Dumblažuvės: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Taksonominių paveikslėlių aprašymų vienodinimas |
S robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas) |
||
Eilutė 11: | Eilutė 11: | ||
{{Taxobox_pabaiga}} |
{{Taxobox_pabaiga}} |
||
'''Dumblažuvės''' (lot. ''Amiiformes'') |
'''Dumblažuvės''' (lot. ''Amiiformes'') – [[kaulinės žuvys|kaulinių žuvų]] būrys, kuriam priklauso viena [[dumblažuvinės|dumblažuvinių]] (''Ammidae'') šeima su vieninteliu atstovu – '''dumblažuve''', arba '''amija''' (lot. ''Amia calva'', angl. ''Bowfin'', vok. ''Kahlhecht''). Tai plėšri, iki 70 cm ilgio žuvis. Išore ir sandara panaši į kaulines žuvis, tačiau dar turi kai kurių senovinių požymių. Paplitusi [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] didžiuosiuose ežeruose ir [[Misisipė]]s baseine. |
||
Gyvena dumblėtose bei užžėlusiose [[augalas|augalais]] vietose. Aktyvi naktį. Veisimosi periodu patinas seklioje vietoje suka iš žolių lizdą ir jame saugo patelės išnerštus [[ikras|ikrus]], o vėliau |
Gyvena dumblėtose bei užžėlusiose [[augalas|augalais]] vietose. Aktyvi naktį. Veisimosi periodu patinas seklioje vietoje suka iš žolių lizdą ir jame saugo patelės išnerštus [[ikras|ikrus]], o vėliau – [[lerva]]s. Lervos ant augalų kabo tol, kol suvartoja trynio atsargas. |
||
[[Category:kaulinės žuvys]] |
[[Category:kaulinės žuvys]] |
14:37, 28 vasario 2007 versija
Amiiformes | ||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Dumblažuvė (Amia calva) | ||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Dumblažuvės (lot. Amiiformes) – kaulinių žuvų būrys, kuriam priklauso viena dumblažuvinių (Ammidae) šeima su vieninteliu atstovu – dumblažuve, arba amija (lot. Amia calva, angl. Bowfin, vok. Kahlhecht). Tai plėšri, iki 70 cm ilgio žuvis. Išore ir sandara panaši į kaulines žuvis, tačiau dar turi kai kurių senovinių požymių. Paplitusi Šiaurės Amerikos didžiuosiuose ežeruose ir Misisipės baseine.
Gyvena dumblėtose bei užžėlusiose augalais vietose. Aktyvi naktį. Veisimosi periodu patinas seklioje vietoje suka iš žolių lizdą ir jame saugo patelės išnerštus ikrus, o vėliau – lervas. Lervos ant augalų kabo tol, kol suvartoja trynio atsargas.