Adolf Abicht: Skirtumas tarp puslapio versijų
S įtraukta Kategorija:Vilniaus universiteto dėstytojai naudojant HotCat |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 32: | Eilutė 32: | ||
== Tolesnė veikla == |
== Tolesnė veikla == |
||
Po [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] uždarymo 1832 metais, Abichtas užsiėmė [[Medicina|medicinos]] praktika ir dėstė įsteigtoje [[ |
Po [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] uždarymo 1832 metais, Abichtas užsiėmė [[Medicina|medicinos]] praktika ir dėstė įsteigtoje [[Vilniaus medicinos – chirurgijos imperatoriškoji akademija|Vilniaus medicinos – chirurgijos imperatoriškoje akademijoje]]. Buvo šios akademijos Bendrosios terapijos katedros vedėjas. Po šios akademijos uždarymo toliau vertėsi medicinos praktika. |
||
1851 m. Adolfas Abichtas tyrinėjo [[Birštonas|Birštono]] [[Mineraliniai vandenys|mineralinius vandenis]]. Jis nustatė šių mineralinių vandenų tinkamumą daugelio ligų gydymui. |
1851 m. Adolfas Abichtas tyrinėjo [[Birštonas|Birštono]] [[Mineraliniai vandenys|mineralinius vandenis]]. Jis nustatė šių mineralinių vandenų tinkamumą daugelio ligų gydymui. |
12:30, 6 birželio 2019 versija
Adolfas Abichtas | |
---|---|
Gimė | 1793 m. Erlangene, Bavarijos žemėje, Vokietijoje |
Mirė | 1860 m. liepos 15 d. (~67 metai) Vilniuje |
Tėvas | Johanas Abichtas |
Veikla | Vilniaus universiteto profesorius |
Išsilavinimas | Vilniaus gimnazija |
Alma mater | Vilniaus universitetas |
Adolfas Abichtas (lenk. Adolf Abicht, rus. Адольф Иванович Абихт, 1793–1860 m. liepos 15 d.) – Vilniaus universiteto profesorius, Vilniaus Medicinos-chirurgijos akademijos Bendrosios terapijos katedros vedėjas.
Kilmė
Adolfas Abichtas gimė 1793 m. Erlangene, Bavarijos žemėje, Vokietijoje. Jo tėvas Johanas Abichtas buvo Vilniaus universiteto logikos ir metafizikos profesorius.
Mokslo ir studijų metai
Adolfas Abichtas 1810 metais baigė Vilniaus universitetą.
1811 m. tapo filosofijos magistru, 1815 m. – medicinos mokslų daktaru.
Po mokslų kelis metus keliavo po Vokietiją, Prancūziją, klausėsi paskaitų Vienoje, Paryžiuje. 1823–1824 m. grįžo į Vilnių.
1823 paskirtas Vilniaus universiteto Terapinių klinikų profesoriaus padėjėju. 1824–1832 m. Vilniaus universitete dėstė bendrosios patologijos kursą. 1827 m. jam suteiktas profesoriaus vardas.
Tolesnė veikla
Po Vilniaus universiteto uždarymo 1832 metais, Abichtas užsiėmė medicinos praktika ir dėstė įsteigtoje Vilniaus medicinos – chirurgijos imperatoriškoje akademijoje. Buvo šios akademijos Bendrosios terapijos katedros vedėjas. Po šios akademijos uždarymo toliau vertėsi medicinos praktika.
1851 m. Adolfas Abichtas tyrinėjo Birštono mineralinius vandenis. Jis nustatė šių mineralinių vandenų tinkamumą daugelio ligų gydymui.
Vilniuje išspausdintas Abichto vadovėlis lotynų kalba apie vidaus organų ligas ilgą laiką buvo laikomas viena pagrindinių mokomųjų priemonių Lietuvos medicinos moksle.
Šeima
Buvo vedęs. Adolfo Abichto sūnus Henrikas – 1863 m. sukilimo dalyvis. Sulaikytas Lenkijoje su dideliu kiekiu ginklų ir draudžiamos literatūros. Jam 1863 m. Varšuvoje buvo įvykdytas mirties nuosprendis.
Mokslo darbai
- Adolfas Abichtas. Bendrosios patologijos paskaitos, 1831.
- Adolfas Abichtas. Bendrosios terapijos nuostatai (Institutiones therapiae generalis, 1840), Praelectionum pathologiae generalis: libri duo / [Adolf Abicht], Vilnae, 1831–1833 (Wilno : Lith. Przybylskiego) [1]
Literatūra
- Kubilius, Jonas. Glausta Vilniaus universiteto istorija, 1979 m.
- Мысліцелі i асветниікі Беларусі. Энцыклапедычны даведнік. Мінск: Беларуская энцыклапедыя, 1995. ISBN 985-11-0016-1. С. 338.
Nuorodos
- Vilniaus universiteto informacija apie Adolfą Abichtą [2]
- Apie Vilniaus medicinos – chirurgijos akademiją [3]
- Adolf Abicht. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001