Perelozai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 55°01′59″š. pl. 24°30′40″r. ilg. / 55.033°š. pl. 24.511°r. ilg. / 55.033; 24.511 (Perelozai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
→‎Nuorodos: Perelazų sentikių parapijos Archyvas
S Atmestas 85.232.128.76 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas)
Žyma: Atmesti
Eilutė 17: Eilutė 17:
== Istorija ==
== Istorija ==
[[Vaizdas:Perelozų kapinės.JPG|miniatiūra|250px|left|Sentikių kapinės]]
[[Vaizdas:Perelozų kapinės.JPG|miniatiūra|250px|left|Sentikių kapinės]]
XVIII a. kaime įkurta [[sentikiai|sentikių]] parapija. Tuomet kaimas priklausė [[Vilniaus vaivadija]]i. XIX a. pradžioje jau būta cerkvės, amžiaus viduryje kaime gyveno apie 150 sentikių, jis priklausė [[Kauno gubernija]]i. Apie [[1870]] m. žaibas sukėlė gaisrą, kurio metu sudegė stogas iš čerpių, tad 1903 m. buvo uždengtas stogas iš skardo(ant pačio stogo skardo įšlieti 1903m. skardo dangos metai - antspauduoti).
XVIII a. kaime įkurta [[sentikiai|sentikių]] parapija. Tuomet kaimas priklausė [[Vilniaus vaivadija]]i. XIX a. pradžioje jau būta cerkvės, amžiaus viduryje kaime gyveno apie 150 sentikių, jis priklausė [[Kauno gubernija]]i. Apie [[1870]] m. žaibas sukėlė gaisrą, kurio metu sudegė cerkvė.


XX a. pradžioje parapijoje buvo 500 tikinčiųjų. [[1905]] m. atstatyta nauja, medinė [[Perelozų Viešpaties Kryžiaus cerkvė]], pristatant Bizantinio styliaus kupolą ir varpinę, panaudojant turtingos Ostrovkos Dvaro savininkės Aleksandros Pimenovos asmeninės lėšos. [[1923]] m. kaime gyveno 225 gyventojai, 1935m. Perelazų sentikių parapija apėmė sentikius,gyvenančius Perelozų, Gegužinės, Paparčių, Palomenės, Bagaslaviškio, Čiobiškio, Gelvonų, Musninkų, Širvintų, Jonavos valsčiuje ir Kaišiadorių apskrityje.Jai priklausė 1024 parapijiečiai. [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinio karo]] metu vokiečiai pavogė du cerkvės varpus. [[1949]] m. buvo 850 parapijiečių. Vėliau parapija ėmė nykti, po [[1980]] m. cerkvėje nebelaikomos pamaldos, [[1984]] m. parapija panaikinta. Nuo 2002 m. Perelazų cervėje, kai atvažiuoja Bendruomenės nariai, pastoviai laikomos pamaldos.
XX a. pradžioje parapijoje buvo 500 tikinčiųjų. [[1905]] m. pastatyta nauja, medinė [[Perelozų Viešpaties Kryžiaus cerkvė]]. [[1923]] m. kaime gyveno 225 gyventojai, [[1937]] m. buvo 793 parapijiečiai. [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinio karo]] metu vokiečiai pavogė du cerkvės varpus. [[1949]] m. buvo 850 parapijiečių. Vėliau parapija ėmė nykti, po [[1980]] m. cerkvėje nebelaikomos pamaldos, [[1984]] m. parapija panaikinta.


== Nuorodos ==
== Nuorodos ==

17:03, 5 rugpjūčio 2019 versija

Perelozai
{{#if:265px
Perelozų Viešpaties Kryžiaus cerkvė
Perelozai
Perelozai
55°01′59″š. pl. 24°30′40″r. ilg. / 55.033°š. pl. 24.511°r. ilg. / 55.033; 24.511 (Perelozai)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Jonavos rajono savivaldybės vėliava Jonavos rajono savivaldybė
Seniūnija Upninkų seniūnija
Gyventojų (2001) 0
Vikiteka Perelozai
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) 2
Vardininkas: Perelõzai
Kilmininkas: Perelõzų
Naudininkas: Perelõzams
Galininkas: Perelozùs
Įnagininkas: Perelõzais
Vietininkas: Perelõzuose

Perelozai – kaimas Jonavos rajono rytuose. Stovi medinė Perelozų Viešpaties Kryžiaus cerkvė (pastatyta 1905 m. ant akmens pamatų; su didžiuoju ir mažuoju varpais, gražiu dekoru), yra sentikių kapinės (nuo XVIII amžiaus).

Istorija

Sentikių kapinės

XVIII a. kaime įkurta sentikių parapija. Tuomet kaimas priklausė Vilniaus vaivadijai. XIX a. pradžioje jau būta cerkvės, amžiaus viduryje kaime gyveno apie 150 sentikių, jis priklausė Kauno gubernijai. Apie 1870 m. žaibas sukėlė gaisrą, kurio metu sudegė cerkvė.

XX a. pradžioje parapijoje buvo 500 tikinčiųjų. 1905 m. pastatyta nauja, medinė Perelozų Viešpaties Kryžiaus cerkvė. 1923 m. kaime gyveno 225 gyventojai, 1937 m. buvo 793 parapijiečiai. II pasaulinio karo metu vokiečiai pavogė du cerkvės varpus. 1949 m. buvo 850 parapijiečių. Vėliau parapija ėmė nykti, po 1980 m. cerkvėje nebelaikomos pamaldos, 1984 m. parapija panaikinta.

Nuorodos

Šaltiniai