Šablonas:Savaitės tema: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

09:17, 20 gegužės 2019 versija

Miestų partnerystė – partnerystė tarp dviejų ir daugiau miestų (jų sudėtinių dalių), dažniausiai esančių skirtingose valstybėse, siekiant geresnio tarpusavio supratimo, draugystės ir bendradarbiavimo. Partnerystės tikslas – keistis patirtimi ekonomikos, informatikos ir kultūros srityse. Šis miestų bendradarbiavimas pasaulyje apibrėžiama įvairiai. Angliakalbėje Europoje jis neretai vadinama miestų – dvynių (angl. town twining) terminu, Šiaurės Amerikoje ir Australijoje paplitęs miestų – seserų (angl. sister cities) pavadinimas.

Sovietinio lagerio šalyse buvo naudojama susigiminiavusių miestų (rus. породненые города) ar miestų įbrolių (rus. города побратимы) sąvokas. Miestų bendradarbiavimui buvo siekiama suteikti deklaratyvų ir propagandinį pobūdį. Antrą vertus, planinės ekonomikos ir šaltojo karo sąlygomis kitokie ryšiai tarp skirtingų šalies miestų vargu ar buvo įmanomi. Pastaruoju metu Europoje paplito miestų partnerystės terminas, geriau atspindintis bendradarbiavimo įvairovę. Pirma istoriniuose dokumentuose minimas miestų draugystė buvo tarp vokiečių Padernbornas ir prancūzų La Mansas. Oficiali gi partnerystės sutartis tarp dviejų paminėtų miestų buvo pasirašyta 1967 m. Šiuolaikinio miestų bendradarbiavimo pradžia laikoma 1913 m. sutartis tarp Rotvilas (Vokietija) ir Brugas (Šveicarija). Po Pirmojo pasaulinio karo sugriautus Rytprūsių miestus ėmė globoti to išvengusios metropolijos vakarinėje ir centrinėje Vokietijos dalyse. Taip atsirado miestų globos sutartis tarp tuometinio Memelio (Klaipėdos) ir Manheimo ir kt. miestų. Po Antrojo pasaulinio karo Europoje sustiprėjo noras ne kariauti, o kurti ir draugauti. Vietoj neapykantos ir paniekos nugalėtiems vokiečiams buvo pasiūlytas bendradabiavimas atkuriant šalį demokratiniais pagrindais. Pirmoji naujausių laikų miestų partnerystė gimė 1947 m. tarp Krailshaimo (VFR) ir Vorthingtono (JAV) bei tarp Bonos (VFR) ir Oksfordo (Didžioji Britanija). 1950 metais tarpmiestiniai ryšiai užmegzti tarp Liudvigsburgo (VFR) ir Montbeliando (Prancūzija). Pastarasis miestas, kurio gyventojų daugumą sudarė vokiečiai, tapo pavyzdžiu kitiems Prancūzijos miestams. 1951 m. Ženevoje susirinkę penkiasdešimties VFR ir Prancūzijos miestų vadovai įkūrė Europos bendruomenių tarybą (nuo 1984 m. vadinama Europos Regionų ir bendruomenių taryba. Be kitų funkcijų ši taryba skatina ir miestų komunų bendradarbiavimą – t. y. partnerystę. 1957 metais buvo įsteigta Pasaulinė miestų – partnerių organizacija. Balandžio mėnesio paskutinis sekmadienis paskelbtas miestų partnerystės diena. Sovietų Sąjungoje „broliški miestai“ 1964 metais susijungė į Asociaciją, kuri, savo ruožtu, priklausė Sovietinių draugystės bendrijų sąjungai. Sąjungos tikslas kontroliuoti visus galimus ryšius su užsieniu. Kritikuota dėl ryšių su tuometiniu KGB galiausiai 1991 m. gruodyje ji buvo paleista.

Šios savaitės iniciatyva yra Europos paveldo ženklas.

Daugiau…

@@ Eilutė 2: / Eilutė 2: @@
 '''Miestų partnerystė''' – partnerystė tarp dviejų ir daugiau miestų (jų sudėtinių dalių), dažniausiai esančių skirtingose valstybėse, siekiant geresnio tarpusavio supratimo, draugystės ir bendradarbiavimo. Partnerystės tikslas – keistis patirtimi ekonomikos, informatikos ir kultūros srityse. Šis miestų bendradarbiavimas pasaulyje apibrėžiama įvairiai. Angliakalbėje Europoje jis neretai vadinama ''miestų – dvynių'' ({{en|town twining}}) terminu, Šiaurės Amerikoje ir Australijoje paplitęs ''miestų – seserų'' ({{en|sister cities}}) pavadinimas.
-Sovietinio lagerio šalyse buvo naudojama ''susigiminiavusių miestų'' ({{ru|породненые города}}) ar ''miestų įbrolių'' ({{ru|города побратимы}}) sąvokas. Miestų bendradarbiavimui buvo siekiama suteikti deklaratyvų ir propagandinį pobūdį. Antrą vertus, planinės ekonomikos ir šaltojo karo sąlygomis kitokie ryšiai tarp skirtingų šalies miestų vargu ar buvo įmanomi. Pastaruoju metu Europoje paplito ''miestų partnerystės'' terminas, geriau atspindintis bendradarbiavimo įvairovę. Pirma istoriniuose dokumentuose minimas miestų draugystė buvo tarp vokiečių [[Padernbornas]] ir prancūzų [[La Mansas]]. Oficiali gi partnerystės sutartis tarp dviejų paminėtų miestų buvo pasirašyta 1967 m. Šiuolaikinio miestų bendradarbiavimo pradžia laikoma 1913 m. sutartis tarp [[Rotvilas]] ([[Vokietija]]) ir [[Brugas]] ([[Šveicarija]]). Po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] sugriautus Rytprūsių miestus ėmė globoti to išvengusios metropolijos vakarinėje ir centrinėje Vokietijos dalyse. Taip atsirado miestų globos sutartis tarp tuometinio [[Memelis|Memelio]] ([[Klaipėda|Klaipėdos]]) ir [[Manheimas|Manheimo]] ir kt. miestų. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] Europoje sustiprėjo noras ne kariauti, o kurti ir draugauti. Vietoj neapykantos ir paniekos nugalėtiems vokiečiams buvo pasiūlytas bendradabiavimas atkuriant šalį demokratiniais pagrindais. Pirmoji naujausių laikų miestų partnerystė gimė 1947 m. tarp [[Krailshaimas|Krailshaimo]] ([[VFR]]) ir [[Vorthingtonas|Vorthingtono]] ([[JAV]]) bei tarp [[Bona|Bonos]] (VFR) ir [[Oksfordas|Oksfordo]] (Didžioji Britanija). 1950 metais tarpmiestiniai ryšiai užmegzti tarp [[Liudvigsburgas|Liudvigsburgo]] (VFR) ir [[Montbeliandas|Montbeliando]] (Prancūzija). Pastarasis miestas, kurio gyventojų daugumą sudarė [[vokiečiai]], tapo pavyzdžiu kitiems Prancūzijos miestams. 1951 m. [[Ženeva|Ženevoje]] susirinkę penkiasdešimties VFR ir Prancūzijos miestų vadovai įkūrė Europos bendruomenių tarybą (nuo 1984 m. vadinama [[Europos Regionų ir bendruomenių taryba]]. Be kitų funkcijų ši taryba skatina ir miestų komunų bendradarbiavimą – t. y. partnerystę. 1957 metais buvo įsteigta Pasaulinė miestų – partnerių organizacija. Balandžio mėnesio paskutinis sekmadienis paskelbtas miestų partnerystės diena. Sovietų Sąjungoje „broliški miestai“ 1964 metais susijungė į Asociaciją, kuri, savo ruožtu, priklausė Sovietinių draugystės bendrijų sąjungai. Sąjungos tikslas kontroliuoti visus galimus ryšius su užsieniu. Kritikuota dėl ryšių su tuometiniu [[KGB]] galiausiai 1991 m. gruodyje ji buvo paleista. XX amžiaus aštuntame dešimtmetyje prasidėjo santykių tarp Rytų ir Vakarų Europos atšilimas, kas pasireiškė ir per daugybę partnerystės ryšių tarp abiejose „[[geležinė uždanga|geležinės uždangos]]“ pusėse esančių miestų. Čia ypatingai svarbų vaidmenį suvaidino apsijungusi Vokietija. Pirmajam Lietuvos miestui – [[Marijampolė|Marijampolei]] (tuometiniam ''Kapsukui'') 1969 m. buvo leista užmegzti draugiškus ryšius su Suomijos [[Kokola]]. Sovietinės respublikos sostinė [[Vilnius]] susigiminiavusių miestų protokolus pasirašė: 1970 m. su [[Joensu]] (Suomija), 1979 m. su [[Pavija]] (Italija), o vėliau (1985 m.) ir su VFR [[Duisburgas|Duisburgu]]. Pati [[Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika|Sovietų Lietuva]] nuo 1963 metų draugavo su [[Erfurto apygarda]] ([[VDR]]). Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, tuoj pat daugybė užsienio miestų panoro bendradarbiauti su jos miestais.
+Sovietinio lagerio šalyse buvo naudojama ''susigiminiavusių miestų'' ({{ru|породненые города}}) ar ''miestų įbrolių'' ({{ru|города побратимы}}) sąvokas. Miestų bendradarbiavimui buvo siekiama suteikti deklaratyvų ir propagandinį pobūdį. Antrą vertus, planinės ekonomikos ir šaltojo karo sąlygomis kitokie ryšiai tarp skirtingų šalies miestų vargu ar buvo įmanomi. Pastaruoju metu Europoje paplito ''miestų partnerystės'' terminas, geriau atspindintis bendradarbiavimo įvairovę. Pirma istoriniuose dokumentuose minimas miestų draugystė buvo tarp vokiečių [[Padernbornas]] ir prancūzų [[La Mansas]]. Oficiali gi partnerystės sutartis tarp dviejų paminėtų miestų buvo pasirašyta 1967 m. Šiuolaikinio miestų bendradarbiavimo pradžia laikoma 1913 m. sutartis tarp [[Rotvilas]] ([[Vokietija]]) ir [[Brugas]] ([[Šveicarija]]). Po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] sugriautus Rytprūsių miestus ėmė globoti to išvengusios metropolijos vakarinėje ir centrinėje Vokietijos dalyse. Taip atsirado miestų globos sutartis tarp tuometinio [[Memelis|Memelio]] ([[Klaipėda|Klaipėdos]]) ir [[Manheimas|Manheimo]] ir kt. miestų. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] Europoje sustiprėjo noras ne kariauti, o kurti ir draugauti. Vietoj neapykantos ir paniekos nugalėtiems vokiečiams buvo pasiūlytas bendradabiavimas atkuriant šalį demokratiniais pagrindais. Pirmoji naujausių laikų miestų partnerystė gimė 1947 m. tarp [[Krailshaimas|Krailshaimo]] ([[VFR]]) ir [[Vorthingtonas|Vorthingtono]] ([[JAV]]) bei tarp [[Bona|Bonos]] (VFR) ir [[Oksfordas|Oksfordo]] (Didžioji Britanija). 1950 metais tarpmiestiniai ryšiai užmegzti tarp [[Liudvigsburgas|Liudvigsburgo]] (VFR) ir [[Montbeliandas|Montbeliando]] (Prancūzija). Pastarasis miestas, kurio gyventojų daugumą sudarė [[vokiečiai]], tapo pavyzdžiu kitiems Prancūzijos miestams. 1951 m. [[Ženeva|Ženevoje]] susirinkę penkiasdešimties VFR ir Prancūzijos miestų vadovai įkūrė Europos bendruomenių tarybą (nuo 1984 m. vadinama [[Europos Regionų ir bendruomenių taryba]]. Be kitų funkcijų ši taryba skatina ir miestų komunų bendradarbiavimą – t. y. partnerystę. 1957 metais buvo įsteigta Pasaulinė miestų – partnerių organizacija. Balandžio mėnesio paskutinis sekmadienis paskelbtas miestų partnerystės diena. Sovietų Sąjungoje „broliški miestai“ 1964 metais susijungė į Asociaciją, kuri, savo ruožtu, priklausė Sovietinių draugystės bendrijų sąjungai. Sąjungos tikslas kontroliuoti visus galimus ryšius su užsieniu. Kritikuota dėl ryšių su tuometiniu [[KGB]] galiausiai 1991 m. gruodyje ji buvo paleista.
 Šios [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva|savaitės iniciatyva]] yra {{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/sitenotice}}.