Šiaulių apskritis

Šablonas:Infobox Apskritis Šiaulių apskritis – 1995–2010 m. viena iš dešimties Lietuvos apskričių, valstybinio lygmens administracinis teritorinis vienetas šalies šiaurinėje dalyje. Centras – Šiauliai. Apskritis šiaurėje ribojasi su Latvijos teritorija, vakaruose su Telšių apskritimi, pietvakariuose su Tauragės apskritimi, pietuose su Kauno apskritimi ir rytuose su Panevėžio apskritimi.

Istorija

Šiaulių apskritis, skirtingais laikais dar žinoma kaip Šiaulių reparticija, Šiaulių žemė ar Šiaulių ujezdas, kaip atskiras administracinis vienetas 1775–1950 m. egzistavo dabartinėje vidurio Lietuvoje, su centru Šiauliuose. Jos priklausomybė ir teritorija daug kartų keitėsi.

1994 m. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą, pagal kurį Lietuvos Respublikos teritorija skirstoma į apskritis ir savivaldybes. Apskrities savivalda nebuvo atkurta. Apskrities viršininko administracija tapo valstybės valdžios dalimi.

2004 m. patvirtintas Šiaulių apskrities herbas ir vėliava. 2010 m. liepos 1 d. panaikinta apskrities administracija, jos funkcijos perduotos savivaldybėms ir ministerijoms, o pati apskritis liko kaip teritorinis vienetas.

Savivaldybės

Šiaulių apskrities teritorijoje yra:

• Akmenės rajono savivaldybė
• Joniškio rajono savivaldybė
• Kelmės rajono savivaldybė
• Pakruojo rajono savivaldybė
• Radviliškio rajono savivaldybė
• Šiaulių rajono savivaldybė
• Šiaulių miesto savivaldybė

Miestai

Apskrityje yra 14 miestų, iš kurių didžiausi:

1. Šiauliai
2. Radviliškis
3. Kuršėnai
4. Naujoji Akmenė
5. Joniškis

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1989 m. ir 2018 m.
1989 m.sur.	2001 m.sur.	2005 m.
395 707	370 096	360 755
2011 m.sur.	2012 m.	2013 m.
301 686	295 824	290 471
2014 m.	2015 m.	2016 m.
285 763	281 632	276 329
2017 m.	2018 m.	-
270 482	265 576	-
Demografinės raidos histograma

2011 m. gyveno 301 686 žmonės: Lietuviai – 95,67% (288 616); Rusai – 2,66% (8039); Ukrainiečiai – 0,31% (925); Baltarusiai – 0,22% (660); Lenkai – 0,14% (429); Latviai – 0,14% (413); Čigonai – 0,07% (224); Vokiečiai – 0,05% (161); Žydai – 0,04% (118); Kiti – 0,65% (1975).

2001 m. gyveno 370 096 žmonės: Lietuviai – 95,38% (352981); Rusai – 2,95% (10926); Ukrainiečiai – 0,39% (1429); Baltarusiai – 0,24% (891); Latviai – 0,19% (697); Lenkai – 0,17% (619); Čigonai – 0,1% (376); Vokiečiai – 0,06% (240); Žydai – 0,04% (157); Kiti – 0,48% (1780).

1923 m. gyveno 176 628 žmonės: Lietuviai – 88,64% (156567); Žydai – 4,62% (8161); Latviai – 2,67% (4716); Rusai – 2,64% (4669); Lenkai – 0,67% (1187); Vokiečiai – 0,33% (576); Baltarusiai – 0,19% (340); Kiti – 0,23% (412).

1897 m. gyveno 237 934 žmonės: Lietuviai-Žemaičiai – 70,72% (168263); Žydai - 14,35% (34137); Lenkai - 6,28% (14951); Latviai - 4,89% (11630); Rusai – 2,21% (5253); Vokiečiai – 1,02% (2422); Baltarusiai – 0,39% (921); Kiti – 0,15% (357).

Tarptautinis bendradarbiavimas

• Peskaros provincija, Italija
• Gomelio sritis, Baltarusija
• Lvovo sritis, Ukraina
• Čerkasų sritis, Ukraina
• Jolo apskritis, Kalifornija, JAV
• Žiemgala, Latvija

Apskrities viršininkai nuo 1995 m

• 1995 m. vasario 15 d. – Alvydas Šedžius (apskrities valdytojas)
• 1997 m. sausio 30 d. – Vincas Girnius
• 1997 m. gruodžio 19 d. – Zenonas Stundžia
• 2000 m. gruodžio 15 d. – Laisvūnas Neimanas
• 2001 m. liepos 27 d. – Alvydas Šedžius
• 2008 m. rugsėjo 2 d. – Rimundas Domarkas

Nuorodos

Vikižodynas

• Oficiali apskrities svetainė
• Apskrities žemėlapis