Šablonas:Savaitės tema: Skirtumas tarp puslapio versijų

Šablonas iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:Italian East Africa (1938–1941).svg|thumb|Italijos Rytų Afrikos kolonijų žemėlapis]]
[[Vaizdas:HotDog.jpg|thumb|Dešrainis]]
'''Italijos Rytų Afrika''' ({{it|Africa Orientale Italiana}}) – [[Italijos kolonijinė imperija|Italijos kolonijinės imperijos]] kolonija [[Rytų Afrika|Rytų Afrikoje]]. Apėmė dabartinės [[Eritrėja|Eritrėjos]], [[Etiopija|Etiopijos]], [[Somalis|Somalio]] teritorijas. Egzistavo nuo [[1936]] m. iki [[1941]] m.
'''Dešrainis''' ({{en|hot dog}} – ''karštas šuo'') – [[greitas maistas|greitai paruošiamas maistas]] – karštas [[sumuštinis]]. Gaminamas į perpjautą [[bandelė|bandelę]] įdėjus [[dešrelė|dešrelę]] ir užpylus „Ketčupo“ arba [[garstyčios|garstyčių]] [[padažas|padažo]]. Dešrainis gali būti paskanintas [[sūris|sūriu]], [[daržovė]]mis, [[prieskoniniai augalai|prieskoninėmis žolelėmis]].


Prielaidos susiformuoti Italijos Rytų Afrikoje susidarė Italijai plečiant savo valdas [[Afrikos ragas|Afrikos rage]], ir XIX a. pabaigoje ten įkūrus dvi atskiras kolonijas – [[Italijos Eritrėja|Italijos Eritrėją]] ir [[Italijos Somalilandas|Italijos Somalilandą]]. 1936 m., po [[Antrasis Italijos-Abisinijos karas|Antrojo Italijos-Abisinijos karo]] užkariavus [[Etiopijos imperija|Etiopijos imperiją]], buvo nuspręsta sujungti šias visas valdas į vieną koloniją. Šis sujungimas buvo fašistinės Italijos plano dalis. Vėliau buvo planuojama užimti Egiptą, Sudaną, ir taip sujungti visas Italijos valdas Afrikoje.
Dešrainių įvairovė yra labai didelė ir skiriasi skirtingose šalyse. Paprastai naudojama speciali dešrainiams skirta bandelė kurios ilgis atitinka dešrelės ilgį. Į bandelę įterpiama pavirta, rūkyta arba kepta dešrelė. Ant viršaus dedamos daržovės (dažniausiai [[svogūnas|svogūnai]], [[kopūstas|kopūstai]]), užpilamas [[kečupas]], [[garstyčia|garstyčios]], galiausiai dedamas tarkuotas [[fermentinis sūris]]. Dešrainis kepamas 1-2 minutes [[orkaitė]]je arba [[mikrobangų krosnelė]]je. Dešrainiai valgomi be [[stalo įrankiai|stalo įrankių]] ir [[indas|indų]].


Nacistinė vyriausybė vykdė stiprią italizacijos politiką, kuriai ypač priešinosi etniniai [[amharai]]. Po bandymo nužudyti 1937 m., italai nusiaubė Etiopijos šventovę [[Debre Libanosas|Debre Libanoso vienuolyną]], sudegino kai kurių etiopų namus sostinėje. Tam, kad susilpninti istoriškai Etiopijos politikoje viešpatavusius amharus, italai stiprino musulmonų etnines mažumas.
Vienas [[Frankfurtas|Frankfurto]] [[mėsininkas]] gamino dešreles, kurios vadinosi „dešrelė dachshund“. [[1871]] m. vokiečių emigrantas atvežė jas į [[JAV]] ir pradėjo prekiauti šiomis dešrelėmis įdėtomis tarp duonos riekelių. [[Patiekalas]] tapo labai populiarus.
Italija kolonijoje vykdė brangiai kainuojančius infrastruktūros projektus, kurie buvo sunkiai pakeliami Italijai. Buvo tiesiami keliai tarp Asmaros, Adis Abebos ir Mogadišo, suplanuoti ir pradėti statyti geležinkeliai, užtvankos, buvo planuojama sostinę Adis Abebą paversti klestinčiu meno ir kultūros miestu.


Tačiau planus nutraukė [[Antrasis Pasaulinis karas]], kurio metu Italijos Rytų Afrika buvo atskirta nuo Italijos: patekimą į ją ir [[Sueco kanalas|Sueco kanalą]] kontroliavo [[Britų imperija]]. Todėl Italija konkuravo su Britanija ir siekė paveržti kai kurias jos kolonijas, pirmiausia Sudaną, kuris būtų sujungęs Rytų Afriką su [[Italijos Libija]].
[[1901]] m. iliustratorius Darganas pastebėjo, kad vienas dešrelių pardavėjas vietoje įprastos duonos ėmė naudoti bandeles. Darganas nusprendė tai iliustruoti, tačiau nežinojo kaip teisingai išversti žodį „dachshund“, tad paprasčiausiai sugalvojo naują pavadinimą „hot dog“, kuris ir tapo originaliu patiekalo pavadinimu ({{en|hot dog}} 'karštas šuo'). Daugumoje kalbų dešrainiai vadinami anglišku pavadinimu arba tos kalbos atitikmeniu. [[Vokietija|Vokietijoje]] ir kai kuriose vokiškai kalbančiose šalyse alternatyvus pavadinimas yra ''frankfurteriai'' (''frankfurters'' arba trumpiau ''franks'', nuo [[Frankfurtas prie Maino|Frankfurto]]).

1940 m. Rytų Afrikos pajėgos užėmė gretimą britų koloniją – [[Britų Somalilendas|Britų Somalilendą]]. Tai buvo vienintelė Italijos pergalė kare be Vokietijos pagalbos. Kolonijos resursai buvo labai menki, vietiniai kariai prastai apmokyti, krašto infrastruktūra neišvystyta. 1941 m. britai užėmė [[Kerenas|Kereno]] tvirtovę, vėliau – Masavą. Taip italai neteko Eritrėjos. Tų pačių metų pabaigoje pasidavė paskutinės italų pajėgos [[Gondaras|Gondare]], ir karas buvo pralaimėtas. Italų partizaninis karas tęsėsi iki pat 1943 m.

Pasibaigus karui, kolonija buvo oficialiai panaikinta. Eritrėjos provinciją (iki 1951 m.) ir Britų Somalilendą (iki 1960 m.) ėmė kontroliuoti [[Jungtinė Karalystė]], Etiopija atgavo nepriklausomybę, ir Italijos kontrolėje liko tik buvęs Italijos Somalilandas (iki 1960 m.).


Šios [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva|savaitės iniciatyva]] yra {{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/sitenotice}}.
Šios [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva|savaitės iniciatyva]] yra {{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/sitenotice}}.


[[Dešrainis|Daugiau…]]
[[Italijos Rytų Afrika|Daugiau…]]


<noinclude>[[Kategorija:Skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>
<noinclude>[[Kategorija:Skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>

08:43, 29 balandžio 2019 versija

Italijos Rytų Afrikos kolonijų žemėlapis

Italijos Rytų Afrika (it. Africa Orientale Italiana) – Italijos kolonijinės imperijos kolonija Rytų Afrikoje. Apėmė dabartinės Eritrėjos, Etiopijos, Somalio teritorijas. Egzistavo nuo 1936 m. iki 1941 m.

Prielaidos susiformuoti Italijos Rytų Afrikoje susidarė Italijai plečiant savo valdas Afrikos rage, ir XIX a. pabaigoje ten įkūrus dvi atskiras kolonijas – Italijos Eritrėją ir Italijos Somalilandą. 1936 m., po Antrojo Italijos-Abisinijos karo užkariavus Etiopijos imperiją, buvo nuspręsta sujungti šias visas valdas į vieną koloniją. Šis sujungimas buvo fašistinės Italijos plano dalis. Vėliau buvo planuojama užimti Egiptą, Sudaną, ir taip sujungti visas Italijos valdas Afrikoje.

Nacistinė vyriausybė vykdė stiprią italizacijos politiką, kuriai ypač priešinosi etniniai amharai. Po bandymo nužudyti 1937 m., italai nusiaubė Etiopijos šventovę Debre Libanoso vienuolyną, sudegino kai kurių etiopų namus sostinėje. Tam, kad susilpninti istoriškai Etiopijos politikoje viešpatavusius amharus, italai stiprino musulmonų etnines mažumas.

Italija kolonijoje vykdė brangiai kainuojančius infrastruktūros projektus, kurie buvo sunkiai pakeliami Italijai. Buvo tiesiami keliai tarp Asmaros, Adis Abebos ir Mogadišo, suplanuoti ir pradėti statyti geležinkeliai, užtvankos, buvo planuojama sostinę Adis Abebą paversti klestinčiu meno ir kultūros miestu.

Tačiau planus nutraukė Antrasis Pasaulinis karas, kurio metu Italijos Rytų Afrika buvo atskirta nuo Italijos: patekimą į ją ir Sueco kanalą kontroliavo Britų imperija. Todėl Italija konkuravo su Britanija ir siekė paveržti kai kurias jos kolonijas, pirmiausia Sudaną, kuris būtų sujungęs Rytų Afriką su Italijos Libija.

1940 m. Rytų Afrikos pajėgos užėmė gretimą britų koloniją – Britų Somalilendą. Tai buvo vienintelė Italijos pergalė kare be Vokietijos pagalbos. Kolonijos resursai buvo labai menki, vietiniai kariai prastai apmokyti, krašto infrastruktūra neišvystyta. 1941 m. britai užėmė Kereno tvirtovę, vėliau – Masavą. Taip italai neteko Eritrėjos. Tų pačių metų pabaigoje pasidavė paskutinės italų pajėgos Gondare, ir karas buvo pralaimėtas. Italų partizaninis karas tęsėsi iki pat 1943 m.

Pasibaigus karui, kolonija buvo oficialiai panaikinta. Eritrėjos provinciją (iki 1951 m.) ir Britų Somalilendą (iki 1960 m.) ėmė kontroliuoti Jungtinė Karalystė, Etiopija atgavo nepriklausomybę, ir Italijos kontrolėje liko tik buvęs Italijos Somalilandas (iki 1960 m.).

Šios savaitės iniciatyva yra Europos paveldo ženklas.

Daugiau…