Daugavgryvos tvirtovė: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

21:19, 23 gegužės 2019 versija

Daugavgryvos tvirtovės apgultis, XVIII a.

Daugavgryvos tvirtovė (lat. Daugavgrīva 'Dauguvos žiotys', vok. Dünamünde, rus. Усть-Двинск, lenk. Dyjament) – prie Dauguvos upės žiočių pastatyta tvirtovė, apsauganti Latvijos sostinę Rygą iš jūros pusės. Nuo 1959 m. – Rygos miesto rajonas.

1205 m. šioje vietoje cistersų ordino vienuoliai įkūrė pirmąją gyvenvietę. Vienas pirmųjų naujojo vienuolyno vadovų tapo Rygos vyskupo Alberto brolis Ditrichas, o po 1210 m., bet prieš 1220 m. – grafas Lippe Bernhard II. 1228 m. latvių genčių sukilimo metu vienuolynas ir kapai buvo visiškai sunaikinti. Vienuoliai atstatė savo būstinę, o 1305 m. pardavė jį kalavijuočių ordinui, kuris šioje vietoje pradėjo Dünamünde tvirtovės statybas.

1329 m. kalavijuočių pilį perėmė Rygos miesto gyventojai, tačiau 1435 m. turėjo grąžinti Daugavgryvos tvirtovę ordinui. 1481 m. kalavijuočiai, norėdami sunaikinti Rygos prekybą, ištempė geležinę grandinę tarp Dauguvos krantų, nepraleisdami laivų iš/į Rygą. Reaguodami į tai, miestelėnai užėmė ir sunaikino tvirtovę. Riteriai ją atstatė po 8 metų.

1561 m., po Septynerių metų karo Daugavgryva bei visa Livonija buvo prijungta prie Abiejų Tautų Respublikos. 1582 m. Steponas Batoras įsakė pastatyti įtvirtinimus. Lenkijos-Švedijos karo metu, 1608 m. liepos mėn. po apgulties tvirtovė pasidavė Švedijos grafo Frederiko Joachimo Mansfeldo vadovaujamai armijai. 1609 m., nors 250 švedų karių gynė tvirtovę, Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius grąžino tvirtovę Respublikai. 1617 švedai nesėkmingai bandė atgauti tvirtovę. Tai pavyko 1622 m. Gustavui Adolfui, kuris įsakė tvirtovę perstatyti. Olandiško stiliaus tvirtovę 1641 m. suprojektavo generolas Rothenburg. Nuo 1680 m. švedai pradėjo vadinti tvirtovę Neumünde.

Šiaurės karo metu tvirtovę užėmė rusai, kurie ją visiškai perstatė. Čia 1742 m. buvo įkalinta regentė Ana Leopoldovna, jos vyras Antonas Ulrichas fon Braunšveigas ir jos sūnus, būsimas caras Ivanas VI. 1775 m. vietos liuteronų bažnyčia buvo perstatyta į stačiatikių cerkvę.

1893 m. Rusijos vyriausybė pakeitė tvirtovės pavadinimą į Усть-Двинск. Tuo metu ten gyveno vien rusų kareiviai. Iki Pirmojo pasaulinio karo įtvirtinimai buvo visiškai atstatyti, tačiau karo metu intensyviai bombarduojami Vokietijos oro pajėgų. Netrukus, 1917 m., Daugavgryvą užėmė vokiečiai, o imperatorius Vilhelmas II ją asmeniškai patikrino.

Po kelerių metų Latvijos vyriausybė sunaikino tvirtovės įtvirtinimus. Šaltojo karo metu šioje vietoje buvo sovietų karinė bazė. Šiandien Daugavgryva – Latvijos sostinės Rygos rajonas.

v • a • r

Rygos mikrorajonai

Rygos vėliava

Agenskalnas · Andrejsala · Beberbekiai · Bolderaja · Čiekurkalnas · Darzciemas · Daugavgryva · Dreiliniai · Dzirciemas · Ilgiuciemas · Imanta · Jugla · Kengaragas · Kypsala · Maskavos Forštatas · Mežaparkas · Mežciemas · Pardaugava · Pleskodalė · Pliavniekai · Purvciemas · Sarkandaugava · Šampėteris · Šmerlis · Tuorniakalnas · Vecmylgravis · Rygos senamiestis · Zakiusala · Ziepniekalnas · Zolitūdė

@@ Eilutė 8: / Eilutė 8: @@
 [[1561]] m., po [[Septynerių metų Šiaurės karas|Septynerių metų karo]] Daugavgryva bei visa [[Livonija]] buvo prijungta prie [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]]. [[1582]] m. [[Steponas Batoras]] įsakė pastatyti įtvirtinimus. [[Lenkijos-Švedijos karas (1600-1611)|Lenkijos-Švedijos karo]] metu, [[1608]] m. liepos mėn. po apgulties tvirtovė pasidavė [[Švedija|Švedijos]] grafo Frederiko Joachimo Mansfeldo vadovaujamai armijai. [[1609]] m., nors 250 švedų karių gynė tvirtovę, [[Lietuvos didysis etmonas]] [[Jonas Karolis Chodkevičius]] grąžino tvirtovę Respublikai. [[1617]] švedai nesėkmingai bandė atgauti tvirtovę. Tai pavyko [[1622]] m. [[Gustavas II Adolfas|Gustavui Adolfui]], kuris įsakė tvirtovę perstatyti. Olandiško stiliaus tvirtovę [[1641]] m. suprojektavo generolas Rothenburg. Nuo [[1680]] m. švedai pradėjo vadinti tvirtovę ''Neumünde''.
-[[Šiaurės karas|Šiaurės karo]] metu tvirtovę užėmė rusai, kurie ją visiškai perstatė. Čia [[1742]] m. buvo įkalinta [[regentas|regentė]] [[Ana Leopoldovna]], jos vyras Antonas Ulrichas fon Braunšvaigas ir jos sūnus, būsimas [[caras]] [[Ivanas VI]]. [[1775]] m. vietos [[Liuteronybė|liuteronų]] [[bažnyčia]] buvo perstatyta į [[stačiatikybė|stačiatikių]] [[cerkvė|cerkvę]].
+[[Šiaurės karas|Šiaurės karo]] metu tvirtovę užėmė rusai, kurie ją visiškai perstatė. Čia [[1742]] m. buvo įkalinta [[regentas|regentė]] [[Ana Leopoldovna]], jos vyras Antonas Ulrichas fon Braunšveigas ir jos sūnus, būsimas [[caras]] [[Ivanas VI]]. [[1775]] m. vietos [[Liuteronybė|liuteronų]] [[bažnyčia]] buvo perstatyta į [[stačiatikybė|stačiatikių]] [[cerkvė|cerkvę]].
 [[1893]] m. Rusijos vyriausybė pakeitė tvirtovės pavadinimą į ''Усть-Двинск''. Tuo metu ten gyveno vien rusų kareiviai. Iki [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] įtvirtinimai buvo visiškai atstatyti, tačiau karo metu intensyviai bombarduojami [[Vokietija|Vokietijos]] oro pajėgų. Netrukus, [[1917]] m., Daugavgryvą užėmė vokiečiai, o [[imperatorius]] [[Vilhelmas II]] ją asmeniškai patikrino.