Sausgalviai (Kretinga): Skirtumas tarp puslapio versijų
S įtraukta Kategorija:Panaikintos Lietuvos gyvenvietės naudojant HotCat |
|||
Eilutė 33: | Eilutė 33: | ||
{{Išnašos}} |
{{Išnašos}} |
||
[[Kategorija:Kretingos rajono gyvenvietės]] |
[[Kategorija:Panaikintos Kretingos rajono gyvenvietės]] |
||
[[Kategorija:Panaikintos Lietuvos gyvenvietės]] |
11:51, 4 rugpjūčio 2019 versija
Sausgalviai | ||
---|---|---|
55°58′30″š. pl. 21°26′38″r. ilg. / 55.975°š. pl. 21.444°r. ilg. | ||
Apskritis | Klaipėdos apskritis | |
Savivaldybė | Kretingos rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Kūlupėnų seniūnija | |
|
Sausgalviai – istorinis kaimas rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 2,5 km į šiaurės vakarus nuo Kūlupėnų geležinkelio stoties, Kūlupėnų kaimo vakarinėje dalyje, prie kelio 2306 Kūlupėnai–Darbėnai .
Etimologija
Pavadinimas kilo iš asmenvardžio Sausgalvis daugiskaitos formos. Rašytiniuose šaltiniuose rašomas lenk. Sawzgalwie, Sawsgalwie, vok. Sausgalwy, liet. Sausgalviai.
Istorija
Sausgalviais vadinama vakarinė Kūlupėnų kaimo dalis, esanti šalia Kūlupėnų miško prie kelio į Darbėnus. Čia buvusiame Kūlupėnų miške XVIII a. susiformavo vienkieminis Sausgalvių užusienis. Jame 1821, 1843, 1846 ir 1866 m. buvo po 3 sodybas.[1] Vienoje jų gyveno Adomas Viskontas su žmona Marijona Valančiūte – vyriausiąja vyskupo Motiejaus Valančiaus seserimi.[2] Dvasiniais kaimo reikalais rūpinosi Salantų parapijos Kalnalio Šv. Lauryno bažnyčios kunigai.
Kaimas žymimas XIX a. – XX a. pradžios Rusijos ir Vokietijos imperijos kariniuose topografiniuose žemėlapiuose, priklausė Salantų valsčiui. Po Pirmojo pasaulinio karo priskirtas prie Kūlupėnų kaimo.
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1821 m. ir 1902 m. | |||||
1821 m. | 1843 m. | 1866 m. | 1902 m. | ||
---|---|---|---|---|---|
45 | 40 | 42 | 49 | ||
|
Šaltiniai
- ↑ Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 73
Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 173 - ↑ Julius Kanarskas. Valančiai Kalnalio bažnyčios 1793–1821 m. krikšto metrikų knygoje. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 355