Užusaliai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

Inline

15:54, 6 birželio 2019 versija

Užusaliai

54°58′59″š. pl. 24°11′49″r. ilg. / 54.983°š. pl. 24.197°r. ilg.

Apskritis

Kauno apskritis

Savivaldybė

Jonavos rajono savivaldybė

Seniūnija

Užusalių seniūnija

Gyventojų

584

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) 1
Vardininkas:	Užùsaliai
Kilmininkas:	Užùsalių
Naudininkas:	Užùsaliams
Galininkas:	Užùsalius
Įnagininkas:	Užùsaliais
Vietininkas:	Užùsaliuose

Istoriniai pavadinimai

* rus. Александровская слобода

Užusaliai – kaimas Jonavos rajone, prie geležinkelio ruožo Kaunas–Jonava, 25 km į šiaurės rytus nuo Kauno. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Yra Užusalių pagrindinė mokykla, biblioteka (nuo 1940 m.), paštas (LT-55044), kultūros centras, Užusalių Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė (stačiatikių), kapinės (taip pat ir II pasaulinio karo aukų), sentikių parapija. Vystoma medienos apdirbimo pramonė.

Gamta ir geografija

Pro kaimą teka Šešuva ir jos intakas Pravarta. Aplink Užusalius yra daug miškų, pelkių ir balų. Telkšo Užusalių tvenkinys.

Aplinkinės gyvenvietės

JONAVA – 19
Išorai – 5 km

Istorija

Šis kaimas iš seniausių laikų buvo lietuvių gyvenamas. Minimas nuo 1744 m. 1863 m. sukilimo metu rusai sudegino sodybas, jo gyventojus ištrėmė ar išgainiojo, o jų vietoje įkurdino rusus sentikius ir pavadino gyvenvietę Aleksandrovskaja sloboda (pagal cerkvę, pavadintą Aleksandro Neviškio garbei). 1866 m. sukilėlių lėšomis rusų valdžia pastatė mūrinę stačiatikių cerkvę su keliais bokštais, įsteigė mokyklą, kuriai pastatyti erdvūs namai.

1923 m. čia buvo 70 sodybų ir 488 gyventojai. Veikė mokykla, sentikių parapija, kuriai priklausė ir kitų kaimų sentikiai.

1941 m. birželį tarybinė valdžia įkalino Užusalių šventiką, jo šeimą ištrėmė. 1940–1941 m. Užusalių rusai stipriai rėmė Lietuvą okupavusius bolševikus, o kai šie iš Lietuvos traukėsi, dalis jų pabėgo į Rusiją. Likusieji slapta (ypač 1943–1944 m.) rėmė bolševikų parašiutininkus ir partizanus. 1941 m. rugsėjo 12 d. kaiman atvyko 8 sunkvežimiai. Vokiečių ir lietuvių 2-ojo PPT bataliono kariai kartu su vietos policija apsupo kaimą ir visus gyventojus suvarė į mokyklos kiemą. Grupę kaimo gyventojų jie suvarė į kapines ir ten sušaudė, žuvo 48 žmonės.^[1]^[2]

Sovietmečiu kaimas buvo „Naujojo gyvenimo“ kolūkio centru, vėliau buvo Kalnėnų tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, įkurtas visuomeninis kovų šlovės muziejus.

Į Užusalius persikėlė sentikių parapija iš Paskutiškių, kuri buvusiame Užusalių vaikų darželio pastate įkūrė maldos namus. Parapijai priklauso ir gretimi kaimai Šafarka, Kalnėnai, Išorai ir kt.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. pabaiga	Užusalių valsčius	Kauno apskritis
XX a. tarpukaris	Turžėnų valsčius	Kauno apskritis
1950–1955 m.	Užusalių apylinkės centras	Vilijampolės rajonas
1955–1962 m.		Jonavos rajonas
1962–1965 m.		Kauno rajonas
1965–1995 m.		Jonavos rajonas
1995–	Užusalių seniūnijos centras	Jonavos rajono savivaldybė

Heraldika

2012 m. sausio 23 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-936 patvirtino Užusalių herbą.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2011 m.

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.^[3]

1979 m.^sur.

1983 m.^[4]

1987 m.^[5]

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

488

329

402

545

662

693

712

844

584

Šaltiniai

↑ Užusaliai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015
↑ Andrejus Stoliaravas. Lietuvių pagalbinės policijos (apsaugos) 12-asis batalionas 1941-1944 metais. Magistro baigimasis darbas. VDU. 2008.
↑ Užusaliai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 626 psl.
↑ Užusaliai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 610 psl.
↑ Užusaliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 400

Nuorodos

Užusaliai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 371 psl.
Užusalių žemėlapiai
Paskutiškių ir Užusalių sentikiai

[1] Užusaliai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015

[2] Andrejus Stoliaravas. Lietuvių pagalbinės policijos (apsaugos) 12-asis batalionas 1941-1944 metais. Magistro baigimasis darbas. VDU. 2008.

[MLTE-3] Užusaliai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 626 psl.

[LTE-4] Užusaliai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 610 psl.

[TLE-5] Užusaliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 400

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

@@ Eilutė 41: / Eilutė 41: @@
 [[1923]] m. čia buvo 70 sodybų ir 488 gyventojai. Veikė mokykla, sentikių parapija, kuriai priklausė ir kitų kaimų sentikiai.
-[[1941]] m. birželį tarybinė valdžia įkalino Užusalių šventiką, jo šeimą ištrėmė. [[1940]]–[[1941]] m. Užusalių rusai stipriai rėmė Lietuvą okupavusius [[bolševikas|bolševikus]], o kai šie iš Lietuvos traukėsi, dalis jų pabėgo į [[Rusija|Rusiją]]. Likusieji slapta (ypač [[1943]]–[[1944]] m.) rėmė bolševikų parašiutininkus ir [[partizanas|partizanus]]. [[1941]] m. [[rugsėjo 12]] d. kaiman atvyko 8 nacių sunkvežimiai, kurie apsupo kaimą ir visus gyventojus suvarė į mokyklos kiemą. Grupę kaimo gyventojų jie suvarė į kapines ir ten sušaudė, žuvo 48 žmonės.<ref>{{VLE|24}}</ref>
+[[1941]] m. birželį tarybinė valdžia įkalino Užusalių šventiką, jo šeimą ištrėmė. [[1940]]–[[1941]] m. Užusalių rusai stipriai rėmė Lietuvą okupavusius [[bolševikas|bolševikus]], o kai šie iš Lietuvos traukėsi, dalis jų pabėgo į [[Rusija|Rusiją]]. Likusieji slapta (ypač [[1943]]–[[1944]] m.) rėmė bolševikų parašiutininkus ir [[partizanas|partizanus]]. [[1941]] m. [[rugsėjo 12]] d. kaiman atvyko 8 sunkvežimiai. Vokiečių ir lietuvių 2-ojo PPT bataliono kariai kartu su vietos policija apsupo kaimą ir visus gyventojus suvarė į mokyklos kiemą. Grupę kaimo gyventojų jie suvarė į kapines ir ten sušaudė, žuvo 48 žmonės.<ref>{{VLE|24}}</ref><ref>Andrejus Stoliaravas. Lietuvių pagalbinės policijos (apsaugos) 12-asis batalionas 1941-1944 metais. Magistro baigimasis darbas. VDU. 2008.</ref>
 Sovietmečiu kaimas buvo „Naujojo gyvenimo“ [[Kolūkis|kolūkio]] centru, vėliau buvo Kalnėnų tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, įkurtas visuomeninis kovų šlovės muziejus.