Danijos ir Lietuvos santykiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Viskonsas (aptarimas | indėlis)
Naujas puslapis: 400px|thumb|right|Danijos–Lietuvos santykiai '''Tarptautiniai DanijosLietuvos santykiai''' užmegzti 1919 m....
(Jokio skirtumo)

17:46, 17 liepos 2019 versija

Danijos–Lietuvos santykiai

Tarptautiniai DanijosLietuvos santykiai užmegzti 1919 m. sausį, Danijai de facto pripažinus Lietuvos nepriklausomybę. Kita vertus, de facto pripažinimas sekė tik 1921 m. rugsėjo 30 d.[1]

Abi šalys yra Jungtinių Tautų, ES, NATO, EBPO, Baltijos Jūros Valstybių Tarybos narės.

Lietuvos ambasadorė Danijai Gintė Bernadetė Damušis reziduoja Kopenhagoje, tuo tarpu Vilniuje reziduoja Danijos ambasadorius Lietuvai Danas Edis Frederiksenas, yra paskirtas ir gynybos atašė plk. Nielsas Henrikas Johansenas.

1991 m. vasario 28 d. Danija tapo antrąja suverenia valstybe, pripažinusia Lietuvos valstybingumą. Tą dieną Danijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai pasirašė bendrą protokolą, kuriuo įsipareigojama, esant palankiai galimybei, atkurti diplomatinius santykius. Vis dėlto dar 1990 m. vasarą Danijoje lankėsi Lietuvos ministrė pirmininkė Kazimiera Prunskienė, kur tuomečio užsienio reikalų ministro Uffe Ellemann-Jensen buvo priimta kaip oficiali nepriklausomos valstybės atstovė su visais protokoliniais oficialaus vizito atributais.[2] Danijos vyriausybė pritarė ir materialiai parėmė Baltijos Informacinio biuro atidarymą Kopenhagoje 1990 metų rudenį, taip tapdama pirmąja Vakarų Europos valstybe, atidariusi tokio pobūdžio Baltijos šalių įstaigą. 1991 m. rugpjūčio 26 d. oficialiai atkurti diplomatiniai santykiai. Tais pačiais metais Kopenhagoje atidaryta ambasada.

Bendravimas su Danijos politikais vyksta ir per Tarpparlamentinių ryšių su Šiaurės Europos šalimis Seimo grupę (dabartinė pirmininkė – TS-LKD narė Rasa Juknevičienė).[3]

Santykių istorija

Dar LDK laikais abi šalys palaikė prekybinius ryšius, tačiau jais apsiribojo. Tik 1701-1725 m. vykusio Šiaurės karo metu Abiejų Tautų Respublika, išvien su Rusija ir Danija kovojo prieš Švediją.

1919-1940 m. laikotarpis

Nors Danija Lietuvą de jure pripažino tik 1921 m., santykiai užmegzti dar 1919 m., kai sausio mėnesį Kopenhagoje lankėsi Lietuvos užsienio reikalų ministras Augustinas Voldemaras. Šis pirmasis aukšto lygio vizitas šalių istorijoje lėmė tai, kad Danijoje buvo paskirtas Lietuvos valstybės atstovas (juo tapo Jurgis Savickis, taip pat akredituotas Norvegijai ir Švedijai) ir taip de facto Lietuvos valstybingumas buvo pripažintas.

Tarpukariu tarp valstybių santykiai intensyviausi buvo 1919-1923 m. Vėliau nutarta diplomatinio atstovavimo svorio centrą perkelti į Stokholmą. Tenykštė atstovybė taip pat dengė Daniją ir Norvegiją. 1923-1928 m. Kopenhagoje vis dar veikė konsulatas, kuris vėliau buvo uždarytas.

1921 metų birželio mėnesį Daniją paskyrė savo konsulu (vėliau - laikinuoju reikalų patikėtiniu) Erik Andreas Biering. Juo pareigose išbuvo iki 1930 metų. 1930-38 m. Danijos reikalų patikėtiniu Lietuvoje buvo Sven Peter Duurloo. Trečiajame dešimtmetyje Klaipėdoje ir Šiauliuose kurį laiką veikė Danijos konsulatai, daugiausiai buvo bendradarbiaujama žemės ūkio ir transporto srityse.

Santykiai okupacijų metais

Sovietinė Lietuvos okupacija nutraukė santykius tarp Lietuvos ir Danijos. Sovietinės okupacijos metais Danija nepripažino Baltijos valstybių Sovietų Sąjungos dalimi.

Santykiai tarp atkurtos Lietuvos Respublikos ir Danijos (1991-dabar)

Danija tapo antrąja suverenia valstybe, pripažinusia Lietuvos nepriklausomybę. Tai ji padarė tą patį mėnesį kaip Islandija. Dar 1991 m. Kopenhagoje atidaryta Lietuvos ambasada, 1991 metų antroje pusėje atidaryta ir Danijos ambasada Lietuvoje.

1993 m. kovo 17 d. Algirdo Brazausko pirmasis užsienio vizitas buvo surengtas į Daniją, kovo 18 d. aplankant Islandiją.[4]

Danijoje veikia nemaža Danijos lietuvių bendruomenė.

Švietimo mainai

Profesinių mokyklų, kolegijų ir universitetų studentai iš Lietuvos turi galimybę vykti į Danijos įstaigas švietimo, stažavimosi mainams. Danijos universitetai yra populiarus pasirinkimas tarp lietuvių abiturientų.

Ekonominiai mainai

2016 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Danijos siekia 1,02 mlrd. eurų ir yra 16-a pagal dydį.[5] Dominuoja eksportas iš Lietuvos. Importuojamos mašinos ir mechaniniai įrenginiai, jų dalys (25,4%), cheantžeminio transporto priemonės, jų dalys ir reikmenys (10,2%), įvairūs chemijos produktai (7,9 %), elektros mašinos ir įrenginiai bei jų dalys, garso įrašymo ir atkūrimo aparatai (4,5%), plastikai ir jų dirbiniai (3,9 %).

Pagal tiesiogines investicijas Danija yra 8-a – yra investavusi 591,06 mln. EUR.

2015 m. Lietuvą aplankė 24,4 tūkst. turistų iš Danijos.

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas

Pasiuntiniai Lietuvai

Pasiuntiniai Danijai

Nuo 1992 m. Daniją Lietuvoje atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius. Jų sąrašas:

Lietuviškų ordinų kavalieriai

Iš viso 67 Lietuvos valstybiniai apdovanojimai suteikti Danijos piliečiams.[6]

Šaltiniai

  1. Lietuvos pripažiniams de facto ir de jure
  2. [1]
  3. Tarpparlamentinių ryšių su Šiaurės Europos šalimis (Danijos Karalyste, Islandijos Respublika, Norvegijos Karalyste, Suomijos Respublika, Švedijos Karalyste) grupė
  4. [2]
  5. „Danija“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Nuoroda tikrinta 2019-07-17. {{cite web}}: Cite has empty unknown parameter: |1= (pagalba)
  6. [3]