Transparency International: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Arz (aptarimas | indėlis)
Eilutė 20: Eilutė 20:


== Nuorodos ==
== Nuorodos ==
* [http://www.transparency.lt/new/index.php TI Lietuvos skyriaus svetainė]
* [http://www.transparency.org/ Transparency International tinklapis]
* [http://www.transparency.org/ TI bendra svetainė]
* [http://www.transparency.lt/new/index.php Transparency International Lietuvos skyriaus tinklapis]


== Išnašos ==
== Išnašos ==

18:22, 7 gegužės 2019 versija

Lentelė lyginanti įvairių valstybių verslo konkurencingumo ir korupcijos priklausomybę. Sudaryta kūrybinio plenero Prahoje metu, 1998 m.

Transparency International (TI) – pasaulinė nevyriausybinė organizacija, tirianti įvairaus pobūdžio (taip pat ir politinę) korupciją. Organizacija visuomenei dažniausiai pažįstama dėl jos kasmet skelbiamo korupcijos suvokimo indekso – lyginamojo pobūdžio pasaulinės korupcijos sąvado.

TI Lietuvos skyrius (TILS), vadovaujamas Sergejaus Muravjovo, atlieka korupcijos tyrimus įvairiose socialinėse, verslo, politikos ir pan. aplinkose.

TILS finansavimas

TILS gauna paramą iš įvairių šaltinių, įskaitant vyriausybes, fondus, privatų sektorių ir nepriklausomus asmenis. Didžiausi TI LIetuvos skyriaus rėmėjai 2006 m. buvo: Atviros Lietuvos fondas, ES/TI sekretoriatas, AB Mažeikių nafta, UAB Fermentas, MG Baltic, UAB Baltic Orthoservice, ES/Viešosios politikos centras „Providus“ (Latvija), Jungtinių Tautų vystymo programa, JAV ambasada, Baltijos-Amerikos partnerystės programa.

Kai kurie TILS tyrimų rezultatai ir išvados

2007 m. atliktų tyrimų išvadose buvo pateikta lietuvos verslininkų nuomonė apie Lietuvos institucijų korumpuotumą: beveik 94 % apklaustųjų mano, kad korumpuota ir labai korumpuota yra valdžia, per 79 % - žiniasklaida, beveik 63 % - verslas, per 36 % - NVO ir beveik 24 % - religinės organizacijos. [1]

Respondentai, kurie turėjo reikalų su tyrėjų išvardintomis 16 nacionalinės reikšmės žiniasklaidos priemonių per pastaruosius 2 metus, buvo paprašyti įvertinti jų skaidrumą. Kaip neskaidriausios žiniasklaidos priemonės buvo įvardinti nacionaliniai dienrašciai „Respublika“, „Vakaro žinios“ ir „Lietuvos rytas“, o skaidriausios – „Verslo žinios“, „Valstiečių laikraštis“ ir „LTV“.

2007 m. gruodį televizijos pokalbių laidoje su Leonidu Donskiu tuometinis TILS vadovas Rytis Juozapavičius apibendrino jo 3-jų metų veiklos organizacijoje patirtį. Anot jo, tyrimai parodė, jog 70 nuošimčių Lietuvos verslininkų tiki, kad kyšininkavimas yra efektyvu; nuo 2004 m. praktiškai visiškai apleistas korupcijos kontrolės darbo baras, vyksta tiktai „popierinė“ korupcijos kontrolė; ryškesnė sėkmės kovoje su korupcija istorija būtų tik Valstybinės mokesčių inspekcijos, kurios kyšininkavimo indeksai lyginant 2002 metus, kai 19 iš 100 prisipažino, kad yra davę kyšių, su 2005 metais – tik 3 iš 100 – kyšininkavimo indeksas gerokai sumažėjo.

Taip pat skaitykite

Korupcijos suvokimo indeksas

Nuorodos

Išnašos