Bosnijos karalystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
385 pridėti baitai ,  prieš 1 metus
nėra keitimo aprašymo
|atstovas2 =
}}
'''Bosnijos karalystė''' ({{bs|Bosansko kraljevstvo}}) – viduramžiais gyvavusi [[pietų slavai|pietų slavų]] valstybė, kuri išsivystė iš [[Bosnijos banatas|Bosnijos banato]] (1154–1377). Dėl geografinių ypatumų (sunkai prieinami kalnai) ir atokumo Bosnijos gyventojai galėjo manevruoti tarp dviejų galingų kaimynų - [[Vengrija|Vengrijos]] ir [[Serbija|Serbijos]] ir išvengti tiesioginio pavaldumo vienai iš šių valstybių. Keli galingi valdovai įsitvirtino Bosnijoje ir galėjo šeimininkauti savo žemėse kaip tinkami, nors kartais pripažindavo vengrų ar serbų valdžią. [[1290]] m. Bosnija tapo nepriklausoma nuo Vengrijos ir užėmė didelę teritoriją [[Dalmatija|Dalmatijoje]] Serbijos sąskaita. Karalius [[Steponas Tvrtko I|Tvrtko I]] (1353-911353–1391) įsigijo Vakarų Serbijos dalį, didelę dalį Adrijos jūros pakrantės. Bosnija trumpam tapo stipriausia [[Balkanai|Balkanų]] pusiasalio valstybe. Tačiau Bosnijoje išliko stiprus feodalinis susiskaidymas, o po valdovo mirties šalis prarado savo svarbą. [[Osmanų imperija]] [[1440]] ir [[1450]] m. prijungė rytinės Bosnijos dalis ir [[Hercegovina|Hercegoviną]].
 
== Istorija ==
XIV a. viduryje, valdant [[Steponas Tvrtko I|Tvrtko I]]-ajam, Bosnija pasiekė didžiausio klestėjimo laikotarpį. Jam valdant Bosnija tapo viena įtakingiausių ir galingiausių Balkanų šalių.
 
Tvrtko, Kotromanić[[Kotromaničiai|Kotromaničių]] dinastijos narys, atėjo į valdžią [[1353]] m. 1372 m. Tvrtko sudarė aljansą su princu [[Lazaras Hrebeljanovičius|Lazaru Hrebeljanovičiumi]], vienu iš regioninių valdovų subyrėjusios [[Serbijos imperija|Serbijos imperijos]] teritorijoje. Kitais metais Lazaras užpuolė Nikolos Altomanovičiaus, kuris tuo metu buvo galingiausias Serbijos kilmingasis, domeną. Nugalėję Altomanovičių klaną, Tvrtko su Lazaru pasidalino jų valdas, išskyrus [[Herceg Novis|Dračevicos]], Konavlės ir [[Trebinė|Trebinjės]] rajonus, kuriuos savo valdžioje išlaikė [[Zetos kunigaikštystė]]s valdovas LordurađLorduradas I-asis BalšićBalšičius.
 
[[1377]] m. Tvrtko atėmė pakrantės rajonus iš BalšićBalšičiaus. Tais pačiais metais, [[spalio 26]] d., jis buvo karūnuotas kaip serbų, Bosnijos, Primorjės (pajūrio) ir vakarinių žemių karalius. Tvrtko močiutė buvo Nemanjić[[Nemanjičių dinastija|Nemanjičių dinastijos]] narė, o tai paskatino jį karūnuotis „Serbijos karaliumi“ ir taip išreikšti pretenzijas į Serbijos sostą. Kai 1371 m. Karališkojikarališkoji NemanjićNemanjičių linija išmirė, karūną jam atsiuntė Vengrijos karalius [[Liudvikas Anžujietis]].
 
Po Nikolos Altomanovičiaus pralaimėjimo princas Lazaras tapo galingiausiu valdovu buvusios Serbijos imperijos teritorijoje. Jis norėjo susivienyti Serbijos valstybę, o Serbijos stačiatikių bažnyčia jį matė kaip labiausiai tinkamą žmogų. Bažnyčia nepritarė Tvrtko pretenzijoms ir rėmė Lazarą.
 
Iki [[1390]] m. Tvrtko išplėtė savo įtaką į [[Kroatija|Kroatijos]] ir Dalmatijos dalis, ir titulavosi serbų, Bosnijos, Dalmatijos, Kroatijos ir pakrantės karaliumi. Jis titulavosi "Bosnijos„Bosnijos, Serbijos, Kroatijos, [[Zahumljė|Hum]], [[Usora|Usoros]], [[Soli]], Dalmatijos, Donji Kraji"Kraji“ karaliumi.
 
=== Teritorijos mažėjimas ===
34 995

pakeitimai

Naršymo meniu