Gudakalnio kapinės: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Stela (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Kvitas (aptarimas | indėlis)
Išvalyta beletristika, bet ne iki galo.
Eilutė 6: Eilutė 6:
[[File:Gudakalnio kapinių vieta.jpg|thumb|''Gudakalnio kapinių tiksli vieta'']]
[[File:Gudakalnio kapinių vieta.jpg|thumb|''Gudakalnio kapinių tiksli vieta'']]


'''Gudakalnio kapinės''' – [[Medeikonys (Birštonas)|Medeikonių]] kaime [[Birštono savivaldybė|Birštono savivaldybėje]], ties [[Nemunas|Nemuno]] ir [[Verknė|Verknės]] santaka ant kalvos esančios, veikiančios kaimo kapinaitės.
'''Gudakalnio kapinės''' – [[Medeikonys (Birštonas)|Medeikonių]] kaime [[Birštono savivaldybė|Birštono savivaldybėje]]. Tvora aptvertos veikiančios kaimo kapinaitės ant mišku apaugusios kalvos, esančios ties [[Nemunas|Nemuno]] ir [[Verknė|Verknės]] santaka. Taip pat vadinamos Žideikonių arba Medeikonių kapinaitėmis, pagal greta esančių kaimų pavadinimus.


Pasiekiamos iš plento [[A16]] [[Prienai]] – [[Trakai]] [[Būdos (Birštonas)|Būdose]] pasukus į kairę šiaurės kryptimi. Važiuojant lauko keliu yra nuoroda į [[Paverknių piliakalnis|Paverknių piliakalnį]], važiuoti šia kryptimi apie 3,5 km. Prieš nusileidžiantį kelią į [[Verknė]]s slėnį, reikėtų stabtelti ir pasukti į kairį keliuką, kuriuo puslankiu privažiuojamas miškas. Kelias mišku iki kapinių prastos kokybės.
Dar kitaip jos vadinamos Žideikonių arba Medeikonių kapinaitėmis pagal greta įsikūrusių kaimų pavadinimus.


Kalvos papėdėje [[Verknė]] įteka į [[Nemunas|Nemuną]], kitoje pusėje [[Verknė|Verknės]] upės, žiūrint nuo kapinių, matyti skardis, vadinamas [[Ožkų pečius|Ožkų pečiumi]].
== Privažiavimas iki kapinių ==


Kapinių kalvos papėdėje išilgai [[Verknė|Verknės]] įsikūręs [[Medeikonys (Birštonas)|Medeikonių]] kaimas. kelių šimtų metrų nuo kapinaičių palei upę yra [[Paverknių piliakalnis]].
Pasiekiamos iš plento [[A16]] [[Prienai]] – [[Trakai]] [[Būdos (Birštonas)|Būdose]] pasukus į kairę šiaurės kryptimi. Važiuojant lauko keliu yra nuoroda į [[Paverknių piliakalnis|Paverknių piliakalnį]], važiuoti šia kryptimi apie 3,5 km. Prieš nusileidžiantį kelią į [[Verknė]]s slėnį, reikėtų stabtelti ir pasukti į kairį keliuką, kuriuo puslankiu privažiuojamas miškas. Nusileidžiantis kelias mišku iki kapinių prastos kokybės. Juo keliaujama pėsčiomis.


== Istorija ==
== Istorija ==
Eilutė 18: Eilutė 18:
[[Jiezno Šv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčia |Jiezno Šv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčios]] mirties [[metrikai|metrikuose]] nuo 1803 m. minimi laidojimai Žideikonių kapinėse. Tačiau vietiniai žmonės nuo seno šias kapines vadino “Gudakalnio”. Kartais šį terminą metrike įrašydavo ir kunigas ar bažnyčios raštininkas.
[[Jiezno Šv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčia |Jiezno Šv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčios]] mirties [[metrikai|metrikuose]] nuo 1803 m. minimi laidojimai Žideikonių kapinėse. Tačiau vietiniai žmonės nuo seno šias kapines vadino “Gudakalnio”. Kartais šį terminą metrike įrašydavo ir kunigas ar bažnyčios raštininkas.


Gudakalnio kapinaitėse buvo laidojama iš aplinkinių kaimų: [[Gudakalnis|Gudakalnio]], [[Medeikonys (Birštonas)|Medeikonių]], [[Paverkniai (Birštonas)|Paverknių]], [[Būdos (Birštonas)|Būdų]]. Taip pat šiose kapinėse laidodavo ir iš kitoje pusėje [[Verknė|Verknės]] esančių kaimų, t.y. [[Žideikonys|Žideikonių]], [[Kisieliškės|Kisieliškių]], [[Benčiakiemis|Benčiakiemio]].
Kapinės įsikūrusios gražioje vietoje ant aukštos kalvos, dabartiniu metu apaugusios mišku. Kalvos papėdėje [[Verknė]] įteka į [[Nemunas|Nemuną]], kitoje pusėje [[Verknė|Verknės]] upės, žiūrint nuo kapinių, matyti didžiulis skardis, vadinamas [[Ožkų pečius|Ožkų pečiumi]].


Senovėje laidotuvių procesija atkeliaudavo iki [[Verknė|Verknės]], nusileisdavo keliu iki upės ir slinkdavo iki [[Nemunas|Nemuno]] ir [[Verknė|Verknės]] santakos vietos. Santakoje vandenį buvo galima perbristi iki tol, kol jo lygmenį pakėlė [[Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė|Kauno HES]]. Šiuo metu santakos vieta neperbrendama. Perbrendant laidotuvių procesijai per upę, buvo išlaikomas senovinis paprotys, susijęs su sielos apvalymu ir kelione į kitą pasaulį. Privažiavus kalvą, į ant jos esančias kapinaites karstą tekdavo užnešti rankomis. Kalva, ant kurios išsidėsčiusios kapinės, transportu nepasiekiama.
Kapinių kalvos papėdėje išilgai [[Verknė|Verknės]] įsikūręs [[Medeikonys (Birštonas)|Medeikonių]] kaimas. Paėjus palei upę nuo kapinaičių vos kelis šimtus metrų, aptinkamas [[Paverknių piliakalnis]].


1941 m. kapinaitės uždarytos. Laidoti vėl pradėta Lietuvai atgavus Nepriklausomybę. Gudakalnio kapinėse laidojimo vietų skaičius ribotas, jose laidojami aplinkinių kaimų gyventojų palaikai.
Gudakalnio kapinaitėse buvo laidojama iš aplinkinių kaimų, t.y. [[Gudakalnis|Gudakalnio]], [[Medeikonys (Birštonas)|Medeikonių]], [[Paverkniai (Birštonas)|Paverknių]], [[Būdos (Birštonas)|Būdų]]. Taip pat šiose kapinėse laidodavo ir iš kitoje pusėje [[Verknė|Verknės]] esančių kaimų, t.y. [[Žideikonys|Žideikonių]], [[Kisieliškės|Kisieliškių]], [[Benčiakiemis|Benčiakiemio]].

Senovėje laidotuvių procesija atkeliaudavo iki [[Verknė|Verknės]], nusileisdavo keliu iki upės ir slinkdavo iki [[Nemunas|Nemuno]] ir [[Verknė|Verknės]] santakos vietos. Santakoje vandenį buvo galima perbristi iki tol, kol jo lygmenį pakėlė [[Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė|Kauno HES]]. Šiuo metu santakos vieta neperbrendama. Perbrendant laidotuvių procesijai per upę, buvo išlaikomas senovinis paprotys, susijęs su sielos apvalymu ir kelione į kitą pasaulį. Privažiavus kalvą, į ant jos esančias kapinaites karstą tekdavo užnešti rankomis. Kalva, ant kurios išsidėsčiusios kapinės, pakankamai aukšta, transportu nepasiekiama.

1941 m. šios kapinaitės uždarytos. Laidoti vėl pradėta visai neseniai, jau Lietuvai atgavus Nepriklausomybę. Gudakalnio kapinėse laidojimo vietų skaičius ribotas, jos pritaikytos aplinkinių kaimų gyventojų palaikų palaidojimui, nes privažiavimo kelių nėra.


==Kapinių paminklai==
==Kapinių paminklai==


Kapinėse yra [[Birštonas|Birštono]] krašto medinės kryždirbystės objektų. Greta naujai pastatytų paminklų yra išlikę antkapių, datuotų XX a. pradžios laikotarpiu.
Kapinės aptvertos medine tvora, prižiūrimos, kasmet lankomos ir tvarkomos [[Birštonas|Birštono]] bočių.

Jose yra [[Birštonas|Birštono]] krašto medinės kryždirbystės objektų, yra išlikę kažkiek ir senųjų antkapių, datuotų XX a. pradžios laikotarpiu, yra ir naujai pastatytų paminklų.





19:51, 17 gegužės 2019 versija

Gudakalnio kapinės

Prie kapinių vartų
Vaizdas:Gudakalnio kapinių vieta.jpg
Gudakalnio kapinių tiksli vieta

Gudakalnio kapinėsMedeikonių kaime Birštono savivaldybėje. Tvora aptvertos veikiančios kaimo kapinaitės ant mišku apaugusios kalvos, esančios ties Nemuno ir Verknės santaka. Taip pat vadinamos Žideikonių arba Medeikonių kapinaitėmis, pagal greta esančių kaimų pavadinimus.

Pasiekiamos iš plento A16 PrienaiTrakai Būdose pasukus į kairę šiaurės kryptimi. Važiuojant lauko keliu yra nuoroda į Paverknių piliakalnį, važiuoti šia kryptimi apie 3,5 km. Prieš nusileidžiantį kelią į Verknės slėnį, reikėtų stabtelti ir pasukti į kairį keliuką, kuriuo puslankiu privažiuojamas miškas. Kelias mišku iki kapinių prastos kokybės.

Kalvos papėdėje Verknė įteka į Nemuną, kitoje pusėje Verknės upės, žiūrint nuo kapinių, matyti skardis, vadinamas Ožkų pečiumi.

Kapinių kalvos papėdėje išilgai Verknės įsikūręs Medeikonių kaimas. Už kelių šimtų metrų nuo kapinaičių palei upę yra Paverknių piliakalnis.

Istorija

Jiezno Šv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčios mirties metrikuose nuo 1803 m. minimi laidojimai Žideikonių kapinėse. Tačiau vietiniai žmonės nuo seno šias kapines vadino “Gudakalnio”. Kartais šį terminą metrike įrašydavo ir kunigas ar bažnyčios raštininkas.

Gudakalnio kapinaitėse buvo laidojama iš aplinkinių kaimų: Gudakalnio, Medeikonių, Paverknių, Būdų. Taip pat šiose kapinėse laidodavo ir iš kitoje pusėje Verknės esančių kaimų, t.y. Žideikonių, Kisieliškių, Benčiakiemio.

Senovėje laidotuvių procesija atkeliaudavo iki Verknės, nusileisdavo keliu iki upės ir slinkdavo iki Nemuno ir Verknės santakos vietos. Santakoje vandenį buvo galima perbristi iki tol, kol jo lygmenį pakėlė Kauno HES. Šiuo metu santakos vieta neperbrendama. Perbrendant laidotuvių procesijai per upę, buvo išlaikomas senovinis paprotys, susijęs su sielos apvalymu ir kelione į kitą pasaulį. Privažiavus kalvą, į ant jos esančias kapinaites karstą tekdavo užnešti rankomis. Kalva, ant kurios išsidėsčiusios kapinės, transportu nepasiekiama.

1941 m. kapinaitės uždarytos. Laidoti vėl pradėta Lietuvai atgavus Nepriklausomybę. Gudakalnio kapinėse laidojimo vietų skaičius ribotas, jose laidojami aplinkinių kaimų gyventojų palaikai.

Kapinių paminklai

Kapinėse yra Birštono krašto medinės kryždirbystės objektų. Greta naujai pastatytų paminklų yra išlikę antkapių, datuotų XX a. pradžios laikotarpiu.


Nuorodos

  • Nemuno kilpų regioninis parkas. Kultūros paveldas.[1]
  • Nemajūnų bendruomenės santalka. Istorija.[2]
  • Prienų raj. ir Birštono krašto laikraštis "Gyvenimas". Rudenėjančiu taku. [3]