Septyni laisvieji menai: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

15:32, 5 liepos 2019 versija

Septyni laisvieji menai (lot. septem artes liberales) – Antikoje ir viduramžiais dėstyti septyni dalykai (disciplinos), kurie remiantis romėnų aiškinimu, 'laisvam vyrui' nusako išsilavinimo esmę, o Viduramžių laikotarpiu buvo laikomi kaip paruošiamieji dalykai, imantis klasikinių – teologijos, teisės ir medicinos – dalykų studijų universitete. Šiandien laisvųjų menų švietimo modelis yra plačiai taikomas JAV universitetuose ir kolegijose, kur pabrėžiamas visapusiškas žmogaus ir jo asmenybės lavinimas.

Viduramžiais išpopuliarėjusi septynių laisvųjų menų samprata susiformavo veikiant helėniškajam neoplatonizmui (ypač Profyrijui), nors jos skirtingų atmainų užuomazgos slypi viduriniame platonizme.^[1]

Mokslai

Laisvieji menai (artes liberales) skirtingai nei praktiškieji menai (Artes mechanicae) Viduramžiais buvo vertinami labiau. Jiems priskiriama:^[2]

Pirmieji trys buvo grupuojami į triviumą (lot. Trivium), paskutiniai keturi – kvadriviumą (lot. Quadrivium).^[2] Triviumas buvo dėstomas pradžios mokyklose, kvadriviumas – universitetuose, menų arba filosofijos fakultetuose.^[2]

Simbolika

V a. Kartaginos neoplatonikas Marcijanas Kapela įvaizdino juos alegorijos forma ir priskyrė jiems tokius simbolius:

Gramatika – rykštė,
Retorika – lenta ir grifelis (rašymo priemonė),
Dialektika – gyvatė arba šuns galva,
Aritmetika – skaičiavimo lenta arba skaičiavimo virvė ,
Geometrija – skriestuvas (arba braižymo lenta),
Muzika – muzikos instrumentas,
Astronomija – astroliabija.

Pasak Marcijano Kapelos („Merkurijaus ir Filologijos vedybos“), Merkurijus yra Jupiterio žodis (sermo), o tikrasis jo vardas – Totas (Thouth). Atlikus numerologines kombinacijas paaiškėja, kad Merkurijaus-Toto skaičius 4, o Filologijos – 3. Šiuos skaičius „sutuokus“ gimsta 7 laisvieji menai. Šis septynetas yra dieviškojo Intelekto (nous), kurį reprezentuoja Minerva arba Atėnė, skaičius. Marcijano Kapelos nurodyti septyni laisvieji menai, kuriuos globoja Merkurijus, kyla iš Merkurijui Trismegistui tapataus Intelekto, todėl noetiniai jų provaizdžiai nepriklauso nuo žmogaus būties realijų, kurias tvarko mantika ir teurgija.^[3]

Sentencijos

Artes liberales apibūdinti skirta lotyniškoji epigrama skamba taip:^[2]

Gram. loquitur, Dia. verba docet, Rhe. verba ministrat / Mus. canit, Ar. numerat, Geo. ponderat, Ast. colit astra

(Liet: „Gramatika kalba, dialektika – aiškina žodžius, retorika – moko kalbos (žodžio meno)/ Muzika dainuoja, aritmetika skaičiuoja, geometrija sveria (matuoja svorį), astronomija tiria žvaigždes“).

Išnašos

↑ Hadot I., Arts liberaux et philosophie dans pensée antique, Paris: Etudes Augistniennes, 1984, p. 137–155.
↑ ^2,0 ^2,1 ^2,2 ^2,3 „Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона“, т. XXIX (1900): Сахар – Семь мудрецов, с. 184 s:ЭСБЕ/Свободные искусства
↑ Algis Uždavinys. „Archetipiniai ir istoriniai Hermio Trismegisto pavidalai“, iš: Kultūrologija. Rytai-Vakarai, 14 nr., 88–116 psl., Vilnius: Kultūros, meno ir filosofijos institutas: 2006

Nuorodos

Vikiteka: Septyni laisvieji menai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Cassiodor, Institutiones, lib. II
Isidor von Sevilla, Etymologiae
Hugo von St. Viktor, Didascalicon
Francesco Maurolico (1494–1575), De sphaera, Įvadinis skyrius 'De scientiarum divisione', skirtas mokslų klasifikacijai,
Tetsuro Shimizu, Alcuin’s Theory of Signification and System of Philosophy, iš DIDASCALIA 1 (1995), p.15-56,
Martianus Capella, De nuptiis Philologiae et Mercurii, lib. IX: De armonia (vok.)
Muzikos reikšmė (Quadrivium), Muzika ir Artes liberales Viduramžiais (vok.)
Artes liberales Lietuvoje (liet.)

[1] Hadot I., Arts liberaux et philosophie dans pensée antique, Paris: Etudes Augistniennes, 1984, p. 137–155.

[ЭСБЕ/Свободные_искусства-2] 2,0 ^2,1 ^2,2 ^2,3 „Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона“, т. XXIX (1900): Сахар – Семь мудрецов, с. 184 s:ЭСБЕ/Свободные искусства

[3] Algis Uždavinys. „Archetipiniai ir istoriniai Hermio Trismegisto pavidalai“, iš: Kultūrologija. Rytai-Vakarai, 14 nr., 88–116 psl., Vilnius: Kultūros, meno ir filosofijos institutas: 2006

[1]

[2]

[3]

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 [[Vaizdas:Septem-artes-liberales Herrad-von-Landsberg Hortus-deliciarum 1180.jpg|thumb|250px|Septem-artes-liberales. [[Heradas von Landsbergis]], [[Hortus deliciarum]] (XII a.)]]
-'''Septyni laisvieji menai''' ({{lot|Septem artes liberales}}) – [[Antika|Antikoje]] ir [[viduramžiai]]s dėstyti septyni dalykai (disciplinos), kurie remiantis romėnų aiškinimu, 'laisvam vyrui' nusako išsilavinimo esmę, o Viduramžių laikotarpiu buvo laikomi kaip paruošiamieji dalykai, imantis klasikinių – teologijos, teisės ir medicinos – dalykų studijų [[universitetas|universitete]]. Šiandien laisvųjų menų švietimo modelis yra plačiai taikomas [[JAV]] universitetuose ir kolegijose, kur pabrėžiamas visapusiškas žmogaus ir jo [[asmenybė]]s lavinimas.
+'''Septyni laisvieji menai''' ({{lot|septem artes liberales}}) – [[Antika|Antikoje]] ir [[viduramžiai]]s dėstyti septyni dalykai (disciplinos), kurie remiantis romėnų aiškinimu, 'laisvam vyrui' nusako išsilavinimo esmę, o Viduramžių laikotarpiu buvo laikomi kaip paruošiamieji dalykai, imantis klasikinių – teologijos, teisės ir medicinos – dalykų studijų [[universitetas|universitete]]. Šiandien laisvųjų menų švietimo modelis yra plačiai taikomas [[JAV]] universitetuose ir kolegijose, kur pabrėžiamas visapusiškas žmogaus ir jo [[asmenybė]]s lavinimas.
 Viduramžiais išpopuliarėjusi septynių laisvųjų menų samprata susiformavo veikiant helėniškajam [[neoplatonizmas|neoplatonizmui]] (ypač [[Profyrijus|Profyrijui]]), nors jos skirtingų atmainų užuomazgos slypi viduriniame platonizme.<ref>Hadot I., ''Arts liberaux et philosophie dans pensée antique'', Paris: Etudes Augistniennes, 1984, p. 137–155.</ref>