Visaginas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 55°š. pl. 25°r. ilg. / 55°š. pl. 25°r. ilg. / 55; 25 (Visaginas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Pataisem visagina
Pataisiau Visagina
Eilutė 20: Eilutė 20:
|istpav = Sniečkus (1975–1992), {{pl|Wisaginia}}
|istpav = Sniečkus (1975–1992), {{pl|Wisaginia}}
}}
}}

'''Gytis geriia ir ruko prie garazo.'''

Ir gastroliuoja su mergom





19:35, 20 gegužės 2019 versija

Visaginas
            
Visaginas
Visaginas
55°š. pl. 25°r. ilg. / 55°š. pl. 25°r. ilg. / 55; 25 (Visaginas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Utenos apskritis Utenos apskritis
Savivaldybė Visagino savivaldybė Visagino savivaldybė
Įkūrimo data 1975 m.
Meras Gytis Saf
Gyventojų (69) 69
Plotas 9,231 km²
Tankumas (69) 7 žm./km²
Altitudė 164 m
Pašto kodas centrinis LT-31001
Vikiteka Visaginas
Miesto globėjas (-ai) Gytis Saf
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Vìsaginas
Kilmininkas: Vìsagino
Naudininkas: Vìsaginui
Galininkas: Vìsaginą
Įnagininkas: Vìsaginu
Vietininkas: Vìsagine

Sniečkus (1975–1992), lenk. Wisaginia


Visaginas – miestas Utenos apskrityje, 40 km į šiaurės rytus nuo Ignalinos. Visagino savivaldybės centras.

Labiausiai žinomas dėl netoli Visagino esančios Ignalinos AE (6 km nuo miesto; atidaryta 1983 m. pabaigoje, uždaryta 2009 m. pabaigoje). Planuota šalia buvusios atominės elektrinės pastatyti naująją Visagino atominę elektrinę.

Visagine yra du pašto skyriai (centrinis LT-31001), kultūros centras, ligoninė, pensionatas. Pietuose telkšo Visagino ežeras, pietvakariuose – Kukuižės ežeriukas. Yra Visagino Šv. apaštalo Pauliaus bažnyčia (pastatyta 1998 m.), Visagino koplyčia (įrengta 1989 m.), dvi stačiatikių cerkvės (Visagino Jono Krikštytojo Gimimo cerkvė ir Visagino Šv. kankinio Panteleimono cerkvė) bei įsikūręs Visagino stačiatikių dekanatas, Visagino sentikių cerkvė (įrengta 2013 m.).

Miesto centre stovinti kolona su Geigerio skaitikliu, fiksuojančiu radiacijos lygį
Užrašas ant Geigerio skaitiklio kolonos

Istorija

Dabartinėje Visagino teritorijoje anksčiau buvo tik keli kaimai. Pradėjus Ignalinos AE statybas, pradėti kurti ir naujo miesto planai. 1975 m. vasarą jėgainės statybininkai atvilko ir prie pirmųjų daugiabučių namų pamatų pastatė didžiulį riedulį, kurio kontūrai daug kam primena Lietuvą. Šis riedulys tapo kertiniu miesto akmeniu, o diena (rugpjūčio 10 d.), kai jis čia buvo pastatytas, paskelbta miesto gimimo diena. Gyvenvietės projektą parengė architektas V. Akutinas.

Visaginas (tuometinis Sniečkus) buvo plečiamas, kadangi Ignalinos AE galėjo turėti net keturis reaktorius. Dalis suplanuoto miesto taip ir liko nepastatyta. 1977 m. rugsėjo 26 d. Sniečkus tapo miesto tipo gyvenviete, pakartotinai jos teisės patvirtintos 1984 m. gegužės 29 d. 1984 m. išvakarėse paleistas pirmasis Ignalinos AE reaktorius.

Atgavus nepriklausomybę buvo įkurta Visagino savivaldybė, suteiktos miesto teisės. 1992 m. rugsėjo 22 dieną LR Aukščiausiosios Tarybos nutarimu grąžintas Visagino pavadinimas – toks pavadinimas buvo vieno iš kaimų, stovėjusių šioje vietoje iki juos griaunant ir statant miestą.

Nepriklausomybės laikotarpiu mieste pradėti rengti country muzikos festivaliai „Visagino Country“, pastatytos šventovės stačiatikiams ir katalikams. Miestas buvo tapęs populiariu dėl žemų būstų kainų, todėl nemažai pensijinio amžiaus žmonių persikeldavo gyventi į Visaginą.

1992–1995 m. mieste buvo įvestas tiesioginis Vyriausybės valdymas. 1995 m. suteiktos miesto teisės. 1996 m. patvirtintas Visagino herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19771995 m. miesto tipo gyvenvietė Ignalinos rajonas
1995–1999 m. Ignalinos rajono savivaldybė Utenos apskritis
1999–2003 m. Visagino savivaldybė
nuo 2003 m. Visagino savivaldybės centras


Paminklinis akmuo miesto centre
Ignalinos atominė elektrinė (uždaryta)

Pavadinimo kilmė

LKP CK sekretorius Algirdas Ferensas minėjo tokius svarstytus naujojo miesto vardus: Aukštaičiai, Aušrinė, Broluva (analogija su Bratsko miestu, išaugusiu prie gigantiškos hidroelektrinės ant Angaros upės), Galiūniškis, Galiūnai, Liaudėnai, Drauguva, Šviesūnai, Tarybiškės (analogija su Sovetsko miestu Kaliningrado srity­je, buvusia Tilže), Gražuoliai, Sėliai, Taikūnai (analogija su gyvenviete Mirnu, deimantų sostine Jakutijoje), Saulėnai, Saulėtekiai, Uranija, Gabija.[1].

Pavadinimo pasirinkimą sąlygojo ir kalbiniai ypatumai. Norėta, kad jį būtų galima lengvai ištarti rusiškai ir daugeliu kitų kalbų. Pasirinkta Atomava, kurį esą ir japoniškai nesunkiai būtų galima ištarti. Tačiau vėliau buvo nutarta miestą pavadinti Sniečkumi – Lietuvos SSR funkcionieriaus Antano Sniečkaus (1903–1974) garbei. Toks pavadinimas patvirtintas 1977 m. rugsėjo 26 d. LSSR AT prezidiumo įsaku.

1992 m. rugsėjo 22 d. LR AT nutarimu Nr. I-2899 miestas pervadintas Visaginu pagal greta telkšantį Visagino ežerą. Pastarasis gali būti yra kilęs nuo frazės „visi ginasi“ – legendos byloja kadaise ežere buvus daug gyvačių, nuo kurių visiems reikėję gintis. Kiti labiausiai svarstyti variantai buvo Drūkšiai ir Sėliai.

Problemos

Tipiniai gyvenamieji namai
  • Nedarbas
  • Nerimas dėl ateities.
  • Savivaldos neaiškumai: per savivaldybių reformą norėta išplėsti prijungiant dalį Ignalinos rajono ir Zarasų rajono teritorijų, įskaitant ir Ignalinos AE, kuri kol kas priklauso Ignalinos rajonui, ir iš miesto savivaldybės ją padaryti tiesiog savivaldybe (kaip ir Marijampolė, Druskininkai, anksčiau turėję savo savivaldybes). 2003 m. įsigaliojus Visagino miesto ir Ignalinos rajono savivaldybių teritorijų ribų keitimo įstatymui, Visagino savivaldybės teritorija nuo 896 ha išsiplėtė iki 5841 ha.
  • Emigracija: po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir Ignalinos AE uždarymo padidėjo emigracija.

Mieste vykdomos įvairios integracijos į darbo rinką programos. Teikiama parama verslui pradėti. Numatyta sumažinti staiga dėl pakilusių mokesčių kilusį šoką.

Ekonomika

Net ir po reaktorių sustabdymo Ignalinos atominė elektrinė lieka didžiausia regiono įmonė, kurioje dirba dirba virš 2000 darbuotojų. Įmonės misija – saugiai ir laiku įgyvendinti analogų pasaulyje neturintį projektą – racionaliai naudojant išteklius nutraukti atominės elektrinės su RBMK tipo reaktoriais eksploatavimą.

1992 m. įsteigta UAB „Kogus“, gaminanti sušaldytus pusgaminius (koldūnus, virtinius, lietinius blynelius ir kita produkcija su įvairiais įdarais). Įmonės produkcija gerai žinoma Lietuvos vidaus rinkoje, taip pat didelė produkcijos dalis eksportuojama į užsienį. Pagrindiniai partneriai Lietuvoje yra stambiausi prekybos tinklai, tokie kaip: MAXIMA LT, UAB; UAB „Palink“; UAB „Norfos mažmena“; UAB „RIMI LIETUVA“ ir kt. Įmonėje dirba apie 90 darbuotojų.

1997 metais Visagine, bankrutavusio „Trilypio“ siuvimo fabriko patalpose, įsikūrė vokiečių kapitalo vyriškų kostiumų siuvimo bendrovė „Visatex“. Per metus „Visatex“ pasiuva apie 200 tūkst. vyriškų kostiumų. Lietuvoje lieka tik maždaug 2 proc. bendrovės produkcijos – juos įmonė pagal užsakymus siuva „Aprangai“. Likę gaminiai eksportuojami į Europos Sąjungos šalis. Didžiausi „Visatex“ užsakovai – Ispanijos, Vokietijos, Švedijos bei Suomijos įmonės. Fabrike dirba 600–650 darbuotojų.

Nuo 2006 metų Visagino pramoninėje zonoje, Karlų kaime, veikia baldų gamykla „Visagino linija“, priklausanti lietuviško kapitalo koncernui SBA. Pagaminta produkcija yra eksportuojama ir parduodama Vakarų ir Rytų Europoje, Šiaurės Amerikoje, Tolimuosiuose Rytuose, Japonijoje.  Pagrindinis UAB „Visagino linija“ klientas ir partneris yra koncernas IKEA, kuriam gaminami keleto tipų skirtingų apdailų svetainės stalai, komodos bei įvairių tipų lentynos. Įmonėje dirba apie 650 darbuotojų.

Visagine įsikūrusios kelios statybos, metalo konstrukcijų, betono ir gelžbetonio gaminių gamybos įmonės.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1979 m. ir 2018 m.
1979 m.sur. 1981 m. 1985 m.[2] 1989 m.sur. 2001 m.sur.
6 212 9 800 22 000 32 438 29 554
2011 m.sur. 2014 m. 2015 m. 2017 m. 2018 m.
22 361 20 532 20 144 19 076 18 713


Sovietiniais metais buvo statomi daugiausiai tarnybinių daugiabučiai, kuriuose buvo apgyvendinami elektrinės darbuotojai. Jie buvo atsiųsti iš kitų Sovietų Sąjungos pakraščių, daugiausia rusų, kadangi Lietuvoje nebuvo daug AE specialistų.

Šiuo metu dauguma – rusų, taip pat gyvena baltarusiai, ukrainiečiai, totoriai. Rusų kalba Visagine – „lingua franca“ (dominuojanti kalba). Visagine užrašai bei dokumentai neretai rašomi ir rusų kalba. Visaginas yra vienintelis miestas Lietuvoje, kuriame rusakalbiai gyventojai sudaro daugumą.

Referendumo dėl stojimo į ES metu balsuota gana pasyviai, didesnė dalis gyventojų balsavo „už“.[3]

II pasaulinio karo memorialas

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 22 361 žmonės:[4]

2001 m. gyveno 29 554 žmonės:[5]

Urbanizacija

Mieste gyventojų skaičius sparčiai mažėja. Palyginimui, 1989 metais mieste gyveno 32 438 žmonių, 2014 metais – 20 532 žmonių. Prijungus prie Visagino savivaldybės dalį Ignalinos rajono teritorijos, atsirado kaimo gyventojų.

Sudėtis pagal lytį

  • vyrai – 14035 (47,49 %)
  • moterys – 15519 (52,51 %)

Religinė sudėtis

Visagine musulmonai sudaro 0,46 % gyventojų – tai yra antra pagal gausumą musulmonų bendrija Lietuvoje.

Žymūs žmonės

Švietimo ir ugdymo įstaigos

Geografija

Miestą supa miškai, jis yra labiausiai į rytus nutolęs Lietuvos miestas. Prie miesto yra Latvijos ir Baltarusijos sienos.

Kraštinės koordinatės

  55° 37′ 00″  
26° 23′ 50″
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
26° 27′ 30″
  55° 34′ 40″  

Susisiekimas

Geležinkelio stotis
Kelias  5348  VisaginasUžupis 

Mieste kelios plačios gatvės ir nedaug šalutinių gatvių. Visų gatvių ilgis – 45 kilometrai.

Geležinkelio stotis yra yra ant svarbaus geležinkelio Sankt Peterburgas-Varšuva, iki 2015 m. kursavo Vilniaus-Sankt Peterburgo traukiniai, sujungę Visaginą taip pat ir su Pskovu bei Latvijos miestais – Daugpiliu ir Rezekne. Kursuoja vietinės reikšmės traukiniai Vilnius-Turmantas.

Geležinkelio ruožas

Visaginas


Autobusu galima nuvažiuoti į Vilnių, Kauną, Uteną, Daugpilį ir aplinkinių rajonų gyvenvietes. Prie miesto eina  113  DūkštasVisaginas  taip pat  177  VisaginasIgnalinos AE .

Po miestą kursuoja 8 maršruto autobusas (Gel. stotis – Taikos pr. – Energetikų g. – Jaunystės g. – Santarvės g. – Parko g. – Kosmoso g.), privačių vežėjų mikroautobusai. Vasaros metu organizuojami reisai į sodininkų bendrijas ir kapines (4 maršrutai). Tarnybiniu transportu darbuotojai vežami į priemiestyje esančias įmones.

Sportas

Yra rekonstruotas Visagino centrinis stadionas.

Sporto centras

Futbolas

Miestų partnerystė

Šaltiniai

  1. Prisiminimų knyga „Rytoj to nebus“. Goda Ferensienė
  2. Sniečkus. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 54
  3. Referendumas dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje: Referendumo rezultatai
  4. 2011 m. surašymo duomenys
  5. 2001 m. surašymo duomenys
  6. Visagino Technologijų ir verslo profesinio mokymo centras

Literatūra

  • Po išskleistais sparnais: iš Visagino ir apylinkių kultūros istorijos: 1970–2008 (autorius Algirdas Kavaliauskas). – Utena: Utenos Indra, 2009. – 311 p.: iliustr. – ISBN 978–609-8004-31-1
  • Europos miestai: Visaginas: albumas (sud. Tatjana Bogdanovič). – Vilnius: Sapnų sala, 2009. – ISBN 978-9955-611-50-9
  • Visaginas: bibliografijos rodyklė, 1975–2009 / Visagino viešoji biblioteka. – Utena: Utenos Indra, 2010. – 600 p. – ISBN 978–609-8004-53-3

Nuorodos