Adolf Abicht: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Stela (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 32: Eilutė 32:


== Tolesnė veikla ==
== Tolesnė veikla ==
Po [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] uždarymo 1832 metais, Abichtas užsiėmė [[Medicina|medicinos]] praktika ir dėstė įsteigtoje [[Vilnius|Vilniaus]] Medicinos – chirurgijos akademijoje. Buvo šios akademijos Bendrosios terapijos katedros vedėjas. Po šios akademijos uždarymo toliau vertėsi medicinos praktika.
Po [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] uždarymo 1832 metais, Abichtas užsiėmė [[Medicina|medicinos]] praktika ir dėstė įsteigtoje [[Vilniaus medicinos – chirurgijos imperatoriškoji akademija|Vilniaus medicinos – chirurgijos imperatoriškoje akademijoje]]. Buvo šios akademijos Bendrosios terapijos katedros vedėjas. Po šios akademijos uždarymo toliau vertėsi medicinos praktika.


1851 m. Adolfas Abichtas tyrinėjo [[Birštonas|Birštono]] [[Mineraliniai vandenys|mineralinius vandenis]]. Jis nustatė šių mineralinių vandenų tinkamumą daugelio ligų gydymui.
1851 m. Adolfas Abichtas tyrinėjo [[Birštonas|Birštono]] [[Mineraliniai vandenys|mineralinius vandenis]]. Jis nustatė šių mineralinių vandenų tinkamumą daugelio ligų gydymui.

12:30, 6 birželio 2019 versija

Adolfas Abichtas
Gimė 1793 m.
Erlangene, Bavarijos žemėje, Vokietijoje
Mirė 1860 m. liepos 15 d. (~67 metai)
Vilniuje
Tėvas Johanas Abichtas
Veikla Vilniaus universiteto profesorius
Išsilavinimas Vilniaus gimnazija
Alma mater Vilniaus universitetas

Adolfas Abichtas (lenk. Adolf Abicht, rus. Адольф Иванович Абихт, 17931860 m. liepos 15 d.) – Vilniaus universiteto profesorius, Vilniaus Medicinos-chirurgijos akademijos Bendrosios terapijos katedros vedėjas.

Kilmė

Adolfas Abichtas gimė 1793 m. Erlangene, Bavarijos žemėje, Vokietijoje. Jo tėvas Johanas Abichtas buvo Vilniaus universiteto logikos ir metafizikos profesorius.

Mokslo ir studijų metai

Adolfas Abichtas 1810 metais baigė Vilniaus universitetą.

1811 m. tapo filosofijos magistru, 1815 m. – medicinos mokslų daktaru.

Po mokslų kelis metus keliavo po Vokietiją, Prancūziją, klausėsi paskaitų Vienoje, Paryžiuje. 1823–1824 m. grįžo į Vilnių.

1823 paskirtas Vilniaus universiteto Terapinių klinikų profesoriaus padėjėju. 1824–1832 m. Vilniaus universitete dėstė bendrosios patologijos kursą. 1827 m. jam suteiktas profesoriaus vardas.

Tolesnė veikla

Po Vilniaus universiteto uždarymo 1832 metais, Abichtas užsiėmė medicinos praktika ir dėstė įsteigtoje Vilniaus medicinos – chirurgijos imperatoriškoje akademijoje. Buvo šios akademijos Bendrosios terapijos katedros vedėjas. Po šios akademijos uždarymo toliau vertėsi medicinos praktika.

1851 m. Adolfas Abichtas tyrinėjo Birštono mineralinius vandenis. Jis nustatė šių mineralinių vandenų tinkamumą daugelio ligų gydymui.

Vilniuje išspausdintas Abichto vadovėlis lotynų kalba apie vidaus organų ligas ilgą laiką buvo laikomas viena pagrindinių mokomųjų priemonių Lietuvos medicinos moksle.

Šeima

Buvo vedęs. Adolfo Abichto sūnus Henrikas – 1863 m. sukilimo dalyvis. Sulaikytas Lenkijoje su dideliu kiekiu ginklų ir draudžiamos literatūros. Jam 1863 m. Varšuvoje buvo įvykdytas mirties nuosprendis.

Mokslo darbai

  • Adolfas Abichtas. Bendrosios patologijos paskaitos, 1831.
  • Adolfas Abichtas. Bendrosios terapijos nuostatai (Institutiones therapiae generalis, 1840), Praelectionum pathologiae generalis: libri duo / [Adolf Abicht], Vilnae, 1831–1833 (Wilno : Lith. Przybylskiego) [1]

Literatūra

  • Kubilius, Jonas. Glausta Vilniaus universiteto istorija, 1979 m.
  • Мысліцелі i асветниікі Беларусі. Энцыклапедычны даведнік. Мінск: Беларуская энцыклапедыя, 1995. ISBN 985-11-0016-1. С. 338.

Nuorodos