Jonas Kirlys: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Automatizuotas kalbos klaidų taisymas (http://www.vlkk.lt/konsultacijos/4723-o-taip-pat). |
|||
| Eilutė 25: | Eilutė 25: | ||
Studijavo [[Panevėžio mokytojų seminarija|Panevėžio mokytojų seminarijoje]], [[Petrogradas|Petrogrado]] mokytojų institute. |
Studijavo [[Panevėžio mokytojų seminarija|Panevėžio mokytojų seminarijoje]], [[Petrogradas|Petrogrado]] mokytojų institute. |
||
[[1911]]–[[1914]] m. dirbo žurnalų „[[Lietuvos žinios]]“ ir „[[Lietuvos ūkininkas]]“, [[1916]]–[[1917]] m. – „[[Naujoji Lietuva (Rusija)|Naujoji Lietuva]]“, [[1919 m.]] – „[[Švietimo reikalai]]“ redakcijose. Nuo [[1919]] m. pradinių mokyklų ir gimnazijų mokytojas. {{šaltinis|{{ŽE|227}}}}[[1928]]–[[1932]] m. mokytojavo [[Viekšnių gimnazija|Viekšnių mokykloje]], 1932–[[1934 m.]] [[Kretingos gimnazija|Kretingos gimnazijos]], [[1934]]–[[1940]] m. [[Žagarės gimnazija|Žagarės progimnazijos]], [[1940]]–[[1947]] m. [[Veiverių Tomo Žilinsko gimnazija|Veiverių]], [[Leipalingio pagrindinė mokykla|Leipalingio]], [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės gimnazijų]] direktorius.<ref>{{VLE|X|164||Jonas Kirlys}}</ref> [[Marijampolė]]je priklausė pogrindinei organizacijai. [[1945]] m. [[liepos 18]] d. suimtas, tačiau [[rugpjūčio 29]] d. bylą nutraukus paleistas. Vėliau persikėlė į Kauną, iki [[1957 m.]] dirbo mokyklose mokytoju. |
[[1911]]–[[1914]] m. dirbo žurnalų „[[Lietuvos žinios]]“ ir „[[Lietuvos ūkininkas]]“, [[1916]]–[[1917]] m. – „[[Naujoji Lietuva (Rusija)|Naujoji Lietuva]]“, [[1919 m.]] – „[[Švietimo reikalai]]“ redakcijose. Nuo [[1919]] m. pradinių mokyklų ir gimnazijų mokytojas. {{šaltinis|{{ŽE|227}}}}[[1928]]–[[1932]] m. mokytojavo [[Viekšnių gimnazija|Viekšnių mokykloje]], 1932–[[1934 m.]] [[Kretingos gimnazija|Kretingos gimnazijos]], [[1934]]–[[1940]] m. [[Žagarės gimnazija|Žagarės progimnazijos]], [[1940]]–[[1947]] m. [[Veiverių Tomo Žilinsko gimnazija|Veiverių]], [[Leipalingio pagrindinė mokykla|Leipalingio]], [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės gimnazijų]] direktorius.<ref>{{VLE|X|164||Jonas Kirlys}}</ref> [[Marijampolė]]je priklausė pogrindinei organizacijai. [[1945]] m. [[liepos 18]] d. suimtas, tačiau [[rugpjūčio 29]] d. bylą nutraukus paleistas. Tikėtina, kad tuomet buvo užverbuotas [[NKVD]]. Vėliau persikėlė į Kauną, iki [[1957 m.]] dirbo mokyklose mokytoju. Remiantis [[KGB]] dokumentais, agentas „Pravdivyj“ buvo geru, patikrintu agentu, turintis pažįstamų JAV, kurie domino KGB. Čekistams pranešinėjo apie savo draugų pažiūras, jų antisovietines kalbas. <ref>[http://www.kgbveikla.lt/lt/agenturos-bylu-reg-zurnalas/agent/1635/kirlys-jonas-s-jono LYA duomenys apie Jono Kirlio bendradarbiavimą su KGB]</ref> |
||
Paskelbė straipsnių spaudos ir mokyklų istorijos klausimais. |
Paskelbė straipsnių spaudos ir mokyklų istorijos klausimais. |
||
22:47, 11 birželio 2019 versija
| Jonas Kirlys | |
|---|---|
| Gimė | 1891 m. sausio 13 d. Nadiejiškis, Rokiškio valsčius |
| Mirė | 1985 m. lapkričio 17 d. (94 metai) Kaunas |
| Veikla | Lietuvos pedagogas, spaudos kolekcininkas |
| Alma mater | Petrogrado mokytojų institutas |
Jonas Kirlys (1891 m. sausio 13 d. Nadiejiškis, Rokiškio valsčius – 1985 m. lapkričio 17 d. Kaunas, palaidotas Marijampolėje) – Lietuvos pedagogas, spaudos kolekcininkas.
Biografija
Studijavo Panevėžio mokytojų seminarijoje, Petrogrado mokytojų institute.
1911–1914 m. dirbo žurnalų „Lietuvos žinios“ ir „Lietuvos ūkininkas“, 1916–1917 m. – „Naujoji Lietuva“, 1919 m. – „Švietimo reikalai“ redakcijose. Nuo 1919 m. pradinių mokyklų ir gimnazijų mokytojas. [reikalingas šaltinis]1928–1932 m. mokytojavo Viekšnių mokykloje, 1932–1934 m. Kretingos gimnazijos, 1934–1940 m. Žagarės progimnazijos, 1940–1947 m. Veiverių, Leipalingio, Marijampolės gimnazijų direktorius.[1] Marijampolėje priklausė pogrindinei organizacijai. 1945 m. liepos 18 d. suimtas, tačiau rugpjūčio 29 d. bylą nutraukus paleistas. Tikėtina, kad tuomet buvo užverbuotas NKVD. Vėliau persikėlė į Kauną, iki 1957 m. dirbo mokyklose mokytoju. Remiantis KGB dokumentais, agentas „Pravdivyj“ buvo geru, patikrintu agentu, turintis pažįstamų JAV, kurie domino KGB. Čekistams pranešinėjo apie savo draugų pažiūras, jų antisovietines kalbas. [2]
Paskelbė straipsnių spaudos ir mokyklų istorijos klausimais.
Spaudos kolekcijos
Nuo 1909 m. rinko lietuvišką periodinę spaudą, spausdintą spaustuvėje, daugintą šapirografu, rašytą ranka, išleistą legaliai ir pogrindyje bet kurioje šalyje nuo seniausių laikų. 1931 m. iš lenkų konsulo Rygoje gavo leidimą nuvykti į Vilnių, kur aplankė senuosius lietuvių inteligentus, visuomenės veikėjus, buvusius redaktorius ir savo spaudos rinkiniui parvežė vertingos medžiagos. Sukaupė didžiulę kolekciją, su kuria kartu keliaudavo perkeliamas iš vienos mokyklos į kitą.
Mokytojaudamas Viekšniuose 1932 m. Kaune surengė spaudinių parodą, kurioje rodė 1500 spausdintų ir 250 ranka rašytų laikraščių. 1934 m. Kretingos mokykloje įkūrė spaudos muziejų, kuriam atidavė dalį savo asmeninio spaudos rinkinio: 1600 pavadinimų atskirų spaudos leidinių numerių ir komplektų. 1935 m. Žagarėje savo lėšomis buvusio dvaro pirties pastate atidarė spaudos muziejų, kuriame 1935–1940 m. eksponavo apie 8000 laikraščių ir knygų – 3197 pavadinimų lietuvių periodinės spaudos pavyzdžių ir komplektų, taip pat diagramas, piešinius ir portretus.[3] Perkeliams dirbti į Veiverių progimnaziją, muziejų 1940 m. pabaigoje uždarė, muziejaus medžiagą (10 000 vnt.) 1941 m. dalimis perdavė LTSR centrinei valstybinei bibliotekai, tačiau pokario metais Jono Kirlio kruopščiai rinktas turtas buvo iš dalies sunaikintas, iš dalies išblaškytas. Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje ir buvusiame Lituanistikos fonde yra tik paskiri gražiu J. Kirlio spaudu pažymėtų retų periodinių leidinių numeriai.[4] 1949 m. dar viena kolekcija perduota Partijos istorijos muziejui. 1956 m. Respublikiniam pedagogikos muziejui perdavė pusę sunkvežimio per ilgus metus sukauptos medžiagos.[5]
Parengė veikalą „Lietuvos periodinė spauda, jos vystymas“ (rankraštis), parašė apybraižą apie Marijampolės J. Jablonskio vidurinę mokyklą, paskelbė straipsnių spaudos ir mokyklų istorijos klausimais.
Bibliografija
- Šimtametė mokykla, apybraiža apie Marijampolės Jono Jablonskio vidurinę mokyklą, 1967 m.
Šaltiniai
- ↑ Jonas Kirlys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 164 psl.
- ↑ LYA duomenys apie Jono Kirlio bendradarbiavimą su KGB
- ↑ Žagarė. Vilnius, Versmė, 1998, p. 115, 316, 341, 353
- ↑ Valerija Vilnonytė. Lietuvos centrinė biblioteka 1940–1941 metais. Tarp knygų, 1992, lapkritis, p. 11-13
- ↑ Julius Kanarskas. Jonas Kirlys. Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus biblioteka