Andrius Tovianskis: Skirtumas tarp puslapio versijų
| Eilutė 31: | Eilutė 31: | ||
1842 m. [[Prancūzija|Prancūzijos]] valdžia išsiuntė Taujanskį iš šalies įtardami jį špionažu. Taujanskis kurį laiką gyveno [[Briuselis|Briuselyje]], po to [[Ciurichas|Ciuriche]], kuriame praleido likusį gyvenimą kartu su šeima. |
1842 m. [[Prancūzija|Prancūzijos]] valdžia išsiuntė Taujanskį iš šalies įtardami jį špionažu. Taujanskis kurį laiką gyveno [[Briuselis|Briuselyje]], po to [[Ciurichas|Ciuriche]], kuriame praleido likusį gyvenimą kartu su šeima. |
||
== |
== Taujanskio mokymas == |
||
Taujanizmas priklauso mesianizmą propaguojančių religinių mokymų grupei. Mesianizmas - tai koncepcija apie žmonijos išgelbėjimą, kurį turi atnešti tam tikslui dievo pasiųstas antgamtiškasis mesijas. |
|||
Taujanizmas buvo nukreiptas į savarankišką religinio gyvenimo kūrimą, siekė puoselėti savo tikėjimą, nesusaisant su bažnyčia. Ypač svarbu atrodė religiniais įsitikinimais nuosekliai grįsti visuomeninę ir politinę veiklą. <ref> ''Brigita Speičytė. Mickevičius'' [http://www.šaltiniai.info/index/details/1068] </ref> |
|||
Taujanskis savo grupuotėje turėjo dideles teises. Jis galėjo klausytis grupuotės narių išpažinčių, dalyti komuniją, suteikti krikšto sakramentą. A. Taujanskis tikėjo bendruomenės galia. |
|||
[[Adomas Mickevičius]] vėliau |
[[Adomas Mickevičius]] vėliau taujanizmą aprašė laiške 1847 m., kaip moralinį ekshibicionizmą, "brolių" terorizavimą, veidmainystę, nuolankias dvasines pratybas, stabmeldybę, lyginant su "mistru" ir juo pačiu. (''Panašiai ir Slovackis apibūdino Taujanskio būryje viešpatavusią nuotaiką''). <ref> ''Adomas Mickevičius. Aidai, 1955, Nr. 10(86)'' [http://www.aidai.eu/index.php?option=com_content&view=article&id=5978:pa&catid=365:10-gruodis&Itemid=414] </ref> |
||
== Šeima ir likusieji gyvenimo metai == |
== Šeima ir likusieji gyvenimo metai == |
||
13:17, 10 birželio 2019 versija
| Andrius Tovianskis
| |
|---|---|
| Gimė | 1799 m. sausio 1 d. Antašventėje, Molėtų valsčiuje, Lietuvoje, tuo metu okupuotoje Rusijos imperijos
|
| Mirė | 1878 m. gegužės 13 d. (79 metai) Ciuriche, Šveicarijoje |
| Tėvas | Geraldas Tovianskis |
| Motina | Izabelė Pomarnacka Tovianska |
| Sutuoktinis (-ė) | Karolina Maks Tovianska |
| Veikla | filosofas, mistikas |
| Išsilavinimas | Vilniaus gimnazija |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
Andrius Tovianskis (lenk. Andrzej Towiański , rus. А́нджей Товя́ньский; 1799 m. sausio 1 d. – 1878 m. gegužės 13 d.) – bajoras, filosofas, mistikas, tovianizmo grupuotės įkūrėjas, Vilniaus universiteto auklėtinis.
Biografija
Andrius Taujanskis gimė 1799 m. sausio 1 d. Molėtų valsčiuje, Antašventėje, bajorų tėvų valdytame dvare. Jo tėvas Jokūbas Geraldas dirbo teismo sekretoriumi, vėliau - Vilniaus apskrities žemės teismo notaru. Andriaus Taujanskio motina Izabelė buvo kilusi iš Pomarnackių giminės.[1]
1809 metais Andrius Taujanskis įstojo mokytis į Vilniaus gimnaziją. Ją baigęs Taujanskis įstojo studijuoti teisę į Vilniaus universitetą. Studijų nebaigė. Vėliau dirbo Vilniaus miesto teismo sekretoriaus padėjėju, sekretoriumi ir asesoriumi.
Religinės grupuotės įkūrimas
1828 m. Vilniaus Bernardinų bažnyčioje Taujanskis patyrė religinį apsireiškimą. Dėl to 1832-1833 m. lankėsi Sankt Peterburge, o 1834-1837 m. keliavo po Europą. 1838 m. sugrįžo į tėvynę ir vertėsi namų ūkiu savo tėvų dvare Lietuvoje.
1840 m. Tovianskis atvyko į Paryžių, kuriame įkūrė religinę grupuotę (sambūrį), pavadinimu “Dievo reikalas” – (lenk. Koło Sprawy Bożej). Į šią grupuotę Ttaujanskis pritraukė nemažą dalį emigrantų, tarp jų ir žymių žmonių - Adomą Mickevičių, Julijų Slovackį, Severiną Goščinskį, dailininką Valentiną Vankavičių. Sambūryje buvo lenkų, prancūzų, italų kilmės žmonių.
1842 m. Prancūzijos valdžia išsiuntė Taujanskį iš šalies įtardami jį špionažu. Taujanskis kurį laiką gyveno Briuselyje, po to Ciuriche, kuriame praleido likusį gyvenimą kartu su šeima.
Taujanskio mokymas
Taujanizmas priklauso mesianizmą propaguojančių religinių mokymų grupei. Mesianizmas - tai koncepcija apie žmonijos išgelbėjimą, kurį turi atnešti tam tikslui dievo pasiųstas antgamtiškasis mesijas.
Taujanizmas buvo nukreiptas į savarankišką religinio gyvenimo kūrimą, siekė puoselėti savo tikėjimą, nesusaisant su bažnyčia. Ypač svarbu atrodė religiniais įsitikinimais nuosekliai grįsti visuomeninę ir politinę veiklą. [2]
Taujanskis savo grupuotėje turėjo dideles teises. Jis galėjo klausytis grupuotės narių išpažinčių, dalyti komuniją, suteikti krikšto sakramentą. A. Taujanskis tikėjo bendruomenės galia.
Adomas Mickevičius vėliau taujanizmą aprašė laiške 1847 m., kaip moralinį ekshibicionizmą, "brolių" terorizavimą, veidmainystę, nuolankias dvasines pratybas, stabmeldybę, lyginant su "mistru" ir juo pačiu. (Panašiai ir Slovackis apibūdino Taujanskio būryje viešpatavusią nuotaiką). [3]
Šeima ir likusieji gyvenimo metai
Andrius Taujanskis buvo vedęs vilnietę Karoliną iš Maksų šeimos (1805 – 1878). Su ja susilaukė vaikų. Taujanskis mirė Ciuriche 1878 metais. Palaidotas Ciuricho Sihlfeld kapinėse.
Šaltiniai
Literatūra
- Agnieszka Zielińska: Towiański nie był ani szpiegiem, ani heretykiem, 2016. [4]
- Макушев В. В. Андрей Товянский, его жизнь, учение и последователи по новым источникам "Русский вестник", 1879, Nr. 5 ir 10.