Olimpija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 37°38′0″ š. pl. 21°37′0″ r. ilg. / 37.63333°š. pl. 21.61667°r. ilg. / 37.63333; 21.61667 (Olimpija)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Vilensija (aptarimas | indėlis)
 
Eilutė 33: Eilutė 33:


<gallery>
<gallery>
File:Olimpia_FilipTemple.JPG|Šventyklos griuvėsiai
File:Olimpia_FilipTemple.JPG|Šventyklos griuvėsiai ([[monopteris]])
File:Olympos.jpg|Olimpijos miestas
File:Olympos.jpg|Olimpijos miestas
File:Olympia flame1.jpg|Olimpinio Deglo uždegimo ceremonija
File:Olympia flame1.jpg|Olimpinio Deglo uždegimo ceremonija

Dabartinė 17:15, 7 liepos 2019 versija

Olimpija
gr. Ολυμπία
Olimpijos šventovės liekanos
Olimpija
Olimpija
37°38′0″ š. pl. 21°37′0″ r. ilg. / 37.63333°š. pl. 21.61667°r. ilg. / 37.63333; 21.61667 (Olimpija)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Graikijos vėliava Graikija
Periferija (regionas) Vakarų Graikijos periferija
Nomas Elis nomas
Gyventojų (2001) 11 069
Altitudė 63 m
Pašto kodas 270 25
Kirčiavimas Olìmpija
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 517

Olimpija (Ολυμπία) – istorinis miestas vakarų Graikijoje. Miestas labiausiai žinomas dėl jame rengtų pirmųjų Olimpinių žaidynių. Pirmosios žaidynės buvo rengiamos graikų dievui Dzeusui.

Šiuo metu kiekvienų olimpinių žaidynių deglai yra uždegami Olimpijos centre ir iš ten pradeda kelionę į olimpinių žaidynių rengėją. Istorinis miesto centras yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Antikinės Olimpijos šventovė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įsikūrusi Alfėjo ir Kladajo upių santakoje Olimpijos šventovė daugiau kaip 1000 m. buvo svarbus religijos ir sporto centras. Šventovė buvo reikšminga Mikėjų laikais, atsikrausčius dorėnams, kurie atsinešė Dzeuso kultą. Dzeuso buveinės (Olimpo kalno) vardu ir buvo pavadinta vietovė. Šventovei išpopuliarėjus visoje Graikijoje (šis procesas pasibaigė apie 300 m. pr. m. e.), čia buvo pastatyta prašmatnesnių šventyklų ir kitų pastatų. Po Romos imperatoriaus Adriano valdymo (117–138 m.) šventovė prarado savo religinę ir politinę svarbą.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]