Baltarusijos ir Lietuvos santykiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Viskonsas (aptarimas | indėlis)
ordinai
Viskonsas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 60: Eilutė 60:
Iš viso 14 Baltarusijos piliečių yra Lietuvos ordinų kavalieriai.
Iš viso 14 Baltarusijos piliečių yra Lietuvos ordinų kavalieriai.
{{Div col|3}}
{{Div col|3}}
*[[Vladimiras Alchovikas]], Sausio 13-osios atminimo medalis, 1992 m.<ref<[http://grybauskaite1.lrp.lt/lt/prezidento_veikla/apdovanojimai/apdovanojimai_256.html]</ref>
*[[Vladimiras Alchovikas]], Sausio 13-osios atminimo medalis, 1992 m.<ref>[http://grybauskaite1.lrp.lt/lt/prezidento_veikla/apdovanojimai/apdovanojimai_256.html]</ref>
*[[Jevgenij Budinas]], Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" medalis, 2007 m.
*[[Jevgenij Budinas]], Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" medalis, 2007 m.
*[[Jurij Chaščevatskij]], Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" medalis, 2007 m.
*[[Jurij Chaščevatskij]], Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" medalis, 2007 m.

03:49, 24 liepos 2019 versija

Oficialūs tarptautiniai Baltarusijos–Lietuvos santykiai užmegzti 1991 m. spalio 24 d., Lietuvai ir Baltarusijai pasirašius Deklaraciją dėl geros kaimynystės santykių principų. 1991 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pripažino Baltarusijos, tų pačių metų gruodžio 27 d. Lietuvos nepriklausomybę pripažino Baltarusijos Aukščiausioji Taryba. 1992 m. gruodžio 30 d. Minske susitarta dėl diplomatinių santykių užmezgimo[1].

Glaudūs santykiai tarp lietuvių ir baltarusių (rusėnų) siekia XIII a. 1918 m. valstybėms paskelbus nepriklausomybę, būta nemažai kontaktų tarp naujųjų valstybių, tuo metu tarp baltarusių politikų buvo populiari sąjunginės Lietuvos-Baltarusijos idėja.

Lietuva su Baltarusija turi 678,82 km ilgio sieną – ilgiausią tarp visų Lietuvos kaimynių.

Lietuva savo šalies ambasadą turi Minske (dabartinis ambasadorius – Andrius Pulokas), o Vilniuje yra įsikūrusi Baltarusijos ambasada (dabartinis ambasadorius – Aliaksandr Korol). Klaipėdoje yra įkurtas Baltarusijos garbės konsulatas, Gardine – Lietuvos konsulatas. Lietuvai taip pat yra akredituotas gynybos atašė.

Abi šalys yra Jungtinių Tautų, kitų tarptautinių organizacijų narės.

Lietuvoje baltarusiai yra trečia gausiausia tautinė mažuma – sudaro 1,2 % gyventojų (2011 m. surašymo duomenimis). Baltarusiai yra antra gausiausia imigrantų grupė po ukrainiečių[2].

Santykių istorija

Kontaktai iki 1795 m.

Mindaugo valdoma LDK dar XIII a. ėmė prijungti rytinių slavų žemes. Pradžioje prijungtos buvusios Polocko, Minsko, Turovo kunigaikštystės. Tuo tarpu archeologiniai ir kalbotyriniai duomenys rodo santykius egzistavus ir iki tol. 15661772 m. iš devynių LDK vaivadijų šešios buvo rusėniškos.

Kontaktai Rusijos imperijos sudėtyje

Po ATR padalijimų visos baltarusiškos ir didžioji dalis lietuviškų žemių įėjo į Rusijos imperijos sudėtį. Baltarusijos ir Lietuvos bajorai, valstiečiai bei miestiečiai kartu gynė LDK, dalyvaudami bendruose 1830–31 ir 1863–64 metų sukilimuose.

Kontaktai įkuriant nepriklausomas respublikas ir Tarpukariu

Glaudesniam lietuvių ir baltarusių bendradarbiavimui trukdė skirtingos valstybingumo vizijos – dauguma lietuvių siekė tautinės valstybės, baltarusių – sąjunginės. Baltarusijos Liaudies Respublika gyvavo trumpai, dėl Vilniaus reikšmingumo baltarusių kultūrai šiam miestui pretenzijų turėjo ir baltarusių valstybininkai. Baltarusijoje valdžią paėmus bolševikams lietuvių ir baltarusių komunistų buvo mėginamas įkurti Litbelas.

1939 m. SSRS užpuolus rytinę Lenkijos dalį, Raudonosios Armijos užimtas Vilnius laikinai buvo tapęs pavaldus Baltarusijos TSR.

Kontaktai sovietinės okupacijos laikotarpiu

Sovietinės okupacijos laikotarpiu paspartėjo baltarusių migracija į Lietuvos TSR teritoriją.

XX a. devintajame dešimtmetyje Sąjūdis užmezgė glaudžius kontaktus su baltarusių nepriklausomybės judėjimu.

Santykiai atkūrus nepriklausomybę

1992 m. gruodžio 30 d. Minske susitarta dėl diplomatinių santykių užmezgimo[3]. 1995 m. abiejų šalių prezidentai Algirdas Brazauskas ir Aleksandras Lukašenka pasirašė sutartį „Dėl geros kaimynystės ir bendradarbiavimo“, vėliau įvyko keletas aukščiausio rango valstybės vadovų vizitų. Nuo 2007 m. vyksta reguliarūs abiejų šalių vyriausybių vadovų susitikimai.

2009 m. Daliai Grybauskaitei tapus prezidente pradžioje aktyviai siekta gerinti santykius su Baltarusija. Valstybinio vizito prezidentės kvietimu 2009 m. rugsėjo 15 d. atvyko Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, 2010 m. spalio mėn. su darbiniu vizitu Baltarusijoje apsilankė ir Lietuvos prezidentė.[4] Santykių gerėjimas ilgai netruko. 2017 m. prezidentė Daliau Grybauskaitė vertindama Rusijos įtaką Baltarusijoje pareiškė, kad „Baltarusijoje šeimininkauja Maskva, o ne Minskas“.[5]

Santykius temdo tai, kad Baltarusijoje aukštas pareigas užima Sausio 13 įvykiuose garnizonui vadovavęs Vladimiras Uschopčikas. Jį kaip kaltinamąjį Baltarusija yra atsisakiusi išduoti Lietuvos teisėsaugai. Tuo tarpu Lietuvoje rengiami forumai, į kuriuos kviečiami Aliaksandrui Lukašenkui prieštaraujantys opozicijos atstovai, veikia Europos humanitarinis universitetas (kuriame be lietuvių, anglų bei rusų dėstomųjų kalbų yra dėstoma ir baltarusių kalba).

Pastaruoju metu įtampą kelia Baltarusijoje statoma Astravo atominė elektrinė, kurią Lietuva laiko nesaugiu objektu. Šiuo metu Lietuvos ir Baltarusijos santykius įvairiose srityse reglamentuoja 27 dvišalės sutartys. Be Astravo AE statybos santykius aptemdė 2017 m. vykdytos didelio masto bendros karinės pratybos su Rusija „Zapad 2017“.

Tarp valstybių pasirašytos sutartys dėl prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo, dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo, dėl investicijų skatinimo ir apsaugos bei dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje.[6]

Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai

Pasirašyta dvišalė sutartis dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje. Vilniuje veikia baltarusių gimnazija.

Ekonominis bendradarbiavimas

2016 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Baltarusijos siekia 1,845 mlrd. eurų ir yra 11-a pagal apimtį.[6] Dominuoja eksportas iš Baltarusijos. Importuojama mediena (21,7%), naftos ir kitos alyvos (18,6%, tame tarpe elektros energija), mineralinės arba cheminės trąšos (11,1%), geležis ir plienas (9,9%), gaminiai iš geležies ir plieno (3,3%).

Pagal tiesiogines investicijas Baltarusija yra 18-a – yra investavusi 158,7 mln. eurų. Lietuvos vystomasis bendradarbiavimas su Baltarusija vyksta nuo 2002 m. ir Baltarusija yra viena daugiausiai Lietuvos paramos gaunančių šalių. Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšomis 2002-2018 m. įgyvendinti 327 projektai už daugiau nei 4,07 mln. eurų. Be jų dar vykdomi regioniniai projektai, skirti nepriklausomos žiniasklaidos ir demokratinių procesų stiprinimui Europos Sąjungos Rytų partnerystės šalyse, įskaitant Baltarusiją.[7]

Baltarusija yra 4-a atvykstamojo turizmo rinka Lietuvoje – 165,6 tūkst. turistų.

Lietuvos ordinų kavalieriai baltarusiai ir Baltarusijos ordinų kavalieriai lietuviai

Iš viso 14 Baltarusijos piliečių yra Lietuvos ordinų kavalieriai.

Taip pat yra Baltarusijos ordinais apdovanotų Lietuvos piliečių (pvz., Valerij Tretjakov).

Šaltiniai

  1. http://lithuania.mfa.gov.by/lt/bilateral_relations/
  2. [1]
  3. http://lithuania.mfa.gov.by/lt/bilateral_relations/
  4. [2]
  5. [3]
  6. 6,0 6,1 „Baltarusija“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Nuoroda tikrinta 2019-07-23. {{cite web}}: Cite has empty unknown parameter: |1= (pagalba)
  7. [4]
  8. [5]

Taip pat žiūrėkite