Adolf Abicht: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

21:05, 17 birželio 2019 versija

Adolfas Abichtas

Adolfas Abichtas, portreto autorius Karolis Ripinskis, 1835 m. (paveikslas saugomas Lietuvos dailės muziejuje)
Gimė	1793 m. Erlangenas, Bavarija, Vokietija
Mirė	1860 m. liepos 15 d. (~67 metai) Vilnius
Tėvas	Johanas Abichtas

Veikla	Vilniaus universiteto profesorius

Išsilavinimas	Vilniaus gimnazija
Alma mater	Vilniaus universitetas

Adolfas Abichtas (lenk. Adolf Abicht, rus. Адольф Иванович Абихт, 1793–1860 m. liepos 15 d.) – Vilniaus universiteto profesorius, Vilniaus Medicinos-chirurgijos akademijos Bendrosios terapijos katedros vedėjas.

Kilmė

Adolfas Abichtas gimė 1793 m. Erlangene, Bavarijos žemėje, Vokietijoje. Jo tėvas Johanas Abichtas buvo Vilniaus universiteto logikos ir metafizikos profesorius.

Mokslo ir studijų metai

Adolfas Abichtas 1810 m. baigė Vilniaus universitetą. 1811 m. tapo filosofijos magistru, 1815 m. – medicinos mokslų daktaru.

Po mokslų kelis metus keliavo po Vokietiją, Prancūziją, klausėsi paskaitų Vienoje, Paryžiuje. 1823–1824 m. grįžo į Vilnių. 1823 m. paskirtas Vilniaus universiteto Terapinių klinikų profesoriaus padėjėju. 1824–1832 m. Vilniaus universitete dėstė bendrosios patologijos kursą. 1827 m. jam suteiktas profesoriaus vardas.

Tolesnė veikla

Po Vilniaus universiteto uždarymo 1832 metais, Abichtas užsiėmė medicinos praktika ir dėstė įsteigtoje Vilniaus medicinos – chirurgijos imperatoriškoje akademijoje. Buvo šios akademijos Bendrosios terapijos katedros vedėjas. Po šios akademijos uždarymo toliau vertėsi medicinos praktika.

1851 m. gydytojo Benedikto Balinskio, Panemunės dvaro savininko Adomo Bartuševičiaus ir Birštono klebono Sorokos prašymu, Vilniaus civilinis gubernatorius atsiuntė autoritetingą komisiją šaltinių mineraliniams vandenims ištirti. Šią komisiją sudarė Vilniaus universiteto prof. Adolfas Abichtas, sanitarijos inspektorius V. Povstanskis ir farmacijos magistras Justinas Kuševičius. Komisija ištyrė ne tik Birštono mineralinius šaltinius, bet ir gamtą, dirvožemį, nubraižė Nemuno kilpų žemėlapį ir nustatė, kad Birštonas ir jo mineraliniai šaltiniai bei aplinka tinka kurortui ir gydykloms kurtis.^[1]

Vilniuje išspausdintas Abichto vadovėlis lotynų kalba apie vidaus organų ligas ilgą laiką buvo laikomas viena pagrindinių mokomųjų priemonių Lietuvos medicinos moksle.

Adolfas Abichtas mirė 1860 m. liepos 15 d. Vilniuje, palaidotas Vilniaus evangelikų senųjų kapinių komplekso senosiosiose kapinėse.

Šeima

Buvo vedęs. Adolfo Abichto sūnus Henrikas – 1863 m. sukilimo dalyvis. Sulaikytas Lenkijoje su dideliu kiekiu ginklų ir draudžiamos literatūros. Jam 1863 m. Varšuvoje buvo įvykdytas mirties nuosprendis.

Mokslo darbai

Adolfas Abichtas. Bendrosios patologijos paskaitos, 1831.
Adolfas Abichtas. Bendrosios terapijos nuostatai (Institutiones therapiae generalis, 1840), Praelectionum pathologiae generalis: libri duo / [Adolf Abicht], Vilnae, 1831–1833 (Wilno : Lith. Przybylskiego) [2]

Šaltiniai

↑ Birštono muziejaus informacija [1]

Literatūra

Kubilius, Jonas. Glausta Vilniaus universiteto istorija, 1979 m.
Мысліцелі i асветниікі Беларусі. Энцыклапедычны даведнік. Мінск: Беларуская энцыклапедыя, 1995. ISBN 985-11-0016-1. С. 338.

Nuorodos

Vilniaus universiteto informacija apie Adolfą Abichtą [3]
Apie Vilniaus medicinos – chirurgijos akademiją [4]
Adolf Abicht. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001

[1] Birštono muziejaus informacija [1]

[1]

@@ Eilutė 5: / Eilutė 5: @@
 |paveikslėlio apibūdinimas=Adolfas Abichtas, portreto autorius Karolis Ripinskis, 1835 m. (''paveikslas saugomas [[Lietuvos dailės muziejus|Lietuvos dailės muziejuje]]'')
 |gimė={{Gimė|1793||}}
-|gimimo_vieta=[[Erlangenas|Erlangene]], [[Bavarija|Bavarijos žemėje]], [[Vokietija|Vokietijoje]]
+|gimimo_vieta=[[Erlangenas]], [[Bavarija]], [[Vokietija]]
 |mirė={{Mirė|1860|07|15|1793||}}
-|mirties_vieta= [[Vilnius|Vilniuje]]
+|mirties_vieta= [[Vilnius]]
 |palaidojimo vieta=
 |tėvas=Johanas Abichtas
@@ Eilutė 13: / Eilutė 13: @@
 |sutuoktinė=
 |veikla= [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] [[profesorius]]
-|išsilavinimas=[[Vilnius|Vilniaus]] gimnazija
+|išsilavinimas=Vilniaus gimnazija
 |alma_mater=[[Vilniaus universitetas]]
 }}
-'''Adolfas Abichtas''' ([[lenkų kalba|lenk.]] ''Adolf Abicht'', [[rusų kalba|rus.]] ''Адольф Иванович Абихт'', [[1793]]–[[1860]] m. [[liepos 15]] d.) – [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] [[profesorius]], [[Vilnius|Vilniaus]] Medicinos-chirurgijos akademijos Bendrosios terapijos katedros vedėjas.
+'''Adolfas Abichtas''' ({{pl|Adolf Abicht}}, {{ru|Адольф Иванович Абихт}}, [[1793]]–[[1860]] m. [[liepos 15]] d.) – [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] [[profesorius]], Vilniaus Medicinos-chirurgijos akademijos Bendrosios terapijos katedros vedėjas.
 == Kilmė ==
@@ Eilutė 23: / Eilutė 23: @@
 == Mokslo ir studijų metai ==
-Adolfas Abichtas 1810 metais baigė [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitetą]].
+Adolfas Abichtas [[1810]] m. baigė [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitetą]]. [[1811]] m. tapo [[Filosofija|filosofijos]] magistru, [[1815]] m. – [[Medicina|medicinos]] mokslų daktaru.
+Po mokslų kelis metus keliavo po [[Vokietija|Vokietiją]], [[Prancūzija|Prancūziją]], klausėsi paskaitų [[Viena|Vienoje]], [[Paryžius|Paryžiuje]]. [[1823]]–[[1824]] m. grįžo į [[Vilnius|Vilnių]]. 1823 m. paskirtas [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] Terapinių klinikų profesoriaus padėjėju. [[1824]]–[[1832]] m. Vilniaus universitete dėstė bendrosios [[Patologija|patologijos]] kursą. [[1827]] m. jam suteiktas [[Profesorius|profesoriaus]] vardas.
- m. tapo [[Filosofija|filosofijos]] magistru, 1815 m. – [[Medicina|medicinos]] mokslų daktaru.
-Po mokslų kelis metus keliavo po [[Vokietija|Vokietiją]], [[Prancūzija|Prancūziją]], klausėsi paskaitų [[Viena|Vienoje]], [[Paryžius|Paryžiuje]]. 1823–1824 m. grįžo į [[Vilnius|Vilnių]].
-paskirtas [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] Terapinių klinikų profesoriaus padėjėju.
-–1832 m. [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]] dėstė bendrosios [[Patologija|patologijos]] kursą. 1827 m. jam suteiktas [[Profesorius|profesoriaus]] vardas.
 == Tolesnė veikla ==
-Po [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] uždarymo 1832 metais, Abichtas užsiėmė [[Medicina|medicinos]] praktika ir dėstė įsteigtoje [[Vilniaus medicinos – chirurgijos imperatoriškoji akademija|Vilniaus medicinos – chirurgijos imperatoriškoje akademijoje]]. Buvo šios akademijos Bendrosios terapijos katedros vedėjas. Po šios akademijos uždarymo toliau vertėsi medicinos praktika.
+Po Vilniaus universiteto uždarymo 1832 metais, Abichtas užsiėmė medicinos praktika ir dėstė įsteigtoje [[Vilniaus medicinos – chirurgijos imperatoriškoji akademija|Vilniaus medicinos – chirurgijos imperatoriškoje akademijoje]]. Buvo šios akademijos Bendrosios terapijos katedros vedėjas. Po šios akademijos uždarymo toliau vertėsi medicinos praktika.
-m.gydytojo Benedikto Balinskio, Panemunės dvaro savininko [[Adomas Bartuševičius|Adomo Bartuševičiaus]] ir [[Birštonas|Birštono]] klebono Sorokos prašymu, [[Vilnius|Vilniaus]] civilinis gubernatorius atsiuntė autoritetingą komisiją šaltinių [[Mineraliniai vandenys|mineraliniams vandenims]] ištirti. Šią komisiją sudarė [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] prof. Adolfas Abichtas, sanitarijos inspektorius V. Povstanskis ir farmacijos magistras Justinas Kuševičius. Komisija ištyrė ne tik [[Birštonas|Birštono]] mineralinius šaltinius, bet ir gamtą, dirvožemį, nubraižė [[Nemunas|Nemuno]] kilpų žemėlapį ir nustatė, kad [[Birštonas]] ir jo mineraliniai šaltiniai bei aplinka tinka kurortui ir gydykloms kurtis. <ref> Birštono muziejaus informacija [http://www.birstonomuziejus.lt/uploads/%C5%BDymios%20%20datos%20ir%20%20sukaktys%202016.pdf]</ref>
+m. gydytojo Benedikto Balinskio, Panemunės dvaro savininko [[Adomas Bartuševičius|Adomo Bartuševičiaus]] ir [[Birštonas|Birštono]] klebono Sorokos prašymu, Vilniaus civilinis gubernatorius atsiuntė autoritetingą komisiją šaltinių [[Mineraliniai vandenys|mineraliniams vandenims]] ištirti. Šią komisiją sudarė Vilniaus universiteto prof. Adolfas Abichtas, sanitarijos inspektorius V. Povstanskis ir farmacijos magistras Justinas Kuševičius. Komisija ištyrė ne tik Birštono mineralinius šaltinius, bet ir gamtą, dirvožemį, nubraižė [[Nemunas|Nemuno]] kilpų žemėlapį ir nustatė, kad Birštonas ir jo mineraliniai šaltiniai bei aplinka tinka kurortui ir gydykloms kurtis.<ref> Birštono muziejaus informacija [http://www.birstonomuziejus.lt/uploads/%C5%BDymios%20%20datos%20ir%20%20sukaktys%202016.pdf]</ref>
-[[Vilnius|Vilniuje]] išspausdintas Abichto vadovėlis [[Lotynų kalba|lotynų kalba]] apie vidaus organų ligas ilgą laiką buvo laikomas viena pagrindinių mokomųjų priemonių [[Lietuva|Lietuvos]] [[Medicina|medicinos moksle]].
+Vilniuje išspausdintas Abichto vadovėlis lotynų kalba apie vidaus organų ligas ilgą laiką buvo laikomas viena pagrindinių mokomųjų priemonių Lietuvos medicinos moksle.
-Adolfas Abichtas mirė 1860 m. liepos 15 d. [[Vilnius|Vilniuje]], palaidotas [[Vilnius|Vilniaus]] evangelikų senųjų kapinių komplekso senosiosiose kapinėse.
+Adolfas Abichtas mirė 1860 m. liepos 15 d. Vilniuje, palaidotas Vilniaus evangelikų senųjų kapinių komplekso senosiosiose kapinėse.
 == Šeima ==
-Buvo vedęs. Adolfo Abichto sūnus Henrikas – [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] dalyvis. Sulaikytas [[Lenkija|Lenkijoje]] su dideliu kiekiu ginklų ir draudžiamos literatūros. Jam 1863 m. [[Varšuva|Varšuvoje]] buvo įvykdytas mirties nuosprendis.
+Buvo vedęs. Adolfo Abichto sūnus Henrikas – [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] dalyvis. Sulaikytas Lenkijoje su dideliu kiekiu ginklų ir draudžiamos literatūros. Jam 1863 m. [[Varšuva|Varšuvoje]] buvo įvykdytas mirties nuosprendis.
 == Mokslo darbai ==