Lietuvos ir Rusijos santykiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Viskonsas (aptarimas | indėlis)
ekonominiai santykiai
Viskonsas (aptarimas | indėlis)
Apdovanotųjų Rusijos piliečių sąrašas užbaigtas, pridėtas poskyris dėl Okupacijos žalos atlyginimo
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:Lithuania_Russia_Locator.svg|300px|thumb|right|Lietuvos–Rusijos santykiai]]
[[Vaizdas:Lithuania_Russia_Locator.svg|300px|thumb|right|Lietuvos–Rusijos santykiai]]
Oficialūs tarptautiniai '''Lietuvos–Rusijos''' santykiai užmegzti 1920 m., Sovietų Rusijai pripažinus Lietuvos nepriklausomybę. Tuo tarpu dėl geografinės padėties (nuo pat Lietuvos konsolidavimo XIII a. beveik visą laiką Lietuvos ir Rusios valstybės turėjo bendrą sieną) santykiai siekia bent [[Kijevo Rusia|Kijevo Rusios]] egzistavimo laikus. Nors Lietuva rytinės sienos su Rusija neturi, Lietuva ribojasi su Rusijai priklausančia [[Karaliaučiaus sritis|Karaliaučiaus sritimi]] - sienos ilgis 274,89 km, iš jų Kuršių mariomis – 18,5 km, jūra – 22,22 km.<ref>[http://www.pasienis.lt/index.php?3610560614]</ref> Lietuva yra viena entuziastingiausių sankcijų Rusijai palaikytojų [[ES|Europos Sąjungoje]].
Oficialūs tarptautiniai '''Lietuvos–Rusijos''' santykiai užmegzti 1920 m., Sovietų Rusijai pripažinus Lietuvos nepriklausomybę. Tuo tarpu dėl geografinės padėties (nuo pat Lietuvos konsolidavimo XIII a. beveik visą laiką Lietuvos ir Rusios valstybės turėjo bendrą sieną) santykiai siekia bent [[Kijevo Rusia|Kijevo Rusios]] egzistavimo laikus. Nors Lietuva rytinės sienos su Rusija neturi, Lietuva ribojasi su Rusijai priklausančia [[Karaliaučiaus sritis|Karaliaučiaus sritimi]] - sienos ilgis 274,89 km, iš jų Kuršių mariomis – 18,5 km, jūra – 22,22 km.<ref>[http://www.pasienis.lt/index.php?3610560614]</ref>


Lietuvai paskelbus [[Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo|nepriklausomybę nuo TSRS]], [[Rusijos TFSR|Rusija]], pati būdama [[TSRS]] sudėtyje, tapo penktąja valstybe, pripažinusia Lietuvos valstybingumą [[1991]] m. [[liepos 29]] d. Neilgai trukus užmegzti diplomatiniai santykiai tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos.
Lietuvai paskelbus [[Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo|nepriklausomybę nuo TSRS]], [[Rusijos TFSR|Rusija]], pati būdama [[TSRS]] sudėtyje, tapo penktąja valstybe, pripažinusia Lietuvos valstybingumą [[1991]] m. [[liepos 29]] d. Neilgai trukus užmegzti diplomatiniai santykiai tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos.
Eilutė 8: Eilutė 8:
Abi šalys yra [[Jungtinės Tautos|Jungtinių Tautų]], [[Europos Taryba|Europos Tarybos]], [[Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija|ESBO]], [[Pasaulio Prekybos Organizacija|Pasaulio Prekybos Organizacijos]], kitų tarptautinių organizacijų narės.
Abi šalys yra [[Jungtinės Tautos|Jungtinių Tautų]], [[Europos Taryba|Europos Tarybos]], [[Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija|ESBO]], [[Pasaulio Prekybos Organizacija|Pasaulio Prekybos Organizacijos]], kitų tarptautinių organizacijų narės.


Lietuvoje gyvena nemaža rusų bendruomenė – rusai sudaro 5,3 % gyventojų (2012 m. duomenimis) ir yra antra didžiausia tautinė mažuma po [[lenkai|lenkų]]. [[Rusų kalba]] yra antra dažniausia gimtoji kalba po lietuvių. Santykiai tarp abiejų valstybių išlieka įtempti.
Lietuvoje gyvena nemaža rusų bendruomenė – rusai sudaro 5,3 % gyventojų (2012 m. duomenimis) ir yra antra didžiausia tautinė mažuma po [[lenkai|lenkų]]. [[Rusų kalba]] yra antra dažniausia gimtoji kalba po lietuvių. Santykiai tarp abiejų valstybių išlieka įtempti. Lietuva yra viena aktyviausių sankcijų Rusijai palaikytojų [[ES|Europos Sąjungoje]].


== Santykių istorija ==
== Santykių istorija ==
Eilutė 21: Eilutė 21:
Panaikinus baudžiavą nemažai lietuvių išvykdavo dirbti į Rusijos miestus gamyklose, tiesiant geležinkelius ir pan. Taip pat po antrojo sukilimo dalis lietuvių buvo priverstinai ištremti į Rusijos gilumą. Nuo XIX a. vid. pastebimas vis didėjantis lietuvių skaičius Rusijos universitetuose (Lietuvoje veikęs [[Vilniaus universitetas]] carinės valdžios buvo uždarytas po pirmojo sukilimo). Iki [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] lietuvių išeivių skaičius Rusijoje vis augo - 1914-1915 m. [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]] priskaičiuota 30 000 lietuvių.
Panaikinus baudžiavą nemažai lietuvių išvykdavo dirbti į Rusijos miestus gamyklose, tiesiant geležinkelius ir pan. Taip pat po antrojo sukilimo dalis lietuvių buvo priverstinai ištremti į Rusijos gilumą. Nuo XIX a. vid. pastebimas vis didėjantis lietuvių skaičius Rusijos universitetuose (Lietuvoje veikęs [[Vilniaus universitetas]] carinės valdžios buvo uždarytas po pirmojo sukilimo). Iki [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] lietuvių išeivių skaičius Rusijoje vis augo - 1914-1915 m. [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]] priskaičiuota 30 000 lietuvių.


Kadangi Lietuva buvo Rusijos imperijos sudėtyje, apie 3000 lietuvių kovojo [[Japonijos-Rusijos karas|1904–1905 m. vykusiame kare tarp Japonijos ir Rusijos]] bei dar daugiau buvo mobilizuoti kovoti Rusijos pusėje [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo metais]].
Kadangi Lietuva buvo Rusijos imperijos sudėtyje, apie 3000 lietuvių kovojo [[Japonijos-Rusijos karas|1904–1905 m. vykusiame kare tarp Japonijos ir Rusijos]] bei dar daugiau buvo mobilizuota kovoti Rusijos pusėje [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo metais]].


=== Kontaktai su TSRS Tarpukariu ===
=== Kontaktai su TSRS Tarpukariu ===
{{pagr|Lietuvos–TSRS santykiai}}
{{pagr|Lietuvos–TSRS santykiai}}
Santykiai tarp Lietuvos ir TSRS susiklostė paradoksaliai Tarpukariu vienintelė [[Maskva]] pripažino Vilnių Lietuvai, tuo tarpu tarptautinės bendruomenės didžiąją tarpukario dalį izoliuota bolševikų valdžia turėjo valdžios [[Kaunas|Kaune]] prielankumą. TSRS diplomatai būdavo dažni svečiai kultūriniuose renginiuose Lietuvos Respublikoje, tuo tarpu [[1929]] m. Vyriausybės pastangomis įkurta [[Lietuvių draugija TSRS tautų kultūrai pažinti]].
Nepaisant intensyvių kovų [[lietuvių-bolševikų kovos|tarp lietuvių ir bolševikų]] Nepriklausomybės kovų laikotarpiu, [[1920]] m. pasirašius taikos sutartį santykiai tarp Lietuvos ir TSRS susiklostė paradoksaliai. Tarpukariu vienintelė [[Maskva]] pripažino Vilnių Lietuvai ir buvo pagrindinė sąjungininkė prieš Lenkiją, tuo tarpu tarptautinės bendruomenės didžiąją tarpukario dalį izoliuota bolševikų valdžia turėjo valdžios [[Kaunas|Kaune]] prielankumą. TSRS diplomatai būdavo dažni svečiai kultūriniuose renginiuose Lietuvos Respublikoje, tuo tarpu [[1929]] m. Vyriausybės pastangomis įkurta [[Lietuvių draugija TSRS tautų kultūrai pažinti]], kuri rengė parodas ir išvykas į [[TSRS]].


=== Savitarpio pagalbos sutartis ir aneksija 1940 m. ===
=== Savitarpio pagalbos sutartis ir aneksija 1940 m. ===
Po [[Lietuvos–TSRS savitarpio pagalbos sutartis|savitarpio pagalbos sutarties]] Lietuva privalėjo įsileisti Raudonosios Armijos dalinius į Lietuvą ir laikytis griežtai neutralios politikos. Dėl to Lietuvos valdžia buvo tarp valstybių, nepasmerkusių TSRS agresijos prieš [[Suomija|Suomiją]] [[Žiemos karas|Žiemos karo]] metu. 1940 m. birželį TSRS Lietuvai pateikė ultimatumą, kurį priėmus į Lietuvos teritoriją įžengė papildomi daliniai bei Lietuva buvo formaliai okupuota.
Po [[Lietuvos–TSRS savitarpio pagalbos sutartis|savitarpio pagalbos sutarties]] Lietuva privalėjo įsileisti Raudonosios Armijos dalinius į Lietuvą ir laikytis griežtai neutralios politikos. Dėl to Lietuvos valdžia buvo tarp valstybių, nepasmerkusių TSRS agresijos prieš [[Suomija|Suomiją]] [[Žiemos karas|Žiemos karo]] metu. 1940 m. birželį 14 d. TSRS Lietuvai pateikė ultimatumą, kurį priėmus birželio 15 d. į Lietuvos teritoriją įžengė papildomi [[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] daliniai bei Lietuva buvo formaliai okupuota.


=== Lietuva TSRS sudėtyje. Bendravimas su disidentais ===
=== Lietuva TSRS sudėtyje. Bendravimas su disidentais ===
Eilutė 37: Eilutė 37:
Nors ne itin intensyvūs prieš XX a. devintąjį dešimtmetį, nuo pat pirmųjų pokario metų būta mėginimų bendradarbiauti tarp Rusijos ir Lietuvos disidentų. Dar tarpukariu Lietuvoje veikė rusų disidentų [[Rusijos solidaristų organizacija]], jos pasekėjai slapta veikė ir okupuotoje Lietuvoje.<ref>[http://genocid.lt/centras/lt/534/a/]</ref>
Nors ne itin intensyvūs prieš XX a. devintąjį dešimtmetį, nuo pat pirmųjų pokario metų būta mėginimų bendradarbiauti tarp Rusijos ir Lietuvos disidentų. Dar tarpukariu Lietuvoje veikė rusų disidentų [[Rusijos solidaristų organizacija]], jos pasekėjai slapta veikė ir okupuotoje Lietuvoje.<ref>[http://genocid.lt/centras/lt/534/a/]</ref>


Po [[1991]] m. [[sausio 13]] d. TSRS įvykdytos agresijos prieš neseniai nepriklausomybę paskelbusią Lietuvą, Maskvoje organizuoti mitingai, kuriuose rusai reiškė pasipiktinimą kariniais veiksmais Vilniuje ir išreiškė paramą lietuvių laisvės siekiui.
Po [[1991]] m. [[sausio 13]] d. TSRS įvykdytos agresijos prieš neseniai nepriklausomybę paskelbusią Lietuvą, Maskvoje organizuoti [[1991 m. sausio mitingai Rusijoje|mitingai]], kuriuose rusai reiškė pasipiktinimą kariniais veiksmais Vilniuje ir išreiškė paramą lietuvių laisvės siekiui.


=== Santykiai atkūrus nepriklausomybę ===
=== Santykiai atkūrus nepriklausomybę ===
Eilutė 53: Eilutė 53:


Tarp valstybių pasirašytos sutartys dėl prekybinių ir ekonominių santykių, dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos, dėl prekybinės jūreivystės, dėl bendradarbiavimo turizmo srityje.<ref name="URM_prekyba"> {{cite web|url= https://urm.lt/default/lt/rusija-lietuva|title=Rusija|accessdate=2019-07-19||publisher=[[Lietuvos užsienio reikalų ministerija]] }}</ref>
Tarp valstybių pasirašytos sutartys dėl prekybinių ir ekonominių santykių, dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos, dėl prekybinės jūreivystės, dėl bendradarbiavimo turizmo srityje.<ref name="URM_prekyba"> {{cite web|url= https://urm.lt/default/lt/rusija-lietuva|title=Rusija|accessdate=2019-07-19||publisher=[[Lietuvos užsienio reikalų ministerija]] }}</ref>

=== Žalos už okupaciją atlyginimo ir kiti susiję klausimai ===
Klausimas dėl kompensacijų iš Rusijos dėl okupacijos žalos imtas kelti iškart po Nepriklausomybės atgavimo. 1992 m. įvyko [[1992 m. referendumas dėl sovietų kariuomenės išvedimo iš Lietuvos Respublikos|referendumas dėl sovietų kariuomenės išvedimo iš Lietuvos Respublikos]], kuriame buvo klausta ir tai, ar piliečiai be kita ko pritaria reikalauti „padarytos žalos Lietuvai atlyginimo“. 90,67% balsavusiųjų į nuostatą atsakė teigiamai. Svarstant žalos apskaičiavimo metodologiją 2000 m. birželio 13 d. Lietuvos Seimo priimtas įstatymas „Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo“, tačiau liko neįgyvendintas. Oficiali Rusijos vyriausybės pozicija yra, kad esą okupacijos nebuvo, o ekonomiškai Lietuvos TSR būti TSRS sudėtyje buvo naudinga dėl sovietinių investicijų. Vis dėlto galop 2019 m. pagal latvių mokslininkų metodą pradėti žalos skaičiavimai parodė, kad teiginiai, jog Lietuvos TSR buvo išlaikoma, o ne pati buvo donorė, yra klaidingi.<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/maskvai-nepatiks-surinkti-irodymai-kad-lietuva-buvo-ssrs-donore-56-1123292]</ref> Rusijos ambasadorius A.Udalcovas yra pareiškęs, kad už 1940–1990 metus Lietuva Rusijai liko „skolinga“ 72 mlrd. JAV dolerių (apie 71 mlrd. eurų).<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/maskvai-nepatiks-surinkti-irodymai-kad-lietuva-buvo-ssrs-donore-56-1123292]</ref>

Nors aukšti Rusijos valdžios pareigūnai niekuomet neatsiprašė už TSRS įvykdytą okupaciją, atsiprašymą ar apgailestavimą yra išreiškę buvęs Rusijos stačiatikių lyderis [[Aleksijus II]] bei disidentas [[Sergejus Kovaliovas]].


== Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ==
== Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ==
Eilutė 83: Eilutė 88:


== Lietuvos ordinų kavalieriai rusai ir Rusijos ordinų kavalieriai lietuviai ==
== Lietuvos ordinų kavalieriai rusai ir Rusijos ordinų kavalieriai lietuviai ==
Rusijos piliečiai apdovanoti 81 ordinu. Sąrašas yra nebaigtas.
Rusijos piliečiai apdovanoti 81 ordinu.
{{Div col|3}}
{{Div col|3}}
* [[Renatas Abdulinas]] (1994 m. sausio 11 d. apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu)<ref>[http://grybauskaite1.lrp.lt/lt/prezidento_veikla/apdovanojimai/apdovanojimai_256.html], Lietuvos Respublikos prezidentė</ref>)
* [[Renatas Abdulinas]] (1994 m. sausio 11 d. apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu)<ref>[http://grybauskaite1.lrp.lt/lt/prezidento_veikla/apdovanojimai/apdovanojimai_256.html], Lietuvos Respublikos prezidentė</ref>)
* [[Jurijus Afanasjevas]] (apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu ir LDK Gedimino ordino
* [[Jurijus Afanasjevas]] (apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu ir LDK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi)
Komandoro kryžiumi)
* [[Liudmila Aleksejeva]] (apdovanota LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi)
* [[Liudmila Aleksejeva]] (apdovanota LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi)
* [[Aleksijus II]] (apdovanotas LDK Gedimino ordino Didžiuoju kryžiumi)
* [[Aleksijus II]] (apdovanotas LDK Gedimino ordino Didžiuoju kryžiumi)
Eilutė 146: Eilutė 150:
*[[Vera Rumianceva]], Sausio 13-osios atminimo medalis, 1992 m.
*[[Vera Rumianceva]], Sausio 13-osios atminimo medalis, 1992 m.
*[[Andrej Sacharov]], Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius, 2003 m.
*[[Andrej Sacharov]], Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius, 2003 m.
*[[Aleksandras Sanikovas]], Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžius, 2006 m.
*[[Michail Selavri]], Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" medalis, 2007 m.
*[[Jevgenij Sidorov]], LDK Gedimino ordino Karininko kryžius, 2001 m.
*[[Liudmila Silova]], LDK Gedimino ordino Riterio kryžius, 2001 m.
*[[Galina Starovoitova]], Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius, 2009 m.
*[[Stepanas Sulakšinas]], Sausio 13-osios atminimo medalis, 1992 m.
*[[Jurijus Ščekočichinas]], Sausio 13-osios atminimo medalis, 1992 m.
*[[Igor Šechelev]], Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžius, 2005 m.
*[[Jurij Šeniavskij]], Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" medalis, 2007 m.
*[[Lazaris Šeštakovas]], Sausio 13-osios atminimo medalis, 1992 m.
*[[Sergej Šub]], Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" medalis, 2007 m.
*[[Leonard Ternovskij]], Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius, 2003 m.
*[[Vladimir Toporov]], LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius, 1999 m.
*[[Vladimiras Vasiljevas]], Sausio 13-osios atminimo medalis, 2002 m.
*[[Tatjana Velikanova]], LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius, 1999 m.
*[[Gaikas Zulumianas]], Sausio 13-osios atminimo medalis, 1992 m.
*[[Irina Žalkovskaja-Ginzburg]], Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius, 2003 m.
{{Div col end}}
{{Div col end}}



11:18, 19 liepos 2019 versija

Lietuvos–Rusijos santykiai

Oficialūs tarptautiniai Lietuvos–Rusijos santykiai užmegzti 1920 m., Sovietų Rusijai pripažinus Lietuvos nepriklausomybę. Tuo tarpu dėl geografinės padėties (nuo pat Lietuvos konsolidavimo XIII a. beveik visą laiką Lietuvos ir Rusios valstybės turėjo bendrą sieną) santykiai siekia bent Kijevo Rusios egzistavimo laikus. Nors Lietuva rytinės sienos su Rusija neturi, Lietuva ribojasi su Rusijai priklausančia Karaliaučiaus sritimi - sienos ilgis 274,89 km, iš jų Kuršių mariomis – 18,5 km, jūra – 22,22 km.[1]

Lietuvai paskelbus nepriklausomybę nuo TSRS, Rusija, pati būdama TSRS sudėtyje, tapo penktąja valstybe, pripažinusia Lietuvos valstybingumą 1991 m. liepos 29 d. Neilgai trukus užmegzti diplomatiniai santykiai tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos.

Lietuva savo šalies ambasadą turi Maskvoje (dabartinis ambasadorius – Remigijus Motuzas), o Vilniuje yra įsikūrusi Rusijos ambasada (dabartinis ambasadorius – Aleksandras Udalcovas). Klaipėdoje yra įkurtas Rusijos konsulatas, Sankt Peterburge, Kaliningrade, Sovetske – Lietuvos konsulatai.

Abi šalys yra Jungtinių Tautų, Europos Tarybos, ESBO, Pasaulio Prekybos Organizacijos, kitų tarptautinių organizacijų narės.

Lietuvoje gyvena nemaža rusų bendruomenė – rusai sudaro 5,3 % gyventojų (2012 m. duomenimis) ir yra antra didžiausia tautinė mažuma po lenkų. Rusų kalba yra antra dažniausia gimtoji kalba po lietuvių. Santykiai tarp abiejų valstybių išlieka įtempti. Lietuva yra viena aktyviausių sankcijų Rusijai palaikytojų Europos Sąjungoje.

Santykių istorija

Kontaktai iki 1795 m.

Pirmosios istorinės žinios apie baltų ir rusų genčių santykius siekia 1038 ir 1040, Kijevo kunigaikščiui Jaroslavui Išmintingajam vykdant ekspansiją į jotvingių žemes.[2] XIII a. Mindaugui suvienijus lietuviškas žemes ir prijungus nemažai slaviškų, būta dažnų karinių veiksmų tarp Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, nes abi siekė vienyti slavų žemes. 1368, 1370 ir 1372 m. didžiojo kunigaikščio Algirdo vadovaujama LDK vykdė baudžiamuosius žygius prieš Maskvos DK ir nors dukart laikė apsiautusi Maskvos Kremlių, jo pulti nebandė. Vis dėlto LDK ėmus silpti XV a. pab. – XVI a. pr. Maskvos DK pajėgė prisijungti dalį LDK žemių.

1569 m. tarp LDK ir Lenkijos karalysčių sudaryta Liublino unija. Po jos būta taip pat nemažai karų su Rusijos caryste. Rusijai tapus imperija šios įtaka ATR pasireiškė ir per kišimąsi į ATR vidaus reikalus. 1772 m. sutarus Rusijai, Austrijai ir Prūsijai įvykdytas pirmasis ATR padalijimas, o 1795 m. inkorporuotos visos likusios ATR žemės.

Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje

Būdama Rusijos imperijos sudėtyje Lietuva patyrė stiprią rusifikaciją, taip pat carinės valdžios mėginimus plėsti Rusijos stačiatikių bažnyčią.

Panaikinus baudžiavą nemažai lietuvių išvykdavo dirbti į Rusijos miestus gamyklose, tiesiant geležinkelius ir pan. Taip pat po antrojo sukilimo dalis lietuvių buvo priverstinai ištremti į Rusijos gilumą. Nuo XIX a. vid. pastebimas vis didėjantis lietuvių skaičius Rusijos universitetuose (Lietuvoje veikęs Vilniaus universitetas carinės valdžios buvo uždarytas po pirmojo sukilimo). Iki Pirmojo pasaulinio karo lietuvių išeivių skaičius Rusijoje vis augo - 1914-1915 m. Sankt Peterburge priskaičiuota 30 000 lietuvių.

Kadangi Lietuva buvo Rusijos imperijos sudėtyje, apie 3000 lietuvių kovojo 1904–1905 m. vykusiame kare tarp Japonijos ir Rusijos bei dar daugiau buvo mobilizuota kovoti Rusijos pusėje Pirmojo pasaulinio karo metais.

Kontaktai su TSRS Tarpukariu

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos–TSRS santykiai.

Nepaisant intensyvių kovų tarp lietuvių ir bolševikų Nepriklausomybės kovų laikotarpiu, 1920 m. pasirašius taikos sutartį santykiai tarp Lietuvos ir TSRS susiklostė paradoksaliai. Tarpukariu vienintelė Maskva pripažino Vilnių Lietuvai ir buvo pagrindinė sąjungininkė prieš Lenkiją, tuo tarpu tarptautinės bendruomenės didžiąją tarpukario dalį izoliuota bolševikų valdžia turėjo valdžios Kaune prielankumą. TSRS diplomatai būdavo dažni svečiai kultūriniuose renginiuose Lietuvos Respublikoje, tuo tarpu 1929 m. Vyriausybės pastangomis įkurta Lietuvių draugija TSRS tautų kultūrai pažinti, kuri rengė parodas ir išvykas į TSRS.

Savitarpio pagalbos sutartis ir aneksija 1940 m.

Po savitarpio pagalbos sutarties Lietuva privalėjo įsileisti Raudonosios Armijos dalinius į Lietuvą ir laikytis griežtai neutralios politikos. Dėl to Lietuvos valdžia buvo tarp valstybių, nepasmerkusių TSRS agresijos prieš Suomiją Žiemos karo metu. 1940 m. birželį 14 d. TSRS Lietuvai pateikė ultimatumą, kurį priėmus birželio 15 d. į Lietuvos teritoriją įžengė papildomi Raudonosios armijos daliniai bei Lietuva buvo formaliai okupuota.

Lietuva TSRS sudėtyje. Bendravimas su disidentais

Lietuva formaliai inkorporuota į TSRS 1940 m. rugpjūtį. 1941 m. birželį prasidėjus Vokietijos–TSRS karui, Lietuva buvo okupuota nacių, o 1944 m. (be vakarinės dalies, kuri prieš tai aneksuota sovietų nebuvo) reokupuota TSRS.

Pirmaisiais pokario metais šiek tiek išaugo rusų skaičius, nes po trėmimų į tuščiomis likusias sodybas neretai būdavo įkeliami rusų naujakuriai[reikalingas šaltinis], taip pat tarp naujai atvykusiųjų buvo partinio aktyvo, NKVD/MGB.

Nors ne itin intensyvūs prieš XX a. devintąjį dešimtmetį, nuo pat pirmųjų pokario metų būta mėginimų bendradarbiauti tarp Rusijos ir Lietuvos disidentų. Dar tarpukariu Lietuvoje veikė rusų disidentų Rusijos solidaristų organizacija, jos pasekėjai slapta veikė ir okupuotoje Lietuvoje.[3]

Po 1991 m. sausio 13 d. TSRS įvykdytos agresijos prieš neseniai nepriklausomybę paskelbusią Lietuvą, Maskvoje organizuoti mitingai, kuriuose rusai reiškė pasipiktinimą kariniais veiksmais Vilniuje ir išreiškė paramą lietuvių laisvės siekiui.

Santykiai atkūrus nepriklausomybę

Atkūrus nepriklausomybę susiklostė geri santykiai tarp faktinio Lietuvos vadovo Vytauto Landsbergio ir pirmojo Rusijos prezidento Boriso Jelcino, kuris kaip Rusijos demokratų lyderis buvo labai prielankus Lietuvai.[4] Abu vadovai buvo ne kartą susitikę 1991-1992 m. laikotarpiu. Pakankamai sklandžiai buvo išspręstas Rusijos karių išvedimo klausimas ir 1993 m. kariai buvo galop išvesti iš Lietuvos teritorijos.

1994 m. Rusijai pradėjus karinius veiksmus nepriklausomybę paskelbusioje Čečėnijoje, didelė dalis Lietuvos visuomenės reiškė paramą čečėnams, Čečėnijai atminti buvo vadinamos aikštės, buvo net vykusių kovoti už čečėnus lietuvių (žinomiausias – 1995 m. žuvęs Linas Vėlavičius)[5].

1997 m. Rusijoje lankėsi tuometis prezidentas Algirdas Brazauskas. Rusijoje taip pat su valstybiniu vizitu 2001 m. lankėsi prezidentas Valdas Adamkus, 2003 m. – su darbo vizitu – prezidentas Rolandas Paksas.[6]

Didžiausią neigiamą lūžį Lietuvos-Rusijos santykiams suteikė 2008 metų Rusijos agresija Gruzijoje. Lietuva griežtai pasmerkė karinius veiksmus, tuometis jos prezidentas Valdas Adamkus kartu su Lenkijos prezidentu Lechu Kačinskiu, Ukrainos prezidentu Viktoru Juščenka, Estijos premjeru Andru Ansipu ir Latvijos premjeru Ivaru Guodmaniu vyko į Tbilisį išreikšti paramą.

2009 m. Daliai Grybauskaitei tapus prezidente ir pradžioje siekiant gerint santykius su Baltarusija buvo svarstymų, kad keisis politika Rusijos atžvilgiu, tačiau Rusijai aneksavus Krymą ir pradėjus karinius veiksmus Donbase išlaikytas status quo įtemptuose santykiuose, o 2014 m. D. Grybauskaitei pareiškus, kad Rusija yra „teroristinė valstybė“ santykiai dar labiau komplikavosi.[7]

Rusija yra ar buvo priglobusi didžiąją dalį Sausio 13 d. sąmokslininkų ir veikėjų (tarp jų Juozas Jermalavičius, Michailas Golovatovas) bei karo nusikaltimais kaltintų KGB veikėjų (Petras Raslanas), tuo tarpu Lietuva neretai tampa prieglobsčio vieta nuo galimų represijų bėgantiems Rusijos opozicijos atstovams[8], Lietuvoje rengiami Laisvosios Rusijos forumai, kurių metu sukviečiami opozicijos atstovai iš Rusijos.

Tarp valstybių pasirašytos sutartys dėl prekybinių ir ekonominių santykių, dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos, dėl prekybinės jūreivystės, dėl bendradarbiavimo turizmo srityje.[9]

Žalos už okupaciją atlyginimo ir kiti susiję klausimai

Klausimas dėl kompensacijų iš Rusijos dėl okupacijos žalos imtas kelti iškart po Nepriklausomybės atgavimo. 1992 m. įvyko referendumas dėl sovietų kariuomenės išvedimo iš Lietuvos Respublikos, kuriame buvo klausta ir tai, ar piliečiai be kita ko pritaria reikalauti „padarytos žalos Lietuvai atlyginimo“. 90,67% balsavusiųjų į nuostatą atsakė teigiamai. Svarstant žalos apskaičiavimo metodologiją 2000 m. birželio 13 d. Lietuvos Seimo priimtas įstatymas „Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo“, tačiau liko neįgyvendintas. Oficiali Rusijos vyriausybės pozicija yra, kad esą okupacijos nebuvo, o ekonomiškai Lietuvos TSR būti TSRS sudėtyje buvo naudinga dėl sovietinių investicijų. Vis dėlto galop 2019 m. pagal latvių mokslininkų metodą pradėti žalos skaičiavimai parodė, kad teiginiai, jog Lietuvos TSR buvo išlaikoma, o ne pati buvo donorė, yra klaidingi.[10] Rusijos ambasadorius A.Udalcovas yra pareiškęs, kad už 1940–1990 metus Lietuva Rusijai liko „skolinga“ 72 mlrd. JAV dolerių (apie 71 mlrd. eurų).[11]

Nors aukšti Rusijos valdžios pareigūnai niekuomet neatsiprašė už TSRS įvykdytą okupaciją, atsiprašymą ar apgailestavimą yra išreiškę buvęs Rusijos stačiatikių lyderis Aleksijus II bei disidentas Sergejus Kovaliovas.

Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai

Vyksta aktyvūs mokslo ir kultūros mainai tarp abiejų šalių aukštojo mokslo institutų. Lietuvoje veikia platus rusų mokyklų tinklas, tuo tarpu Maskvoje veikia lietuviška Maskvos J. Baltrušaičio vidurinė mokykla. Tuo tarpu Lietuvoje rusų kalba yra antra populiariausia užsienio kalba po anglų.[12] Sankt Peterburgo universitete istoriškai būta daug studijavusiųjų iš Lietuvos, ir dabar yra menų į universitetą išvykstančių studijuoti lietuvių.

Ekonominis bendradarbiavimas

Nepaisant ES sankcijų Rusijai ir abipusio dalinio embargo ir tokiu būdu sumažėjusios prekybos apyvartos, Rusija išlieka pagrindine Lietuvos eksporto ir importo partnere.

2016 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Danijos siekia 6,6 mlrd. eurų ir yra 1-a pagal dydį.[9] Dominuoja importas iš Rusijos. Importuojama nafta (62,6%), naftos alyvos ir alyvos iš bituminių mineralų (7,3%), dujos (4,9%), kalcio fosfatai, aliuminio kalcio fosfatai ir fosfatinė kreida (3,1%), elektros energija (2,9%).

Pagal tiesiogines investicijas Rusija yra 13-a – yra investavusi 265,50 mln. eurų.

Pasiuntinių sąrašas

Pasiuntiniai Rusijoje

Pasiuntiniai Lietuvoje

Lietuvos ordinų kavalieriai rusai ir Rusijos ordinų kavalieriai lietuviai

Rusijos piliečiai apdovanoti 81 ordinu.

Taip pat yra Rusijos ordinais apdovanotų Lietuvos piliečių. Tarp jų - Rimas Tuminas.

Šaltiniai

  1. [1]
  2. [2]
  3. [3]
  4. [4]
  5. [5]
  6. [6]
  7. [7]
  8. [8]
  9. 9,0 9,1 „Rusija“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Nuoroda tikrinta 2019-07-19. {{cite web}}: Cite has empty unknown parameter: |1= (pagalba)
  10. [9]
  11. [10]
  12. [11]
  13. [12], Lietuvos Respublikos prezidentė

Taip pat žiūrėkite