Šablonas:Savaitės tema: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

09:15, 20 gegužės 2019 versija

Miestų partnerystė – partnerystė tarp dviejų ir daugiau miestų (jų sudėtinių dalių), dažniausiai esančių skirtingose valstybėse, siekiant geresnio tarpusavio supratimo, draugystės ir bendradarbiavimo. Partnerystės tikslas – keistis patirtimi ekonomikos, informatikos ir kultūros srityse. Šis miestų bendradarbiavimas pasaulyje apibrėžiama įvairiai. Angliakalbėje Europoje jis neretai vadinama miestų – dvynių (angl. town twining) terminu, Šiaurės Amerikoje ir Australijoje paplitęs miestų – seserų (angl. sister cities) pavadinimas.

Sovietinio lagerio šalyse buvo naudojama susigiminiavusių miestų (rus. породненые города) ar miestų įbrolių (rus. города побратимы) sąvokas. Miestų bendradarbiavimui buvo siekiama suteikti deklaratyvų ir propagandinį pobūdį. Antrą vertus, planinės ekonomikos ir šaltojo karo sąlygomis kitokie ryšiai tarp skirtingų šalies miestų vargu ar buvo įmanomi. Pastaruoju metu Europoje paplito miestų partnerystės terminas, geriau atspindintis bendradarbiavimo įvairovę. Pirma istoriniuose dokumentuose minimas miestų draugystė buvo tarp vokiečių Padernbornas ir prancūzų La Mansas. Oficiali gi partnerystės sutartis tarp dviejų paminėtų miestų buvo pasirašyta 1967 m. Šiuolaikinio miestų bendradarbiavimo pradžia laikoma 1913 m. sutartis tarp Rotvilas (Vokietija) ir Brugas (Šveicarija). Po Pirmojo pasaulinio karo sugriautus Rytprūsių miestus ėmė globoti to išvengusios metropolijos vakarinėje ir centrinėje Vokietijos dalyse. Taip atsirado miestų globos sutartis tarp tuometinio Memelio (Klaipėdos) ir Manheimo ir kt. miestų. Po Antrojo pasaulinio karo Europoje sustiprėjo noras ne kariauti, o kurti ir draugauti. Vietoj neapykantos ir paniekos nugalėtiems vokiečiams buvo pasiūlytas bendradabiavimas atkuriant šalį demokratiniais pagrindais. Pirmoji naujausių laikų miestų partnerystė gimė 1947 m. tarp Krailshaimo (VFR) ir Vorthingtono (JAV) bei tarp Bonos (VFR) ir Oksfordo (Didžioji Britanija). 1950 metais tarpmiestiniai ryšiai užmegzti tarp Liudvigsburgo (VFR) ir Montbeliando (Prancūzija). Pastarasis miestas, kurio gyventojų daugumą sudarė vokiečiai, tapo pavyzdžiu kitiems Prancūzijos miestams. 1951 m. Ženevoje susirinkę penkiasdešimties VFR ir Prancūzijos miestų vadovai įkūrė Europos bendruomenių tarybą (nuo 1984 m. vadinama Europos Regionų ir bendruomenių taryba. Be kitų funkcijų ši taryba skatina ir miestų komunų bendradarbiavimą – t. y. partnerystę. 1957 metais buvo įsteigta Pasaulinė miestų – partnerių organizacija. Balandžio mėnesio paskutinis sekmadienis paskelbtas miestų partnerystės diena. Sovietų Sąjungoje „broliški miestai“ 1964 metais susijungė į Asociaciją, kuri, savo ruožtu, priklausė Sovietinių draugystės bendrijų sąjungai. Sąjungos tikslas kontroliuoti visus galimus ryšius su užsieniu. Kritikuota dėl ryšių su tuometiniu KGB galiausiai 1991 m. gruodyje ji buvo paleista. XX amžiaus aštuntame dešimtmetyje prasidėjo santykių tarp Rytų ir Vakarų Europos atšilimas, kas pasireiškė ir per daugybę partnerystės ryšių tarp abiejose „geležinės uždangos“ pusėse esančių miestų. Čia ypatingai svarbų vaidmenį suvaidino apsijungusi Vokietija. Pirmajam Lietuvos miestui – Marijampolei (tuometiniam Kapsukui) 1969 m. buvo leista užmegzti draugiškus ryšius su Suomijos Kokola. Sovietinės respublikos sostinė Vilnius susigiminiavusių miestų protokolus pasirašė: 1970 m. su Joensu (Suomija), 1979 m. su Pavija (Italija), o vėliau (1985 m.) ir su VFR Duisburgu. Pati Sovietų Lietuva nuo 1963 metų draugavo su Erfurto apygarda (VDR). Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, tuoj pat daugybė užsienio miestų panoro bendradarbiauti su jos miestais.

Šios savaitės iniciatyva yra Europos paveldo ženklas.

Daugiau…

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
-[[Vaizdas:2019 m. referendumo dėl pilietybės išsaugojimo biuletenio pavyzdys.jpg|thumb|Referendumo biuletenio pavyzdys]]
+[[Vaizdas:Kaunas - Freiheitsallee - Wappen der Partnerstädte.jpg|thumb|Miestų–partnerių stendas Kaune]]
+'''Miestų partnerystė''' – partnerystė tarp dviejų ir daugiau miestų (jų sudėtinių dalių), dažniausiai esančių skirtingose valstybėse, siekiant geresnio tarpusavio supratimo, draugystės ir bendradarbiavimo. Partnerystės tikslas – keistis patirtimi ekonomikos, informatikos ir kultūros srityse. Šis miestų bendradarbiavimas pasaulyje apibrėžiama įvairiai. Angliakalbėje Europoje jis neretai vadinama ''miestų – dvynių'' ({{en|town twining}}) terminu, Šiaurės Amerikoje ir Australijoje paplitęs ''miestų – seserų'' ({{en|sister cities}}) pavadinimas.
-'''Privalomasis referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo''' (dar žinomas kaip '''referendumas dėl pilietybės išsaugojimo''') – 2019 m. gegužės 12 d. [[Lietuva|Lietuvoje]] vyksiantis [[referendumas]], kurio metu bus sprendžiamas [[Lietuvos Respublikos Konstitucija|Konstitucijos]] 12 straipsnio pakeitimas, įteisinantis galimybę išsaugoti Lietuvos [[pilietybė|pilietybę]], tapus kitos šalies piliečiu.
+Sovietinio lagerio šalyse buvo naudojama ''susigiminiavusių miestų'' ({{ru|породненые города}}) ar ''miestų įbrolių'' ({{ru|города побратимы}}) sąvokas. Miestų bendradarbiavimui buvo siekiama suteikti deklaratyvų ir propagandinį pobūdį. Antrą vertus, planinės ekonomikos ir šaltojo karo sąlygomis kitokie ryšiai tarp skirtingų šalies miestų vargu ar buvo įmanomi. Pastaruoju metu Europoje paplito ''miestų partnerystės'' terminas, geriau atspindintis bendradarbiavimo įvairovę. Pirma istoriniuose dokumentuose minimas miestų draugystė buvo tarp vokiečių [[Padernbornas]] ir prancūzų [[La Mansas]]. Oficiali gi partnerystės sutartis tarp dviejų paminėtų miestų buvo pasirašyta 1967 m. Šiuolaikinio miestų bendradarbiavimo pradžia laikoma 1913 m. sutartis tarp [[Rotvilas]] ([[Vokietija]]) ir [[Brugas]] ([[Šveicarija]]). Po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] sugriautus Rytprūsių miestus ėmė globoti to išvengusios metropolijos vakarinėje ir centrinėje Vokietijos dalyse. Taip atsirado miestų globos sutartis tarp tuometinio [[Memelis|Memelio]] ([[Klaipėda|Klaipėdos]]) ir [[Manheimas|Manheimo]] ir kt. miestų. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] Europoje sustiprėjo noras ne kariauti, o kurti ir draugauti. Vietoj neapykantos ir paniekos nugalėtiems vokiečiams buvo pasiūlytas bendradabiavimas atkuriant šalį demokratiniais pagrindais. Pirmoji naujausių laikų miestų partnerystė gimė 1947 m. tarp [[Krailshaimas|Krailshaimo]] ([[VFR]]) ir [[Vorthingtonas|Vorthingtono]] ([[JAV]]) bei tarp [[Bona|Bonos]] (VFR) ir [[Oksfordas|Oksfordo]] (Didžioji Britanija). 1950 metais tarpmiestiniai ryšiai užmegzti tarp [[Liudvigsburgas|Liudvigsburgo]] (VFR) ir [[Montbeliandas|Montbeliando]] (Prancūzija). Pastarasis miestas, kurio gyventojų daugumą sudarė [[vokiečiai]], tapo pavyzdžiu kitiems Prancūzijos miestams. 1951 m. [[Ženeva|Ženevoje]] susirinkę penkiasdešimties VFR ir Prancūzijos miestų vadovai įkūrė Europos bendruomenių tarybą (nuo 1984 m. vadinama [[Europos Regionų ir bendruomenių taryba]]. Be kitų funkcijų ši taryba skatina ir miestų komunų bendradarbiavimą – t. y. partnerystę. 1957 metais buvo įsteigta Pasaulinė miestų – partnerių organizacija. Balandžio mėnesio paskutinis sekmadienis paskelbtas miestų partnerystės diena. Sovietų Sąjungoje „broliški miestai“ 1964 metais susijungė į Asociaciją, kuri, savo ruožtu, priklausė Sovietinių draugystės bendrijų sąjungai. Sąjungos tikslas kontroliuoti visus galimus ryšius su užsieniu. Kritikuota dėl ryšių su tuometiniu [[KGB]] galiausiai 1991 m. gruodyje ji buvo paleista. XX amžiaus aštuntame dešimtmetyje prasidėjo santykių tarp Rytų ir Vakarų Europos atšilimas, kas pasireiškė ir per daugybę partnerystės ryšių tarp abiejose „[[geležinė uždanga|geležinės uždangos]]“ pusėse esančių miestų. Čia ypatingai svarbų vaidmenį suvaidino apsijungusi Vokietija. Pirmajam Lietuvos miestui – [[Marijampolė|Marijampolei]] (tuometiniam ''Kapsukui'') 1969 m. buvo leista užmegzti draugiškus ryšius su Suomijos [[Kokola]]. Sovietinės respublikos sostinė [[Vilnius]] susigiminiavusių miestų protokolus pasirašė: 1970 m. su [[Joensu]] (Suomija), 1979 m. su [[Pavija]] (Italija), o vėliau (1985 m.) ir su VFR [[Duisburgas|Duisburgu]]. Pati [[Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika|Sovietų Lietuva]] nuo 1963 metų draugavo su [[Erfurto apygarda]] ([[VDR]]). Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, tuoj pat daugybė užsienio miestų panoro bendradarbiauti su jos miestais.
-Šalys, kurių atveju pilietybės išsaugojimas bus galimas, turės atitikti „europinės ir transatlantinės integracijos“ kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos pilietybės konstituciniame įstatyme. Pagal esamą įstatymo projektą, šiais kriterijais numatyta užsienio valstybės narystė [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungoje]], [[Europos ekonominė erdvė|Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarime]], [[NATO]] arba [[EBPO]], su sąlyga, kad ji kartu nėra buvusios [[Tarybų Sąjunga|TSRS]] pagrindu sukurtų organizacijų (pvz. [[Nepriklausomų valstybių sandrauga|Nepriklausomų Valstybių Sandraugos]], [[Eurazijos Sąjunga|Eurazijos Ekonominės Sąjungos]] ar [[Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija|Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos]]) narė. Šiuo metu yra 43 šalys, atitinkančios minėtus kriterijus, tačiau ne visos iš jų yra įteisinusios dvigubą pilietybę.
-Nepaisant buvusių planų referendumą rengti dvi dienas (gegužės 12 ir 26 d.), po [[Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas|Konstitucinio teismo]] išaiškinimo, kad tai prieštarauja Konstitucijai, buvo priimtas sprendimas palikti tik gegužės 12 d. Referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame savo nuomonę išreikš daugiau nei pusė visų Lietuvos piliečių.
-Tą pačią gegužės 12 d. dieną vyks ir [[2019 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai|Prezidento rinkimų]] pirmasis turas bei [[referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo]]. Referendume išvakarėse jame balsuoti buvo apsisprendę maždaug 2/3 Lietuvos piliečių. Referendume bus galima išreikšti pritarimą arba prieštaravimą tokiam teiginiui:
-{{Citata|Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.|}}
 Šios [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva|savaitės iniciatyva]] yra {{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/sitenotice}}.
-[[Referendumas dėl pilietybės išsaugojimo|Daugiau…]]
+[[Miestų partnerystė|Daugiau…]]
 <noinclude>[[Kategorija:Skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>