Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

10:52, 18 gegužės 2019 versija

56°16′16″š. pl. 23°59′51″r. ilg. / 56.2712162°š. pl. 23.9976254°r. ilg. / 56.2712162; 23.9976254

Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčia

Tikėjimo srovė	liuteronai
Savivaldybė	Pakruojo rajonas
Gyvenvietė	Žeimelis
Adresas	Vytauto Didžiojo g. 4A
Statybinė medžiaga	akmenų ir plytų mūras
Pastatyta	1793 m.
Stilius	gotika

Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčia – evangelikų liuteronų bažnyčia Pakruojo rajone, Žeimelyje. Valstybės saugomas architektūros paminklas.^[1]

Parapijoje stovi Žeimelio kapinių koplyčia, buvusių kapinių vietoje išlikusi Švedų koplyčia.

Istorija

Bažnyčią 1540 m. pastatė Diunamindo seniūnas Kasparas fon Tyzenhausenas. Bažnyčia buvo medinė, viena seniausių liuteronų bažnyčių tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje. 1653 m. bažnyčia perstatyta į mūrinę, 1742 m. renovuota. Iki 1783 m. bažnyčia priklausė Kuršo konsistorijos Bauskės diecezijai. 1783 m. Vilniuje įsteigta atskira Lietuvos konsistorija Collegium Synodale repraesentativum. Jos projektą paruošė žymus literatas ir kartu kunigas Konradas Šulcas, už tai gavęs Lietuvos generalinio senjoro laipsnį.

Dabartinė gotikinė bažnyčia pradėta statyti 1786 m. vadovaujant kunigui K. Šulcui. Bažnyčią statant, akmenys aukštyn buvę tempiami arkliais tam tikslui padaryta nuožulnia lentų platforma, kurios pradžia buvusi netoli didžiosios karčemos. Baigta statyti 1793 m. ir tais pačiais metais šv. archangelo Mykolo dieną (rugsėjo 29 d.) pašventinta. Bokštas iškilo 1889–1890 m. Iš tokios pat medžiagos 1862 m. buvo pastatyta ir klebonija. Baigęs Jenos unuversitetą, 1795–1800 m. Žeimelio parapiją adjunkto pareigose aptarnavo kun. Konrado Šulco sūnus Lybegotas Otto Konradas. Tėvas Konradas Šulcas (1731–1802) po mirties palaidotas bažnyčioje po sakykla (1883–1910 m. Žeimelyje tarnavo jo bendrapavardis kun. Konradas Šulcas).

1753–1759 m. Žeimelyje gyveno ir dirbo latvių rašytojas folkloristas kunigas Gothardas Frydrichas Stenderis (1714–1796), čia jis vokiečių kalba sukūrė pirmąją latvių kalbos gramatiką. 1761 m. bažnyčioje krikštytas būsimasis Rusijos feldmaršalas Barklajus de Tolis. Parapijai priklausė Gedučiuose gyvenęs pirmasis Lietuvos fizikas–chemikas Teodoras Grotusas (1785–1822), kuris pirmasis aprašė elektrolizės teoriją. 1929–1949 m. tarnavo kunigas senjoras Erikas Leijeris, 1951 m. miręs tremtyje. Jo atminimui miestelio kapinėse pastatytas paminklas, pavadinta gatvė.

Vėliau parapiją aptarnavo kunigas J. Degis, po to kunigas klebonas Gustavas Rauskinis, kunigas Edvinas Švageris, Latvijos universiteto teologijos studentas Aivaras Salmanis (g. 1963), dar vėliau – diakonas Erikas Laiconas (1928–2008). Be šių parapijų, Erikui Laiconui buvo skirta aptarnauti ir Alkiškių parapiją, bei kitas latviškai kalbančias parapijas.

Klebonija

XIX a. viduryje pastatytos klebonijos ^[2] patalpose (dab. E. Leijerio al. 4) 1932-1937 m. veikė privati latvių vidurinė mokykla. 1949 m. bažnyčios statinių kompleksas (klebonija, parapijos namai, keturi ūkiniai pastatai, parkas), išskyrus bažnyčią, buvo atimtas ir nacionalizuotas. Klebonijoje iki suėmimo 1949 m. gyveno kunigas Erikas Leijeris, kurį ištrėmus į Sibirą, klebonijoje įkurtas valdiškas vaikų darželis. Blogai prižiūrimas pastatas ėmė nykti, darželis buvo iškeltas į naujas patalpas. Atgimimo metais pastatas buvo savavališkai ardomas. 1988 m. gaisro metu sudegė stogas. 1993 m. pastatas grąžintas evangelikų liuteronų bendruomenei.

Parapija

XIX a. pradžioje į bažnyčią ateidavo iki 4000 parapijiečių, iš kurių vokiečių tautybės žmonių buvo apie 6 – 10 %. Yra išlikusios konfirmacijos metrikų knygos, kurias vedė kunigas Karolis Georgas Gilbertas. Gausus konfirmantų skaičius rodo, kad Žeimelio parapija tuo metu buvo didelė.

Pastaraisiais metais į pamaldas atvyksta daug senųjų parapijiečių iš Latvijos.^[3] Ypač daug jų atvyksta į organizuojamas kapų šventes (kapu svētki). Šiuo metu latvių bendruomenė negausi. Pamaldos iki šiol vykdavo latvių kalba. Jų vaikams lankant lietuviškas mokyklas ir nebemokant latvių kalbos, parapija mažėjo. Šis klausimas buvo diskutuotas 1998 m. – nuspręsta, kad pamokslas turi būti sakomas lietuviškai, o liturgija – latvių kalba. Tai paskatino daugiau parapijiečių lankytis bažnyčioje.

2005 m., Žeimelio seniūnijos duomenimis,^[4] liuteronų parapijai priklausė 56 nariai. Tai daugiausia žeimeliečiai ir aplinkinių kaimų gyventojai. Tačiau aktyvių bendruomenės narių buvo kur kas mažiau, į pamaldas susirinkdavo apie penkiolika tikinčiųjų.

Tikybos pamokos vyksta parapijos namuose. Pamaldos šventovėje vyksta kartą per mėnesį ar rečiau. Bažnyčios būklė prasta, reikalauja remonto.^[5]

Architektūra

Bažnyčia stačiakampio plano, vienanavė halinė su trisiene apside pietų pusėje ir pristatyta zakristija. Trijų tarpsnių kvadratinis bokštas su aštuonkampe smaile yra miestelio dominantė. Bažnyčios pagrindinio tūrio ir zakristijos stogo forma dvišlaitė, apsidės – trišlaitė, bokšto – aštuonkampės piramidės. Bokštas uždengtas skardos lakštais. Pagrindinio tūrio, trisienės apsidės ir zakristijos stogo danga buvo molinių čerpių, 1981 m. pakeista į asbocementinius lakštus. Bažnyčios planas simetriškas, su šiaurinėje dalyje įrengtu vargonų choru, pietinėje – zakristija ir presbiterija su rūsiu po pietrytine dalimi. Sienos iš akmens ir plytų mūro, navos perdanga medinė.

Viduje nieko gotikinio nėra, tačiau tai galbût tik nuo paskutinio perstatymo. Yra dviem keturių medinių kolonų eilėmis paremtas medinis vargonų choras su mediniu atitvaru. Stovi medinis altorius su Dievo stalu ir paveikslu „Nukryžiuotasis“, medinė sakykla su laiptais ir mūriniu postamentu, ant kurio pritvirtinta Konrado Šulco epitafija. Pastatą apšildo prie vargonų choro ir presbiterijos pastatytos trys cilindrinės krosnys.

Įrengtas bokšto laikrodis, rodantis ir mušantis laiką. Jį sudaro ant medinio karkaso sumontuotas mechanizmas, trys ciferblatai bokšto šiaurės, rytų ir vakarų fasaduose ir laikrodžio užvedimo svarmenų su trosais sistema bažnyčios bokšte. Iš ciferblatų veikia tik priekinis.

Bažnyčios šventorių visu perimetru juosia tvora su lauko akmenų mūro cokoliu ir akmeniniais stulpeliais bei tarp jų įrengta metalo konstrukcijų dalimi. Šiaurinėje dalyje esančius trijų dalių vartus sudaro keturi plytų mūro aštuonkampiai stulpai, užsibaigiantys betono viršūnėmis.

Galerija

Bažnyčia nuo zakristijos pusės
Vaizdas į vargonų chorą
Vargonų prospektas
Balkone prie vargonų
Konrado Šulco kapas po sakykla
Bažnyčios altorius
Laiptai bažnyčios prieangyje
Veikiančio laikrodžio mechanizmas
Laikrodžio svarmenys varpinėje
Varpelis varpinėje

Šaltiniai

↑ „Objekto Nr. 16039 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
↑ „Objekto Nr. 17009 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
↑ Latviai Žeimelyje jaučiasi kaip savo krašte. xxiamzius.lt
↑ Ūkanos virš evangelikų liuteronų bažnyčios. skrastas.lt
↑ Žeimelyje gelbėjama protestantų bažnyčia skrastas.lt

Nuorodos

Vikiteka: Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčia – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[1] „Objekto Nr. 16039 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.

[2] „Objekto Nr. 17009 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.

[3] Latviai Žeimelyje jaučiasi kaip savo krašte. xxiamzius.lt

[4] Ūkanos virš evangelikų liuteronų bažnyčios. skrastas.lt

[5] Žeimelyje gelbėjama protestantų bažnyčia skrastas.lt

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 {{coord|56.2712162|23.9976254|type:landmark|display=title}}
-{{Protestantų bažnyčia|1. Žeimelio liuteronų bažnyčia.JPG|liuteronai|Pakruojo rajonas|Žeimelis|Vytauto Didžiojo g. 4A |akmenų mūras|[[1793]] m.|[[gotika]]}}
+{{Protestantų bažnyčia|1. Žeimelio liuteronų bažnyčia.JPG|liuteronai|Pakruojo rajonas|Žeimelis|Vytauto Didžiojo g. 4A |akmenų ir plytų mūras|[[1793]] m.|[[gotika]]}}
 [[Vaizdas:Maldų salė, Žeimelio liuteronų bažnyčia.JPG|miniatiūra|255px|right|Bažnyčios interjeras]]
 '''Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčia''' – [[Liuteronybė|evangelikų liuteronų]] bažnyčia [[Pakruojo rajonas|Pakruojo rajone]], [[Žeimelis|Žeimelyje]]. Valstybės saugomas architektūros paminklas.<ref>{{cite kvr|16039}}</ref>
@@ Eilutė 11: / Eilutė 11: @@
 Dabartinė [[gotika|gotikinė]] bažnyčia pradėta statyti [[1786]] m. vadovaujant kunigui K. Šulcui. Bažnyčią statant, akmenys aukštyn buvę tempiami arkliais tam tikslui padaryta nuožulnia lentų platforma, kurios pradžia buvusi netoli didžiosios karčemos. Baigta statyti [[1793]] m. ir tais pačiais metais šv. archangelo Mykolo dieną (rugsėjo 29 d.) pašventinta. Bokštas iškilo [[1889]]–[[1890]] m. Iš tokios pat medžiagos [[1862]] m. buvo pastatyta ir klebonija. Baigęs [[Jenos universitetas|Jenos unuversitetą]], 1795–1800 m. Žeimelio parapiją [[Adjunktas|adjunkto]] pareigose aptarnavo kun. Konrado Šulco sūnus [[Lybegotas Otto Konradas Šulcas|Lybegotas Otto Konradas]]. Tėvas Konradas Šulcas (1731–1802) po mirties palaidotas bažnyčioje po [[sakykla]] ([[1883]]–[[1910]] m. Žeimelyje tarnavo jo bendrapavardis kun. Konradas Šulcas).
-[[1753]]–[[1759]] m. Žeimelyje gyveno ir dirbo [[latviai|latvių]] rašytojas folkloristas kunigas [[Gothardas Frydrichas Stenderis]] (1714–1796), čia jis [[vokiečių kalba]] sukūrė pirmąją [[latvių kalba|latvių kalbos]] gramatiką. [[1761]] m. bažnyčioje krikštytas būsimasis Rusijos feldmaršalas [[Barclay de Tolly|Barklajus de Tolis]]. Parapijai priklausė [[Gedučiai|Gedučiuose]] gyvenęs pirmasis Lietuvos fizikas–chemikas [[Teodoras Grotusas]] (1785–1822), kuris pirmasis aprašė [[elektrolizė]]s teoriją. 1929–1949 m. tarnavo kunigas senjoras [[Erikas Leijeris]], [[1951]] m. miręs tremtyje. Jo atminimui miestelio kapinėse pastatytas paminklas.
+[[1753]]–[[1759]] m. Žeimelyje gyveno ir dirbo [[latviai|latvių]] rašytojas folkloristas kunigas [[Gothardas Frydrichas Stenderis]] (1714–1796), čia jis [[vokiečių kalba]] sukūrė pirmąją [[latvių kalba|latvių kalbos]] gramatiką. [[1761]] m. bažnyčioje krikštytas būsimasis Rusijos feldmaršalas [[Barclay de Tolly|Barklajus de Tolis]]. Parapijai priklausė [[Gedučiai|Gedučiuose]] gyvenęs pirmasis Lietuvos fizikas–chemikas [[Teodoras Grotusas]] (1785–1822), kuris pirmasis aprašė [[elektrolizė]]s teoriją. 1929–1949 m. tarnavo kunigas senjoras [[Erikas Leijeris]], [[1951]] m. miręs tremtyje. Jo atminimui miestelio kapinėse pastatytas paminklas, pavadinta gatvė.
 Vėliau parapiją aptarnavo kunigas J. Degis, po to kunigas klebonas [[Gustavas Rauskinis]], kunigas [[Edvinas Švageris]], [[Latvijos universitetas|Latvijos universiteto]] [[teologija|teologijos]] studentas [[Aivaras Salmanis]] (g. 1963), dar vėliau – diakonas [[Erikas Laiconas]] (1928–2008). Be šių parapijų, Erikui Laiconui buvo skirta aptarnauti ir [[Alkiškių evangelikų liuteronų bažnyčia|Alkiškių parapiją]], bei kitas latviškai kalbančias [[parapija]]s.
+== Klebonija ==
-Ištrėmus kunigą Eriką Leijerį į [[Sibiras|Sibirą]], klebonijoje įkurtas valdiškas vaikų darželis. Blogai prižiūrimas pastatas ėmė nykti, darželis buvo iškeltas į naujas patalpas. Atgimimo metais pastatas buvo savavališkai ardomas. Vėliau grąžintas liuteronų bendruomenei.
+[[XIX a.]] viduryje pastatytos klebonijos <ref>{{cite kvr|17009}}</ref> patalpose (dab. E. Leijerio al. 4) [[1932]]-[[1937]] m. veikė privati latvių vidurinė mokykla. [[1949]] m. bažnyčios statinių kompleksas (klebonija, parapijos namai, keturi ūkiniai pastatai, parkas), išskyrus bažnyčią, buvo atimtas ir [[nacionalizacija|nacionalizuotas]]. Klebonijoje iki suėmimo [[1949]] m. gyveno kunigas Erikas Leijeris, kurį ištrėmus į [[Sibiras|Sibirą]], klebonijoje įkurtas valdiškas vaikų darželis. Blogai prižiūrimas pastatas ėmė nykti, darželis buvo iškeltas į naujas patalpas. Atgimimo metais pastatas buvo savavališkai ardomas. [[1988]] m. gaisro metu sudegė stogas. [[1993]] m. pastatas grąžintas evangelikų liuteronų bendruomenei.
 == Parapija ==
 [[XIX a.]] pradžioje į bažnyčią ateidavo iki 4000 parapijiečių, iš kurių vokiečių tautybės žmonių buvo apie 6 – 10 %. Yra išlikusios [[konfirmacija|konfirmacijos]] metrikų knygos, kurias vedė kunigas Karolis Georgas Gilbertas. Gausus konfirmantų skaičius rodo, kad Žeimelio parapija tuo metu buvo didelė.
-Pastaraisiais metais į pamaldas atvyksta daug senųjų parapijiečių iš Latvijos.<ref>[http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2010/09/17/gkras_01.html Latviai Žeimelyje jaučiasi kaip savo krašte]. ''xxiamzius.lt''</ref> Ypač daug jų atvyksta į organizuojamas kapų šventes (''kapu svētki''). Šiuo metu latvių bendruomenė negausi. Pamaldos iki šiol vykdavo latvių kalba. Jų vaikams lankant lietuviškas mokyklas ir nebemokant latvių kalbos, parapija mažėjo. Šis klausimas buvo diskutuotas [[1998]] m. – nuspręsta, kad [[pamokslas]] turi būti sakomas lietuviškai, o [[liturgija]] – latvių kalba. Tai paskatino daugiau parapijiečių lankytis bažnyčioje. Tikybos pamokos vyksta parapijos namuose. Pamaldos šventovėje vyksta kartą per mėnesį. Bažnyčios būklė prasta, reikalauja remonto.<ref>[http://www.skrastas.lt/?data=2013-05-11&rub=1144745056&id=1368114228 Žeimelyje gelbėjama protestantų bažnyčia] ''skrastas.lt''</ref>
+Pastaraisiais metais į pamaldas atvyksta daug senųjų parapijiečių iš Latvijos.<ref>[http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2010/09/17/gkras_01.html Latviai Žeimelyje jaučiasi kaip savo krašte]. ''xxiamzius.lt''</ref> Ypač daug jų atvyksta į organizuojamas kapų šventes (''kapu svētki''). Šiuo metu latvių bendruomenė negausi. Pamaldos iki šiol vykdavo latvių kalba. Jų vaikams lankant lietuviškas mokyklas ir nebemokant latvių kalbos, parapija mažėjo. Šis klausimas buvo diskutuotas [[1998]] m. – nuspręsta, kad [[pamokslas]] turi būti sakomas lietuviškai, o [[liturgija]] – latvių kalba. Tai paskatino daugiau parapijiečių lankytis bažnyčioje.
+[[2005]] m., [[Žeimelio seniūnija|Žeimelio seniūnijos]] duomenimis,<ref>[http://www.skrastas.lt/?rub=1143711027&data=2005-07-29&id=1146726398 Ūkanos virš evangelikų liuteronų bažnyčios]. ''skrastas.lt''</ref> liuteronų parapijai priklausė 56 nariai. Tai daugiausia žeimeliečiai ir aplinkinių kaimų gyventojai. Tačiau aktyvių bendruomenės narių buvo kur kas mažiau, į pamaldas susirinkdavo apie penkiolika tikinčiųjų.
+Tikybos pamokos vyksta parapijos namuose. Pamaldos šventovėje vyksta kartą per mėnesį ar rečiau. Bažnyčios būklė prasta, reikalauja remonto.<ref>[http://www.skrastas.lt/?data=2013-05-11&rub=1144745056&id=1368114228 Žeimelyje gelbėjama protestantų bažnyčia] ''skrastas.lt''</ref>
 == Architektūra ==
 Bažnyčia stačiakampio plano, vienanavė halinė su trisiene [[apsidė (architektūra)|apside]] pietų pusėje ir pristatyta [[zakristija]]. Trijų tarpsnių kvadratinis bokštas su aštuonkampe smaile yra miestelio dominantė. Bažnyčios pagrindinio tūrio ir zakristijos stogo forma dvišlaitė, apsidės – trišlaitė, bokšto – aštuonkampės [[piramidė]]s. Bokštas uždengtas skardos lakštais. Pagrindinio tūrio, trisienės apsidės ir zakristijos stogo danga buvo molinių čerpių, [[1981]] m. pakeista į asbocementinius lakštus. Bažnyčios planas simetriškas, su šiaurinėje dalyje įrengtu [[vargonai|vargonų]] choru, pietinėje – [[zakristija]] ir [[presbiterija]] su [[rūsys|rūsiu]] po pietrytine dalimi. Sienos iš akmens ir plytų mūro, [[nava|navos]] perdanga medinė.
-Viduje nieko gotikinio nėra, tačiau tai galbût tik nuo paskutinio perstatymo. Yra dviem keturių medinių kolonų eilėmis paremtas medinis vargonų choras su mediniu atitvaru. Stovi medinis [[altorius]] su Dievo stalu ir paveikslu „Nukryžiuotasis“, medinė sakykla su laiptais ir mūriniu postamentu, ant kurio pritvirtinta Konrado Šulco [[epitafija]].
+Viduje nieko gotikinio nėra, tačiau tai galbût tik nuo paskutinio perstatymo. Yra dviem keturių medinių kolonų eilėmis paremtas medinis vargonų choras su mediniu atitvaru. Stovi medinis [[altorius]] su Dievo stalu ir paveikslu „Nukryžiuotasis“, medinė [[sakykla]] su laiptais ir mūriniu postamentu, ant kurio pritvirtinta Konrado Šulco [[epitafija]]. Pastatą apšildo prie vargonų choro ir presbiterijos pastatytos trys cilindrinės [[Krosnis|krosnys]].
-Įrengtas bokšto [[laikrodis]], rodantis ir mušantis laiką. Jį sudaro ant medinio karkaso sumontuotas mechanizmas, trys [[Ciferblatas|ciferblatai]] bokšto šiaurės, rytų ir vakarų fasaduose ir laikrodžio užvedimo svarmenų su trosais sistema bažnyčios bokšte.
+Įrengtas bokšto [[laikrodis]], rodantis ir mušantis laiką. Jį sudaro ant medinio karkaso sumontuotas mechanizmas, trys [[Ciferblatas|ciferblatai]] bokšto šiaurės, rytų ir vakarų fasaduose ir laikrodžio užvedimo svarmenų su trosais sistema bažnyčios bokšte. Iš ciferblatų veikia tik priekinis.
 Bažnyčios [[šventorius|šventorių]] visu perimetru juosia [[tvora]] su lauko akmenų mūro [[cokolis|cokoliu]] ir akmeniniais stulpeliais bei tarp jų įrengta metalo konstrukcijų dalimi. Šiaurinėje dalyje esančius trijų dalių [[vartai|vartus]] sudaro keturi plytų mūro aštuonkampiai stulpai, užsibaigiantys betono viršūnėmis.
@@ Eilutė 51: / Eilutė 57: @@
 {{commonscat|Evangelical Lutheran Church in Žeimelis}}
 * [http://www.liuteronai.lt/Parapijos/Zeimelio-parapija/Parapijos-istorija/Parapijos-istorija Parapijos istorija]
+* [http://avangardas.lt/zeimelio-evangeliku-liuteronu-religine-bendruomene/ Žeimelio evangelikų liuteronų religinė bendruomenė]
 * [https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013706630/atspindziai-paveldo-kolekcija?fbclid=IwAR2beMxSxQZphjANWjngDBeZXkaojuAzjkWkSyOLVkKRfcT3tSjNrUfWJAg#.W_EzEuvWtGI.facebook LRT+ laida „Atspindžiai“ apie Malgūžių dvarą ir Žeimelio bažnyčią, jų atsiradimo kontekstus]