Astana: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Užrakino „Astana“: pervadinėjimai ([Pervadinimas=Tik administratoriai] (baigia galioti 08:27, 10 spalio 2019 (UTC))) |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 19: | Eilutė 19: | ||
|kirč = Astanà |
|kirč = Astanà |
||
}} |
}} |
||
'''Astana''' (''Akmola'' 1992-1998 m., ''Celinogradas'' 1961-1992 m.;<ref>''Astana''. In:[https://books.google.lt/books?id=ea-bAAAAQBAJ&pg=PR4&lpg=PR4&dq=978-1-59339-492-9&source=bl&ots=OIspmCXbc5&sig=ACfU3U1wQrXgvFUd-Uq4aymwlFTovbTqsA&hl=en&sa=X&ved=2ahUKEwjJxcLyirvhAhUUw8QBHQYuDRcQ6AEwAnoECAkQAQ#v=onepage&q=978-1-59339-492-9&f=false Britannica Concise Encyclopedia]. 2006. P.120.</ref> nuo 2019 m. oficialiai Kazachstane vadinamas '''Nursultanu''') – [[Kazachija|Kazachstano]] sostinė, įsikūrusi šalies šiaurėje, abipus [[Išimas|Išimo]] upės. |
'''Astana''' (''Akmola'' 1992-1998 m., ''Celinogradas'' 1961-1992 m.;<ref>''Astana''. In:[https://books.google.lt/books?id=ea-bAAAAQBAJ&pg=PR4&lpg=PR4&dq=978-1-59339-492-9&source=bl&ots=OIspmCXbc5&sig=ACfU3U1wQrXgvFUd-Uq4aymwlFTovbTqsA&hl=en&sa=X&ved=2ahUKEwjJxcLyirvhAhUUw8QBHQYuDRcQ6AEwAnoECAkQAQ#v=onepage&q=978-1-59339-492-9&f=false Britannica Concise Encyclopedia]. 2006. P.120.</ref> nuo 2019 m. oficialiai Kazachstane vadinamas '''Nursultanu''') – [[Kazachija|Kazachstano]] sostinė<ref>[https://online.zakon.kz/Document/?doc_id=30114244 Закон Республики Казахстан от 21 июля 2007 года № 296-III «О статусе столицы Республики Казахстан.»]</ref> nuo 1997 m. gruodžio 10 d. 2019 m. vasario 1 d. Astanos gyventojų skaičius siekė 1 082 222 gyventojų<ref>[http://stat.gov.kz/getImg?id=ESTAT298960 Об изменении численности населения города Астаны на 1 февраля 2019 года]. Комитет по статистике Министерства национальной экономики Республики Казахстан.</ref>, tai antrasis pagal dydį Kazachstano miestas po Almatos. Sostinė įsikūrusi šalies šiaurėje, abipus [[Išimas|Išimo]] upės. Administraciškai miestas suskirstytas į keturis rajonus. |
||
Astanoje yra įsikūrusi Eurazijos Ekonominės Sąjungos būstinė,<ref>COMMONWEALTH OF INDEPENDENT STATES: HISTORY AND ECONOMIC DEVELOPMENT. In: Thomas M. Leonard (ed.). [https://books.google.lt/books?id=gc2NAQAAQBAJ&pg=PR4&lpg=PR4&dq=1-57958-388-1&source=bl&ots=CMRZhZKbxq&sig=ACfU3U0erepuupxIbn_aeS6txTyHOWbBxQ&hl=en&sa=X&ved=2ahUKEwjrh67IjbvhAhWFposKHSKmBNAQ6AEwAXoECAgQAQ Encyclopedia of the Developing World]. Vol.1. Routledge, P.379.</ref> veikia tarptautinis oro uostas. |
Astanoje yra įsikūrusi Eurazijos Ekonominės Sąjungos būstinė,<ref>COMMONWEALTH OF INDEPENDENT STATES: HISTORY AND ECONOMIC DEVELOPMENT. In: Thomas M. Leonard (ed.). [https://books.google.lt/books?id=gc2NAQAAQBAJ&pg=PR4&lpg=PR4&dq=1-57958-388-1&source=bl&ots=CMRZhZKbxq&sig=ACfU3U0erepuupxIbn_aeS6txTyHOWbBxQ&hl=en&sa=X&ved=2ahUKEwjrh67IjbvhAhWFposKHSKmBNAQ6AEwAXoECAgQAQ Encyclopedia of the Developing World]. Vol.1. Routledge, P.379.</ref> veikia tarptautinis oro uostas. |
||
== Geografija ir gamta == |
|||
Miesto plotas - 797,33 km² (po to, kai 2017 m. vasario 7 d. prie miesto buvo prijungta 87,19 km² Akmolos srities teritorija be gyvenviečių).<ref>[http://adilet.zan.kz/rus/docs/P1800000131 Об установлении границ районов города Астаны — столицы Республики Казахстан. Постановление Правительства Республики Казахстан от 16 марта 2018 года № 131.</ref> |
|||
Miestas išsidėstęs stepinėje lygumoje, ant Išimo upės krantų. Upės miestas dalinamas į dvi dalis - kairįjį ir dešinįjį krantą. Be Išimo mieste teka jo nedideli intakai SArybulakas ir Akbulakas. 25-30 km aplink miestą yra daugybė gėlųjų ir sūriųjų ežerų. |
|||
Miesto klimatas ryškiai kontinentinis. Vasara karšta ir sausa, žiema ilga ir šalta. Vidutinė metinė temperatūra yra 3,1 °C. Per metus iškrenta 300 mm kritulių. Vidutinė vasaros temperatūra yra apie 20 °C, o žiemos −15 °C, tačiau neretai vasarą temperatūra gali pakilti virš 40 °C, o žiemą spustelėti iki −50 °C šaltis, nes žiemą miestą gali pasiekti Sibiro šalčiai, o vasarą - karštos Vidurinės Azijos oro masės. Dėl nelabai palankių žmonėms klimato sąlygų viduryje neretai sausos ir vėjuotos stepės mieste vykdomas didelio masto projektas apsodinti miestą žaliąja juosta - medžiais ir kitais sodiniais. |
|||
== Miesto dalys == |
|||
Astana yra supama Akmolinsko srities ir ribojasi su trimis šios srities rajonais (Celinogrado, Šortando ir Aršalo). Dėl miesto teritorijos plėtimo Akmolos srities Celinogrado rajonas miesto buvo padalintas į du fragmentus. |
|||
2018 m. kovo 16 d. iš dalies Almatos ir Saryarko rajonų buvo sukurtas ketvirtasis Baikonūro rajonas. |
|||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
| Eilutė 30: | Eilutė 44: | ||
== Ekonomika == |
== Ekonomika == |
||
Svarbus geležinkelio mazgas, yra tarptautinis oro uostas. Nuo [[1997]] m. veikia [[laisvoji ekonominė zona]], išvystyta žemės ūkio mašinų, siurblių gamyba, juodoji metalurgija, statybinių medžiagų (keramzitbetonio dirbinių, termoizoliacinių plokščių, keramikos), baldų, stiklo, lengvoji, maisto, poligrafijos pramonė. |
Svarbus geležinkelio mazgas, yra tarptautinis oro uostas. Nuo [[1997]] m. veikia [[laisvoji ekonominė zona]], išvystyta žemės ūkio mašinų, siurblių gamyba, juodoji metalurgija, statybinių medžiagų (keramzitbetonio dirbinių, termoizoliacinių plokščių, keramikos), baldų, stiklo, lengvoji, maisto, poligrafijos pramonė. |
||
== Gyventojai == |
|||
Pagal 2009 m. gyventojų surašymą tik 36 proc. miesto gyventojų yra gimę Astanoje. Didžiąją dalį gyventojų sudaro migrantai iš kitų Kazachstano regionų, 19,4 % jų sudarė [[Akmolos sritis|Akmolos srities]] gyventojai, 7,4 % Pietų Kazachstano, po 6,3 % Karagandos ir Kostanajaus sričių gyventojai. |
|||
| ⚫ | |||
| ⚫ | |||
== Kultūra, švietimas == |
== Kultūra, švietimas == |
||
| Eilutė 36: | Eilutė 57: | ||
== Architektūra == |
== Architektūra == |
||
Iki [[XX a.]] vidurio miestas buvo stačiakampio plano, vyravo mediniai ir moliniai pastatai. Nuo [[1954]] m. pradėta statyti daugiabučius gyvenamuosius namus. [[1998]] m. parengtas Astanos bendrasis planas (japonų architektas K. Kurokava). Statomi daugiabučiai gyvenamieji namai, valstybės valdymo, mokslo, mokymo ir kultūros įstaigos, bankai, biurai, viešbučiai, sporto ir poilsio kompleksai.<ref>{{VLE|II|93|[[Mindaugas Pažemys]]|Astana}}</ref> Astanoje dirbtinės stepės apsuptas stovi 62 m aukščio pastatas – Taikos ir sutarimo rūmai (arba Taikos piramidė), [[Nursultanas Nazarbajevas|N. Nazarbajevo]] inicijuotas religijų dialogo centras (architektas – [[Normanas Fosteris]]). |
Iki [[XX a.]] vidurio miestas buvo stačiakampio plano, vyravo mediniai ir moliniai pastatai. Nuo [[1954]] m. pradėta statyti daugiabučius gyvenamuosius namus. [[1998]] m. parengtas Astanos bendrasis planas (japonų architektas K. Kurokava). Statomi daugiabučiai gyvenamieji namai, valstybės valdymo, mokslo, mokymo ir kultūros įstaigos, bankai, biurai, viešbučiai, sporto ir poilsio kompleksai.<ref>{{VLE|II|93|[[Mindaugas Pažemys]]|Astana}}</ref> Astanoje dirbtinės stepės apsuptas stovi 62 m aukščio pastatas – Taikos ir sutarimo rūmai (arba Taikos piramidė), [[Nursultanas Nazarbajevas|N. Nazarbajevo]] inicijuotas religijų dialogo centras (architektas – [[Normanas Fosteris]]). |
||
| ⚫ | |||
| ⚫ | |||
== Sportas == |
== Sportas == |
||
19:56, 20 balandžio 2019 versija
| Astana kaz. Астана | |
|---|---|
.svg) .svg)
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+6) | |
| Valstybė |  Kazachstanas
|
| Regionas | Astanos sritis |
| Įkūrimo data | 1830 m. |
| Meras | Imangalis Tasmagambetovas |
| Gyventojų | 708 794 |
| Plotas | 841 km² |
| Tankumas | 843 žm./km² |
| Tinklalapis | [1] |
 Vikiteka |
Astana |
| Kirčiavimas | Astanà |
Astana (Akmola 1992-1998 m., Celinogradas 1961-1992 m.;[1] nuo 2019 m. oficialiai Kazachstane vadinamas Nursultanu) – Kazachstano sostinė[2] nuo 1997 m. gruodžio 10 d. 2019 m. vasario 1 d. Astanos gyventojų skaičius siekė 1 082 222 gyventojų[3], tai antrasis pagal dydį Kazachstano miestas po Almatos. Sostinė įsikūrusi šalies šiaurėje, abipus Išimo upės. Administraciškai miestas suskirstytas į keturis rajonus.
Astanoje yra įsikūrusi Eurazijos Ekonominės Sąjungos būstinė,[4] veikia tarptautinis oro uostas.
Geografija ir gamta
Miesto plotas - 797,33 km² (po to, kai 2017 m. vasario 7 d. prie miesto buvo prijungta 87,19 km² Akmolos srities teritorija be gyvenviečių).[5]
Miestas išsidėstęs stepinėje lygumoje, ant Išimo upės krantų. Upės miestas dalinamas į dvi dalis - kairįjį ir dešinįjį krantą. Be Išimo mieste teka jo nedideli intakai SArybulakas ir Akbulakas. 25-30 km aplink miestą yra daugybė gėlųjų ir sūriųjų ežerų.
Miesto klimatas ryškiai kontinentinis. Vasara karšta ir sausa, žiema ilga ir šalta. Vidutinė metinė temperatūra yra 3,1 °C. Per metus iškrenta 300 mm kritulių. Vidutinė vasaros temperatūra yra apie 20 °C, o žiemos −15 °C, tačiau neretai vasarą temperatūra gali pakilti virš 40 °C, o žiemą spustelėti iki −50 °C šaltis, nes žiemą miestą gali pasiekti Sibiro šalčiai, o vasarą - karštos Vidurinės Azijos oro masės. Dėl nelabai palankių žmonėms klimato sąlygų viduryje neretai sausos ir vėjuotos stepės mieste vykdomas didelio masto projektas apsodinti miestą žaliąja juosta - medžiais ir kitais sodiniais.
Miesto dalys
Astana yra supama Akmolinsko srities ir ribojasi su trimis šios srities rajonais (Celinogrado, Šortando ir Aršalo). Dėl miesto teritorijos plėtimo Akmolos srities Celinogrado rajonas miesto buvo padalintas į du fragmentus.
2018 m. kovo 16 d. iš dalies Almatos ir Saryarko rajonų buvo sukurtas ketvirtasis Baikonūro rajonas.
Istorija
Miestas įkurtas 1824 m. kaip tvirtovė Akmolinskas. 1832 m. gavo miesto teises. Tapo kazachų stepių prekybiniu centru ir karavanų, einančių iš Taškento ir Bucharos į europinę Rusijos imperijos dalį, susirinkimų vieta. Nuo 1868 m. apskrities centras. 1918 m. sausio mėn. įsigalėjo tarybų valdžia. 1918 m. birželio – 1919 m. lapkričio mėn. valdė baltagvardiečiai. Nuo 1920 m. priklauso Kazachijai. 1929 m. geležinkeliu sujungta su Petropavlovsku, 1931 m. su Karaganda. 1935–1958 m. apie 10 km nuo miesto veikė Akmolinsko lageris, kurį pastatė represuotų Raudonosios armijos kariškių žmonos.
Nuo 1954 m. Akmolinskas – pagrindinis plėšinių įsavinimo centras. 1960 m. miestas pervadintas Celinogradu („plėšinių miestas“ – sąsaja su N. Chruščiovo politine programa auginti grūdines kultūras Šiaurės Kazachijos stepėse). Nuo 1965 m. – srities centras. Kazachijai tapus nepriklausoma, miestui sugrąžintas senasis pavadinimas, vėliau sugrąžinta kazachiška forma Akmola (pažodžiui: „Balti Kapai“). 1998 m. gruodį į šį miestą perkelta šalies sostinė[6] ir suteiktas dabartinis pavadinimas – Astana, reiškiantis „sostinė“. 2019 m. kovą Nursultanui Nazarbajevui pasitraukus iš prezidento posto, naujasis prezidentas Kasymas Tokajevas pateikė siūlymą Nazarbajevo garbei pervadinti miestą į Nursultaną. Siūlymą svarstė ir jam pritarė šalies parlamentas, tokiu sprendimu nuo 2019 m. kovo 20 d. oficialiai pervadindamas Astaną į Nursultaną.[7]
Ekonomika
Svarbus geležinkelio mazgas, yra tarptautinis oro uostas. Nuo 1997 m. veikia laisvoji ekonominė zona, išvystyta žemės ūkio mašinų, siurblių gamyba, juodoji metalurgija, statybinių medžiagų (keramzitbetonio dirbinių, termoizoliacinių plokščių, keramikos), baldų, stiklo, lengvoji, maisto, poligrafijos pramonė.
Gyventojai
Pagal 2009 m. gyventojų surašymą tik 36 proc. miesto gyventojų yra gimę Astanoje. Didžiąją dalį gyventojų sudaro migrantai iš kitų Kazachstano regionų, 19,4 % jų sudarė Akmolos srities gyventojai, 7,4 % Pietų Kazachstano, po 6,3 % Karagandos ir Kostanajaus sričių gyventojai.
Lietuviai
1947–1950 m. Akmolinsko moterų koncentracijos stovykloje kalėjo apie 40 lietuvių moterų, jos dirbo siuvinėjimo fabrike, žemės ūkio darbus.[8]
Kultūra, švietimas
Astanoje veikia Eurazijos, agrarinis universitetai, medicinos, muzikos akademijos, 5 privačios aukštosios mokyklos. Yra Kazachų muzikinis dramos, operos ir baleto, rusų dramos teatrai, filharmonija, S. Seifulino literatūrinis, istorijos ir kraštotyros, šiuolaikinio meno, nacionalinis muziejai.
Architektūra
Iki XX a. vidurio miestas buvo stačiakampio plano, vyravo mediniai ir moliniai pastatai. Nuo 1954 m. pradėta statyti daugiabučius gyvenamuosius namus. 1998 m. parengtas Astanos bendrasis planas (japonų architektas K. Kurokava). Statomi daugiabučiai gyvenamieji namai, valstybės valdymo, mokslo, mokymo ir kultūros įstaigos, bankai, biurai, viešbučiai, sporto ir poilsio kompleksai.[9] Astanoje dirbtinės stepės apsuptas stovi 62 m aukščio pastatas – Taikos ir sutarimo rūmai (arba Taikos piramidė), N. Nazarbajevo inicijuotas religijų dialogo centras (architektas – Normanas Fosteris).
Sportas
Futbolas
Šaltiniai
- ↑ Astana. In:Britannica Concise Encyclopedia. 2006. P.120.
- ↑ Закон Республики Казахстан от 21 июля 2007 года № 296-III «О статусе столицы Республики Казахстан.»
- ↑ Об изменении численности населения города Астаны на 1 февраля 2019 года. Комитет по статистике Министерства национальной экономики Республики Казахстан.
- ↑ COMMONWEALTH OF INDEPENDENT STATES: HISTORY AND ECONOMIC DEVELOPMENT. In: Thomas M. Leonard (ed.). Encyclopedia of the Developing World. Vol.1. Routledge, P.379.
- ↑ [http://adilet.zan.kz/rus/docs/P1800000131 Об установлении границ районов города Астаны — столицы Республики Казахстан. Постановление Правительства Республики Казахстан от 16 марта 2018 года № 131.
- ↑ Kazakhstan. In: Timothy L. Gall and Jeneen M. Hobby (eds.) WORLDMARK ENCYCLOPEDIA OF THE NATIONS, 12th edition. Vol.4. P.363
- ↑ Nursultan: Kazakhstan renames capital Astana after ex-president, BBC News, 2019-03-20
- ↑ Aldona Juodvalkytė. Astana. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 93 psl.
- ↑ Mindaugas Pažemys. Astana. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 93 psl.
