Kazys Škirpa: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Patikslinti abejones keliantys teiginiai dėl antisemitizmo – nėra tikslių duomenų, kas šio teksto autorius - K. Škirpa ar LAF vadovas Bronys Raila.
Eilutė 56: Eilutė 56:
[[1940]] m. Berlyne lapkričio 17 d. jo bute Berlyne buvo įkurtas Lietuvių aktyvistų frontas ([[LAF]]). K.Škirpa buvo šios organizacijos įkūrimo iniciatorius.<ref>[http://www.partizanai.org/i-laisve-1968-42-79/1535-kazys-skirpa partizanai.org] Kazys Škirpa</ref> K. Škirpa liepos 22 d. Kleistui įteikė projektą ''Į talką naujosios Lietuvos kurti!!'', kuriame jisai pirmą kartą pristatė Lietuvių aktyvistų frontą (LAF). Projekte įvardinti LAF priesaika, ženklas ir sveikinimasis - pakeliant dešiniąją ranką ir tariant žodį "Kovok!"<ref name="italka">{{cite web|url=http://www.selflearners.net/uploads/Holocaust/SkirpaDokumentas34.pdf | title=Kazys Škirpa. Dokumentas XXXV. Į talką naujosios Lietuvos kurti!!|accessdate=2018 m. sausio 14 d.}}</ref> Šiuo sveikinimu vėliau pavadino savo karo metu rašytus prisiminimus, ''Kovok! Pastangos gelbėti Lietuvą''.<ref name="kovok">{{cite web|url=http://www.selflearners.net/uploads/Holocaust/SkirpaPastangosAtsiminimai_LCVA_f648_a2_b581-1000px.pdf | title=Kazys Škirpa. Kovok! Pastangos gelbėti Lietuvą|accessdate=2018 m. sausio 14 d.}}</ref> <ref name="priedas">{{cite web|url=http://www.selflearners.net/uploads/Holocaust/SkirpaPastangosPriedai_LCVA_f648_a2_b582-1000px.pdf | title=Kazys Škirpa. 110 dokumentų priedas|accessdate=2018 m. sausio 14 d.}}</ref>
[[1940]] m. Berlyne lapkričio 17 d. jo bute Berlyne buvo įkurtas Lietuvių aktyvistų frontas ([[LAF]]). K.Škirpa buvo šios organizacijos įkūrimo iniciatorius.<ref>[http://www.partizanai.org/i-laisve-1968-42-79/1535-kazys-skirpa partizanai.org] Kazys Škirpa</ref> K. Škirpa liepos 22 d. Kleistui įteikė projektą ''Į talką naujosios Lietuvos kurti!!'', kuriame jisai pirmą kartą pristatė Lietuvių aktyvistų frontą (LAF). Projekte įvardinti LAF priesaika, ženklas ir sveikinimasis - pakeliant dešiniąją ranką ir tariant žodį "Kovok!"<ref name="italka">{{cite web|url=http://www.selflearners.net/uploads/Holocaust/SkirpaDokumentas34.pdf | title=Kazys Škirpa. Dokumentas XXXV. Į talką naujosios Lietuvos kurti!!|accessdate=2018 m. sausio 14 d.}}</ref> Šiuo sveikinimu vėliau pavadino savo karo metu rašytus prisiminimus, ''Kovok! Pastangos gelbėti Lietuvą''.<ref name="kovok">{{cite web|url=http://www.selflearners.net/uploads/Holocaust/SkirpaPastangosAtsiminimai_LCVA_f648_a2_b581-1000px.pdf | title=Kazys Škirpa. Kovok! Pastangos gelbėti Lietuvą|accessdate=2018 m. sausio 14 d.}}</ref> <ref name="priedas">{{cite web|url=http://www.selflearners.net/uploads/Holocaust/SkirpaPastangosPriedai_LCVA_f648_a2_b582-1000px.pdf | title=Kazys Škirpa. 110 dokumentų priedas|accessdate=2018 m. sausio 14 d.}}</ref>


Ruošė [[1941 m. Birželio sukilimas|1941 m. Birželio sukilimą]]. Savo bute perdavė ryšininkui [[Mykolas Naujokaitis| Mykolui Naujokaičiui]] susipažinti su griežtai slaptais LAF narių parengtais „Lietuvai išlaisvinti nurodymais“, kad juos perduotų žodžiu.<ref name="nurodymai">{{cite web|url=http://www.selflearners.net/uploads/Holocaust/Skirpa_Dokumentas_58_LCVA_648_2_582.pdf | title=Lietuvos aktyvistų frontas. 1941 m. kovo 24 d. Lietuvai išlaisvinti nurodymai.|accessdate=2018 m. sausio 14 d.}}</ref> <ref name="sukilimas">{{cite web |url=http://www.partizanai.org/failai/html/skirpa-sukilimas.htm |title=Kazys Škirpa. Sukilimas. |accessdate=2012 m. spalio 25 d.}}</ref> <ref name="LietuvaiIslaisvintiNurodymai11">{{cite book|first=Liudas |last=Truska |first=Vygantas |last=Vareikis |chapter=Lietuvai Išlaisvinti Nurodymai |title=Holokausto prielaidos: antisemitizmas Lietuvoje : XIX a. antroji pusė-1941 m. birželis |publisher=Margi raštai, Vilnius |year=2004| isbn=9986092809 |url=http://www.ms.lt/saltiniai/LietuvaiIslaisvintiNurodymai11.jpg |pages=255}}</ref> <ref name="LietuvaiIslaisvintiNurodymai15">{{cite book|first=Liudas |last=Truska |first=Vygantas |last=Vareikis |chapter=Lietuvai Išlaisvinti Nurodymai |title=Holokausto prielaidos: antisemitizmas Lietuvoje : XIX a. antroji pusė-1941 m. birželis |publisher=Margi raštai, Vilnius |year=2004| isbn=9986092809 |url=http://www.ms.lt/saltiniai/LietuvaiIslaisvintiNurodymai15.jpg |pages=259}}</ref> Yra ne viena šio dokumento versija – 1975 m. Kazio Škirpos knygoje „Sukilimas“ teikiama kita šio dokumento redakcija, joje nėra ir antisemitinių fragmentų.<ref name="akiraciai">{{cite web |url=http://www.akiraciai.lt/Akiraciai/Istorija2/Aktualios-XX-amziaus-Lietuvos-istorijos-temos-menrastyje-Akiraciai-1988-1995-m |title=Mindaugas Tamošaitis. Aktualios XX amžiaus Lietuvos istorijos temos mėnraštyje „Akiračiai“ 1988-1995 m. |accessdate=2012 m. spalio 23 d.}}</ref> Nėra žinių ar apskritai kuri nors šio dokumento versija buvo platinama Lietuvoje.
Ruošė [[1941 m. Birželio sukilimas|1941 m. Birželio sukilimą]]. Savo bute perdavė ryšininkui [[Mykolas Naujokaitis| Mykolui Naujokaičiui]] susipažinti su griežtai slaptais LAF narių parengtais „Lietuvai išlaisvinti nurodymais“, kad juos perduotų žodžiu.<ref name="nurodymai">{{cite web|url=http://www.selflearners.net/uploads/Holocaust/Skirpa_Dokumentas_58_LCVA_648_2_582.pdf | title=Lietuvos aktyvistų frontas. 1941 m. kovo 24 d. Lietuvai išlaisvinti nurodymai.|accessdate=2018 m. sausio 14 d.}}</ref> <ref name="sukilimas">{{cite web |url=http://www.partizanai.org/failai/html/skirpa-sukilimas.htm |title=Kazys Škirpa. Sukilimas. |accessdate=2012 m. spalio 25 d.}}</ref> <ref name="LietuvaiIslaisvintiNurodymai11">{{cite book|first=Liudas |last=Truska |first=Vygantas |last=Vareikis |chapter=Lietuvai Išlaisvinti Nurodymai |title=Holokausto prielaidos: antisemitizmas Lietuvoje : XIX a. antroji pusė-1941 m. birželis |publisher=Margi raštai, Vilnius |year=2004| isbn=9986092809 |url=http://www.ms.lt/saltiniai/LietuvaiIslaisvintiNurodymai11.jpg |pages=255}}</ref> <ref name="LietuvaiIslaisvintiNurodymai15">{{cite book|first=Liudas |last=Truska |first=Vygantas |last=Vareikis |chapter=Lietuvai Išlaisvinti Nurodymai |title=Holokausto prielaidos: antisemitizmas Lietuvoje : XIX a. antroji pusė-1941 m. birželis |publisher=Margi raštai, Vilnius |year=2004| isbn=9986092809 |url=http://www.ms.lt/saltiniai/LietuvaiIslaisvintiNurodymai15.jpg |pages=259}}</ref> Kaip istorikas Saulius Sužiedėlis pastebėjo, Kazys Škirpa savo 1973 m. knygoje „Sukilimas“ skelbtuose dokumentuose pašalino antisemitinius pasisakymus.<ref name="akiraciai">{{cite web |url=http://www.akiraciai.lt/Akiraciai/Istorija2/Aktualios-XX-amziaus-Lietuvos-istorijos-temos-menrastyje-Akiraciai-1988-1995-m |title=Mindaugas Tamošaitis. Aktualios XX amžiaus Lietuvos istorijos temos mėnraštyje „Akiračiai“ 1988-1995 m. |accessdate=2012 m. spalio 23 d.}}</ref> Nėra žinių ar apskritai kuri nors šio dokumento versija buvo platinama Lietuvoje.


Birželio 23-osios sukilėliai K.Škirpą paskelbė Laikinosios Lietuvos vyriausybės [[Ministras Pirmininkas|Ministru Pirmininku]], tačiau prasidėjus Vokietijos - TSRS karui vokiečiai K.Škirpai paskyrė namų areštą ir neleido atvykti į Lietuvą eiti šių pareigų.<ref name=pazyma>[http://genocid.lt/UserFiles/File/Pazymos/201510_skirpa_pazyma01.pdf genocid.lt] Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pažyma dėl K.Škirpos veiklos Antrojo pasaulinio karo metais</ref> [[1944]] m. įteikė [[Trečiasis Reichas|Reicho]] vyriausybei memorandumą, kuriame reikalaujama atšaukti okupaciją Lietuvoje. [[Birželio 14]] d. vokiečių suimtas ir išsiųstas į politinių internuotųjų stovyklą.<ref name=lrs/>
Birželio 23-osios sukilėliai K.Škirpą paskelbė Laikinosios Lietuvos vyriausybės [[Ministras Pirmininkas|Ministru Pirmininku]], tačiau prasidėjus Vokietijos - TSRS karui vokiečiai K.Škirpai paskyrė namų areštą ir neleido atvykti į Lietuvą eiti šių pareigų.<ref name=pazyma>[http://genocid.lt/UserFiles/File/Pazymos/201510_skirpa_pazyma01.pdf genocid.lt] Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pažyma dėl K.Škirpos veiklos Antrojo pasaulinio karo metais</ref> [[1944]] m. įteikė [[Trečiasis Reichas|Reicho]] vyriausybei memorandumą, kuriame reikalaujama atšaukti okupaciją Lietuvoje. [[Birželio 14]] d. vokiečių suimtas ir išsiųstas į politinių internuotųjų stovyklą.<ref name=lrs/>

15:49, 4 rugpjūčio 2019 versija

Kazys Škirpa
Gimė 1895 m. vasario 18 d.
Namajūnai, Saločių valsčius, Biržų apskritis
Mirė 1979 m. rugpjūčio 18 d. (84 metai)
Jungtinės Amerikos Valstijos Vašingtonas, JAV
Sutuoktinis (-ė) Bronė Škirpienė
Vaikai Kazys Škirpa
Veikla Lietuvos diplomatas, karinis, politinis bei visuomenės veikėjas
Alma mater Belgijos karo akademija
Žymūs apdovanojimai

5 laipsnio Vyčio Kryžius su kardais

Kazys Škirpa (1895 m. vasario 18 d. Namajūnuose, Saločių valsčius – 1979 m. rugpjūčio 18 d. Vašingtone, JAV) – Lietuvos diplomatas, pulkininkas, Lietuvių aktyvistų fronto įkūrėjas.[reikalingas šaltinis]

Biografija

1915 m. baigęs Mintaujos gimnaziją įstojo į Komercijos institutą Peterburge.[1] 1916 m. mobilizuotas į carinės Rusijos kariuomenę baigė Peterhofo karo mokyklą[2], gavo karininko laipsnį. 1921 m. mokėsi Ciūricho Aukštojo technikos instituto kariniame fakultete (Šveicarija). 1922 m. lankė Aukštuosius karininkų kursus Kaune. 1925 m. baigė Belgijos karo akademiją Briuselyje.[1]

1917 m. vienas lietuvių tautinių dalinių organizatorių Rusijoje. 1918 m. slapto Vyriausiojo lietuvių karių komiteto narys. Lietuvių Tautos Tarybos, veikusios Rusijoje, delegacijos narys, stengėsi Rusijos lietuvių kariuomenės dalinius perkelti į Lietuvą.

1918 m. pirmasis užsirašė į Lietuvos kariuomenę. Kariuomenės formavimo pradžioje tarnavo Krašto apsaugos štabo organizacijos skyriuje. Vėliau paskirtas Vilniaus karo komendanto padėjėju, faktiškai ėjo komendanto pareigas. 1919 m. sausio 1 d. su būriu Lietuvos savanorių Gedimino pilies bokšte iškėlė Lietuvos trispalvę. Lietuvoje kasmet sausio 1 d. švenčiama Lietuvos vėliavos diena. Iki 1920 m. dalyvavo kovose dėl Lietuvos laisvės su bolševikais Žiežmarių-Žaslių rajone, Zarasų operacijoje, su bermontininkais Šiaulių operacijoje, su lenkais – Seinų-Augustavo operacijoje, Beržininkų-Počkūnų rajone. Kovai su lenkais suformavo I-ąjį savanorių pulką.

Nuo 1920 m. rugsėjo 15 d. iki 1921 m. rudens – Steigiamojo Seimo atstovas. Priklausė Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos frakcijai, įėjusiai į LSLDP ir Lietuvos valstiečių sąjungos bloką. [3] Dirbo krašto apsaugos komisijoje. Mandato atsisakė. 1920 m. apdovanotas 5 laipsnio Vyčio Kryžiumi su kardais.

1925 m. Generalinio štabo II skyriaus viršininkas, Aukštųjų karininkų kursų lektorius ir Karo mokyklos dėstytojas Kaune.[1] 1926 m. Vyriausiojo štabo viršininkas. Sumažino kariuomenės dalių skaičių, suorganizavo mobilizacines priedangos rinktines, parengė skubų ginkluotų pajėgų mobilizacijos planą, pateikė naują taikos meto kariuomenės organizacijos projektą. Nepritarė 1926 m. valstybės perversmui, dėl to iš generalinio štabo buvo atleistas.[2]

Nuo 1927 m. tarnavo Lietuvos diplomatinėje tarnyboje. 1927 m. konsulinio skyriaus vedėjas Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne. Nuo 1928 m. Lietuvos karo atstovas Vokietijai. 1932 m. Savanorių sąjungos suvažiavimas Kaune pripažino K. Škirpą pirmuoju Lietuvos kariuomenės kūrėju-savanoriu. 1937 m. pasitraukė iš karinės tarnybos. Paskirtas nuolatiniu Lietuvos pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru prie Tautų Sąjungos Ženevoje. 1938 m. kovo 19 d. siūlė nepriimti Lenkijos ultimatumo. Vyriausybei ultimatumą priėmus, paskirtas pirmuoju Lietuvos pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Lenkijai. Vėliau – Lietuvos pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Vokietijai.

Antrojo pasaulinio karo pradžioje siūlė vyriausybei kaip vokiečių sąjungininkams pulti Lenkiją, kad Lietuvos kariuomenė užimtų Vilnių.[4]

Veikla sovietų ir nacių okupacijos metu

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir „Liaudies Seimo“ nutarimu ją aneksavus paskelbė, kad šie sprendimai yra neteisėti ir jam kaip teisėtam Lietuvos atstovui negaliojantys. Už tai sovietų valdžia atėmė iš jo Lietuvos pilietybę ir konfiskavo turtą.[5]

1940 m. Berlyne liepos 2 d. Kazys Škirpa susitiko su Vokietijos nacių partijos strategu Peter Kleist aptarti galimybes Lietuvoje pastatyti naują vyriausybę Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą. [6] Liepos 13 d. Peter Kleist įteiktas Atsišaukimas į Lietuvių Tautą, kurį nacių Vokietijos lėktuvai galėtų išbarstyti po Lietuvą. Atsišaukime prašoma vokiečių Tautos Vado Adolfo Hitlerio išgelbėti Lietuvą nuo žydų sugalvoto komunizmo, ir tikina lietuvius jog ta proga Lietuva bus apvalyta nuo žydų ir jų turtas bus išdalintas Lietuvos vargšams.[7]

1940 m. Berlyne lapkričio 17 d. jo bute Berlyne buvo įkurtas Lietuvių aktyvistų frontas (LAF). K.Škirpa buvo šios organizacijos įkūrimo iniciatorius.[8] K. Škirpa liepos 22 d. Kleistui įteikė projektą Į talką naujosios Lietuvos kurti!!, kuriame jisai pirmą kartą pristatė Lietuvių aktyvistų frontą (LAF). Projekte įvardinti LAF priesaika, ženklas ir sveikinimasis - pakeliant dešiniąją ranką ir tariant žodį "Kovok!"[9] Šiuo sveikinimu vėliau pavadino savo karo metu rašytus prisiminimus, Kovok! Pastangos gelbėti Lietuvą.[6] [10]

Ruošė 1941 m. Birželio sukilimą. Savo bute perdavė ryšininkui Mykolui Naujokaičiui susipažinti su griežtai slaptais LAF narių parengtais „Lietuvai išlaisvinti nurodymais“, kad juos perduotų žodžiu.[11] [12] [13] [14] Kaip istorikas Saulius Sužiedėlis pastebėjo, Kazys Škirpa savo 1973 m. knygoje „Sukilimas“ skelbtuose dokumentuose pašalino antisemitinius pasisakymus.[15] Nėra žinių ar apskritai kuri nors šio dokumento versija buvo platinama Lietuvoje.

Birželio 23-osios sukilėliai K.Škirpą paskelbė Laikinosios Lietuvos vyriausybės Ministru Pirmininku, tačiau prasidėjus Vokietijos - TSRS karui vokiečiai K.Škirpai paskyrė namų areštą ir neleido atvykti į Lietuvą eiti šių pareigų.[2] 1944 m. įteikė Reicho vyriausybei memorandumą, kuriame reikalaujama atšaukti okupaciją Lietuvoje. Birželio 14 d. vokiečių suimtas ir išsiųstas į politinių internuotųjų stovyklą.[1]

Išeivijoje

Karui pasibaigus, amerikiečių evakuotas į Paryžių. 1946 m. persikėlė į Airiją, 1949 m. emigravo į JAV, dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone. 1957–1958 m. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) komisijos, siekusios suvienyti visas partijas ir rezistencinius sambūrius, pirmininkas. Mirė Vašingtone. 1995 m. birželio 16 d. palaikai perlaidoti Petrašiūnų kapinėse. [16][17]

Bendradarbiavo spaudoje karinėmis ir politinėmis temomis.

Atminimas

  • 1991 m. Eigulių mikrorajone buvusi Vairo gatvė pavadinta K. Škirpos vardu (Kauno m. mero 1991 12 13 potv. Nr. 2039).
  • Vilniuje, Senamiestyje yra Kazio Škirpos alėja.[18] 2019 m. liepos 24 d. nuspręsta pervadinti į Trispalvės alėją ir joje atidengti atminimo lentą.[19]
  • 2001 m. lapkričio 23 d. Kauno centre, Gedimino g. 25 atidengta memorialinė lenta: „Šiuose rūmuose 1925–1926 m. dirbo Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, Nepriklausomybės kovų dalyvis, Steigiamojo seimo narys, štabo viršininkas, diplomatas, Lietuvos aktyvistų fronto įkūrėjas ir vadovas, Lietuvos Laikinosios vyriausybės ministras pirmininkas, Vyčio kryžiaus kavalierius, generalinio štabo pulkininkas Kazys Škirpa (1895–1979)“.[20][21]
  • 2016 m. lapkričio 23 d. Namajūnų kaime Kaziui Škirpai atidengtas paminklinis akmuo.[22]

Literatūra

  • Lietuvių Aktyvistų Frontas. Kovok! Pastangos gelbėti Lietuvą. 1939-1941m. K.Škirpos veiklos apžvalga. (Rankraščio teisėmis) Priedas (110 dokumentų)
  • Kazys Škirpa. Sukilimas.
  • Škirpa Kazys, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 60.
  • Škirpa Kazys, Lietuvių enciklopedija, Boston, 1964, t. 30, p. 32-34.
  • Truska L., Škirpa Kazys, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 377–379.

Šaltiniai

  1. ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 lrs.lt Kazys Škirpa
  2. ↑ 2,0 2,1 2,2 genocid.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pažyma dėl K.Škirpos veiklos Antrojo pasaulinio karo metais
  3. ↑ Žydrūnas Mačiukas. Steigiamojo Seimo atstovai. Seimas
  4. ↑ postscriptum.lt Andrius Grikienis. Nepavyks pabėgti nuo Škirpos
  5. ↑ alkas.lt V.Vailiušaitis Atrastas Lietuvių aktyvistų fronto įsteigimo aktas
  6. ↑ 6,0 6,1 „Kazys Škirpa. Kovok! Pastangos gelbėti Lietuvą“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2018 m. sausio 14 d..
  7. ↑ „Kazys Škirpa. Dokumentas XXXIV. Atsišaukimas į Lietuvių Tautą“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2018 m. sausio 14 d..
  8. ↑ partizanai.org Kazys Škirpa
  9. ↑ „Kazys Škirpa. Dokumentas XXXV. Į talką naujosios Lietuvos kurti!!“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2018 m. sausio 14 d..
  10. ↑ „Kazys Škirpa. 110 dokumentų priedas“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2018 m. sausio 14 d..
  11. ↑ „Lietuvos aktyvistų frontas. 1941 m. kovo 24 d. Lietuvai išlaisvinti nurodymai“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2018 m. sausio 14 d..
  12. ↑ „Kazys Škirpa. Sukilimas“. Nuoroda tikrinta 2012 m. spalio 25 d..
  13. ↑ Vareikis, Vygantas (2004). „Lietuvai Išlaisvinti Nurodymai“. Holokausto prielaidos: antisemitizmas Lietuvoje : XIX a. antroji pusė-1941 m. birželis. Margi raštai, Vilnius. p. 255. ISBN 9986092809.
  14. ↑ Vareikis, Vygantas (2004). „Lietuvai Išlaisvinti Nurodymai“. Holokausto prielaidos: antisemitizmas Lietuvoje : XIX a. antroji pusė-1941 m. birželis. Margi raštai, Vilnius. p. 259. ISBN 9986092809.
  15. ↑ „Mindaugas Tamošaitis. Aktualios XX amžiaus Lietuvos istorijos temos mėnraštyje „Akiračiai“ 1988-1995 m.“. Nuoroda tikrinta 2012 m. spalio 23 d..
  16. ↑ http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=%D0KIRPA%20KAZYS
  17. ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4160&p_d=2792&p_k=1
  18. ↑ vilnius21.lt
  19. ↑ Sostinės taryba apsisprendė: K. Škirpos alėją pervadina į Trispalvės vilnius.lt
  20. ↑ Kauno m. mero 2001 02 23 potv. Nr. 65
  21. ↑ Antanaitis J. A. Kaune pagerbtas karvedys ir politikas Kazys Škirpa. – Iliustr. // 1941 m. birželio sukilimas – tautos valios vykdymas: reportažai ir pranešimai iš 1941 m. birželio sukilimo 60-mečio minėjimų. – Kaunas, 2002. – P. 113–118.
  22. ↑ darbs.lt Namajūnuose įamžintas pirmojo savanorio atminimas
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Kazys_Škirpa&oldid=5597428"