Chemijos pramonė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
Nėra keitimo santraukos Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
Erlas |
Erlas čiulpia |
||
== Chemijos pramonė Lietuvoje su erlu duhu nahuj == |
== Chemijos pramonė Lietuvoje su erlu duhu nahuj == |
||
09:57, 16 gegužės 2019 versija
Erlas čiulpia
Chemijos pramonė Lietuvoje su erlu duhu nahuj
Lietuvoje chemijos pramonė atsirado XIX a. pab. gamino daugiausia dažus ir lakus, įv. druskas, rūgštis, vaistus, kosmetikos prekes. Dauguma įmonių buvo mažos. Pirmosios didesnės buvo Klaipėdoje superfosfato fabrikas „Union“, pastatytas 1875 m. Vokietijos kapitalistų, t. p. Vokietijos savininkams priklausantys Vilniaus ir Klaipėdos degiųjų dujų fabrikai. 1919-40 m. raidai trukdė vietinių žaliavų ir kapitalo stoka, maža vidaus rinka. Ir toliau daugiausia buvo gaminami buitiniai chemijos gaminiai. 1939 m. Lietuvoje veikė 57 įmonės (su > 5 darbininkais), jose buvo 2058 darbuotojai. Po Antrojo pasaulinio karo karo Kaune išplėstas buitinės chemijos fabrikas „Chemikas“. Be to, buit. chemijos gaminius (dažus, lakus, tirpiklius, klijus, valymo bei skalbimo miltelius ir kt.) iki 1960 m. gamino ~ 6 verslinės kooperacijos artelės. Superfosfatą (30-50 tūkst. t per metus) gamino Klaipėdoje 1947-56 m. veikęs superfosfato fabrikas „Artojas“ (buv. „Union“). 1959-65 m. pastatyta Vilniaus plastmasinių dirbinių, Kėdainių chemijos, Kauno Spalio penkiasdešimtmečio dirbtinio pluošto ir Jonavos azotinių trąšų gamyklos.
|
Šis straipsnis apie ekonomiką yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |
| |||||||||||||||||||||||