Gyvatės: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos Žymos: Žyma: Išmestos nuorodos Vizualus redaktorius: Perjungta |
pakeitimas |
||
| Eilutė 10: | Eilutė 10: | ||
{{Taxobox_end_placement}} |
{{Taxobox_end_placement}} |
||
{{Taxobox_pabaiga}} |
{{Taxobox_pabaiga}} |
||
štrūs, lygiais šonais. |
|||
'''Gyvatės''' ({{La|Serpentes}}) – [[žvynaropliai|žvynaroplių]] (''Squamata'') pobūrio [[stuburiniai|stuburiniai gyvūnai]]. Paplitusios visame pasaulyje išskyrus pačias šiaurines sritis ir kai kurias salas. Didelis vaidmuo gyvatėms skiriamas įvairių tautų mitologijoje. |
|||
Kūnas labai pailgėjęs dėl ypatingo judėjimo būdo. [[stuburas|Stubure]] būna daugiau kaip 400 [[slankstelis|slankstelių]], kurių savotiška sandara suteikia stuburui lankstumą ir stiprumą. Galūnės ir jų juostos atrofuotos. Didžiausios rūšys ([[Anakonda|anakondos]] ir [[Pitonas|pitonai]]) pasiekia 8 m ilgį, atskirais atvejais iki 10 m. |
|||
== Mityba == |
|||
Minta tik gyvūnais. Kai kurių gyvačių mityba labai specializuota, o kitos minta pačiu įvairiausiu grobiu, netgi kitomis gyvatėmis. Maži ar pasipriešinti nesugebantys gyvūnai tiesiog nutveriami ir praryjami; didesni ar besipriešinantys gyvūnai prieš suėdant numalšinami įleidžiant nuodų ar prismaugiant. Dideliam grobiui suvirškinti gali prir |
|||
Gyvatės skiriasi dantimis, jų išsidėstymu bei funkcijomis. Primityvios gyvatės (pvz., [[smauglys|smaugliai]]) turi daug beveik vienodo didumo smailių, pasvirusių atgal dantų. Gyvačių sistematikoje ypač svarbūs viršutinių žandikaulių dantys. Smaugliai bei daugelis žalčių jais grobį tik sulaiko, todėl visi šie dantys vienodi, labai aštrūs, lygiais šonais. |
|||
=== Nuodingosios gyvatės === |
=== Nuodingosios gyvatės === |
||
23:20, 4 gegužės 2019 versija
Šis straipsnis apie gyvūnūs. Apie žvaigždyną skaitykite straipsnyje Gyvatė (astronomija).
| Serpentes | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Egiptinė kobra (Naja haje) | ||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
|
štrūs, lygiais šonais.
Nuodingosios gyvatės
Nuodingųjų gyvačių kai kurie dantys būna pailgėję, su išilgine vagele priekiniame paviršiuje arba su kanalu viduje, per kurį į aukos kūną patenka nuodai.
Pačios nuodingiausios gyvatės yra šios (LD50 mg/kg)[1]:
- Žemyninis taipanas (Oxyuranus microlepidotus) – 0,025;
- Rytų rudoji gyvatė (Pseudonaja textilis) – 0,0365;
- Aipysurus duboisii – 0,044;
- Pelamis platurus – 0,067;
- Acalyptophis peronii – 0,079;
- Taipanas (Oxyuranus scutellatus) – 0,106;
- Daugiajuostis kriatas (Bungarus multicinctus) – 0.108;
- Hydrophis melanosoma – 0,111;
- Enhydrina schistosa – 0,112;
- Vandeninė kobra (Boulengerina christyi) – 0,12.
Lietuvos gyvatės
Lietuvoje gyvena 2 šeimos ir trys rūšys:
- Geltonskruostis žaltys (Natrix natrix). Lietuvoje kai kur dažnas. Nenuodingas. Gyvena prie vandens, gerai plaukioja, minta daugiausia varlėmis, kurias ryja gyvas. Dauginasi kiaušiniais.
- Lygiažvynis žaltys (Coronella austriaca). Lietuvoje retas. Gyvavedis. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.