Vikipedija:Pavyzdiniai straipsniai: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

21:02, 14 birželio 2019 versija

Pavyzdiniai straipsniai	Pavyzdiniai straipsniai	Pavyzdiniai straipsniai
	Kokybiškiausi Vikipedijos straipsniai

Pavyzdiniai straipsniai – tai geriausi projekto straipsniai, reprezentuojantys lietuvišką Vikipediją. Kiekvieną straipsnį prieš įtraukiant į pavyzdinių kategoriją vertina projekto dalyviai ir balsavimu nusprendžia ar straipsnis vertas atsidurti šiame puslapyje. Jie pažymėti ženklu puslapio viršuje dešinėje ir specialiu šablonu apačioje.

Šiuo metu Vikipedijoje yra 16 pavyzdinių straipsnių, kurie atitinka visus tobulo straipsnio reikalavimus.

Taip pat egzistuoja ir Vertingi arba Verti paskaityti straipsniai, kurie dar neatitinka visų Pavyzdiniams straipsniams keliamų reikalavimų, tačiau kokybės prasme yra netoli nuo jų.

Naujausi pavyzdiniai straipsniai

Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų. Lietuviškai kalba apie tris milijonus žmonių (daugumas jų gyvena Lietuvoje). Drauge su latvių, mirusiomis prūsų, jotvingių ir kitomis baltų kalbomis, priklauso indoeuropiečių kalbų šeimos baltų kalbų grupei.

Pirmieji lietuvių kalbos rašytiniai paminklai atsirado vėlokai, apie XVI a., tačiau net dabartinė lietuvių kalba pasižymi dideliu archajiškumu (ypač vardažodžių linksniavimo srityje).

Fonetiškai ir morfologiškai konservatyvi lietuvių kalba žymiai artimesnė baltų prokalbei negu naujoviškesnė latvių kalba. Lietuvių kalba – archajiškiausia iš gyvųjų indoeuropiečių kalbų, išsaugojusi daugybę indoeuropiečių prokalbės ypatybių.

Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės. Iš trijų didžiųjų baltų kalbų – lietuvių, latvių ir prūsų – pati moderniausia, t. y. labiausiai nuo baltų prokalbės nutolusi kalba. Taip atsitiko dėl didelės finų kalbų įtakos šiaurės baltų (kuršių, žiemgalių, sėlių ir latgalių) kalboms, kurių areale nuo XIV a. pradėjo formuotis latvių kalba. Spėjama, kad ji formavosi latgalių (letų) kalbos pagrindu, jiems išplitus po Pietų Livoniją. Pirmieji rašytiniai paminklai siekia XVI a. Dabartinėje lotynų raidynu grįstoje latvių abėcėlėje yra 33 raidės.

Kirtis fiksuotas pirmajame skiemenyje. Skiriamas balsių ilgumas, kiekvienas ilgasis balsis arba dvibalsis gali turėti vieną iš trijų priegaidžių. Morfologiškai latvių kalba yra fleksinė. Sintaksė pasižymi palyginti laisva žodžių tvarka, pagrindinė tvarka sakinyje yra SVO (veiksnys – tarinys – papildinys). Žodyno daugumą sudaro veldiniai, tarp skolinių vyrauja germanizmai, į kuriuos įeina ir švedų kalbos leksika, slavizmai ir finougriška leksika.

Indoeuropiečių prokalbė (ide.) – hipotetinė kalba, iš kurios kilo indoeuropiečių kalbos. Nėra jokių indoeuropiečių prokalbės rašytinių šaltinių, todėl ji atkuriama lyginamosios kalbotyros metodu, pasitelkiant paliudytų indoeuropiečių kalbų duomenis. Manoma, kad indoeuropiečių prokalbe kaip viena kalba buvo šnekama naujajame akmens amžiuje apytiksliai nuo 4 500 iki 2 500 metų prieš mūsų erą Pasak šiuo metu labiausiai paplitusios kurganų hipotezės, indoeuropiečių protėvynė buvusi Ponto stepėje. Laikantis kalbų šeimų jungimo teorijų, indoeuropiečių prokalbės kilmė susijusi su įvairiomis kitomis prokalbėmis.

Indoeuropiečių prokalbėje buvo išplėtota fleksija, linksniuojamieji žodžiai turėjo tris gimines, buvo kaitomi aštuoniais linksniais, trimis skaičiais, veiksmažodis taip pat turėjo tris skaičius, bent tris pagrindinius laikus, dvi rūšis ir keturias pagrindines nuosakas.

Biografijos

Kazys Grinius · Ronald Reagan

Biologija

Jūriniai paukščiai

Geografija

Amazonija · Kėdainiai · Senasis Daugėliškis

Kalbotyra

Baltų prokalbė · Latvių kalba · Lyvių kalba · Vokiečių kalba · Indoeuropiečių prokalbė

Sportas

XVIII pasaulio futbolo čempionatas

Įvairūs

Apačiai · Luvras · Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus · Vokietijos federalinis prezidentas

Jei manote, kad parašėte pavyzdinį straipsnį, radote parašytą kitų ar žymiai papildėte Vertingą straipsnį prašome jį įtraukti į kandidatų sąrašą.

Pasiūlymus dėl projekto rašykite šiame puslapyje.

@@ Eilutė 23: / Eilutė 23: @@
 == [[Vaizdas:P cal euro.png|30px]]Naujausi pavyzdiniai straipsniai ==
+'''[[Lietuvių kalba]]''' – iš [[baltų prokalbė]]s kilusi [[Lietuviai|lietuvių tautos]] kalba, kuri Lietuvoje yra [[Valstybinė kalba|valstybinė]], o [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungoje]] – viena iš oficialiųjų kalbų. Lietuviškai kalba apie tris milijonus žmonių (daugumas jų gyvena [[Lietuva|Lietuvoje]]). Drauge su [[Latvių kalba|latvių]], mirusiomis [[Prūsų kalba|prūsų]], [[Jotvingių kalba|jotvingių]] ir kitomis [[Baltų kalbos|baltų kalbomis]], priklauso [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] šeimos baltų kalbų grupei.
+Pirmieji lietuvių kalbos rašytiniai paminklai atsirado vėlokai, apie [[XVI a.]], tačiau net dabartinė lietuvių kalba pasižymi dideliu archajiškumu (ypač [[Vardažodis|vardažodžių]] linksniavimo srityje).
+[[Fonetika|Fonetiškai]] ir [[Morfologija (kalbotyra)|morfologiškai]] konservatyvi lietuvių kalba žymiai artimesnė [[Baltų prokalbė|baltų prokalbei]] negu naujoviškesnė latvių kalba. Lietuvių kalba – archajiškiausia iš gyvųjų indoeuropiečių kalbų, išsaugojusi daugybę [[indoeuropiečių prokalbė]]s ypatybių.
 '''[[Latvių kalba]]''' (latv. ''latviešu valoda'') – [[baltų kalbos|baltų kalbų]] grupei priklausanti [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių šeimos kalba]], kilusi iš [[baltų prokalbė]]s. Iš trijų didžiųjų [[baltų kalbos|baltų kalbų]] – [[lietuvių kalba|lietuvių]], latvių ir [[prūsų kalba|prūsų]] – pati moderniausia, t. y. labiausiai nuo baltų prokalbės nutolusi kalba. Taip atsitiko dėl didelės [[finougrų kalbos|finų kalbų]] įtakos šiaurės baltų ([[baltų kalbos|kuršių]], [[baltų kalbos|žiemgalių]], [[Sėlių kalba|sėlių]] ir [[Latgalių kalba|latgalių]]) kalboms, kurių [[arealas|areale]] nuo [[XIV amžius|XIV a.]] pradėjo formuotis latvių kalba. Spėjama, kad ji formavosi [[Latgaliai|latgalių]] (letų) kalbos pagrindu, jiems išplitus po Pietų [[Livonija|Livoniją]]. Pirmieji rašytiniai paminklai siekia [[XVI a.]] Dabartinėje [[Lotynų abėcėlė|lotynų raidynu]] grįstoje latvių abėcėlėje yra 33 raidės.