Vikipedija:Pavyzdiniai straipsniai: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

13:32, 18 balandžio 2019 versija

Pavyzdiniai straipsniai	Pavyzdiniai straipsniai	Pavyzdiniai straipsniai
	Kokybiškiausi Vikipedijos straipsniai

Pavyzdiniai straipsniai – tai geriausi projekto straipsniai, reprezentuojantys lietuvišką Vikipediją. Kiekvieną straipsnį prieš įtraukiant į pavyzdinių kategoriją vertina projekto dalyviai ir balsavimu nusprendžia ar straipsnis vertas atsidurti šiame puslapyje. Jie pažymėti ženklu puslapio viršuje dešinėje ir specialiu šablonu apačioje.

Šiuo metu Vikipedijoje yra 16 pavyzdinių straipsnių, kurie atitinka visus tobulo straipsnio reikalavimus.

Taip pat egzistuoja ir Vertingi arba Verti paskaityti straipsniai, kurie dar neatitinka visų Pavyzdiniams straipsniams keliamų reikalavimų, tačiau kokybės prasme yra netoli nuo jų.

Naujausi pavyzdiniai straipsniai

Latvių kalba (latv. latviešu valoda) – baltų kalbų grupei priklausanti indoeuropiečių šeimos kalba, kilusi iš baltų prokalbės.

Iš trijų didžiųjų baltų kalbų – lietuvių, latvių ir prūsų – pati moderniausia, t. y. labiausiai nuo baltų prokalbės nutolusi kalba. Taip atsitiko dėl didelės finų kalbų įtakos šiaurės baltų (kuršių, žiemgalių, sėlių ir latgalių) kalboms, kurių areale nuo XIV a. pradėjo formuotis latvių kalba. Spėjama, kad ji formavosi latgalių (letų) kalbos pagrindu, jiems išplitus po Pietų Livoniją. Pirmieji rašytiniai paminklai siekia XVI a. Dabartinėje lotynų raidynu grįstoje latvių abėcėlėje yra 33 raidės.

Indoeuropiečių prokalbė (ide.) – hipotetinė kalba, iš kurios kilo indoeuropiečių kalbos. Nėra jokių indoeuropiečių prokalbės rašytinių šaltinių, todėl ji atkuriama lyginamosios kalbotyros metodu, pasitelkiant paliudytų indoeuropiečių kalbų duomenis. Manoma, kad indoeuropiečių prokalbe kaip viena kalba buvo šnekama naujajame akmens amžiuje apytiksliai nuo 4 500 iki 2 500 metų prieš mūsų erą Pasak šiuo metu labiausiai paplitusios kurganų hipotezės, indoeuropiečių protėvynė buvusi Ponto stepėje. Laikantis kalbų šeimų jungimo teorijų, indoeuropiečių prokalbės kilmė susijusi su įvairiomis kitomis prokalbėmis.

Indoeuropiečių prokalbėje buvo išplėtota fleksija, linksniuojamieji žodžiai turėjo tris gimines, buvo kaitomi aštuoniais linksniais, trimis skaičiais, veiksmažodis taip pat turėjo tris skaičius, bent tris pagrindinius laikus, dvi rūšis ir keturias pagrindines nuosakas.

Biografijos

Kazys Grinius · Ronald Reagan

Biologija

Jūriniai paukščiai

Geografija

Amazonija · Kėdainiai · Senasis Daugėliškis

Kalbotyra

Baltų prokalbė · Latvių kalba · Lyvių kalba · Vokiečių kalba · Indoeuropiečių prokalbė

Sportas

XVIII pasaulio futbolo čempionatas

Įvairūs

Apačiai · Luvras · Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus · Vokietijos federalinis prezidentas

Jei manote, kad parašėte pavyzdinį straipsnį, radote parašytą kitų ar žymiai papildėte Vertingą straipsnį prašome jį įtraukti į kandidatų sąrašą.

Pasiūlymus dėl projekto rašykite šiame puslapyje.

@@ Eilutė 17: / Eilutė 17: @@
 '''Pavyzdiniai straipsniai''' – tai geriausi projekto straipsniai, reprezentuojantys [[Lietuviška Vikipedija|lietuvišką Vikipediją]]. Kiekvieną straipsnį prieš įtraukiant į pavyzdinių kategoriją vertina projekto dalyviai ir [[Vikipedija:Pavyzdiniai straipsniai/Kandidatai|balsavimu]] nusprendžia ar straipsnis vertas atsidurti šiame puslapyje. Jie pažymėti [[Vaizdas:Cscr-featured.png|20px|Pavyzdinių straipsnių ženklu]] ženklu puslapio viršuje dešinėje ir specialiu šablonu apačioje.
-Šiuo metu Vikipedijoje yra '''15''' pavyzdinių straipsnių, kurie atitinka visus '''[[Vikipedija:Pavyzdiniai straipsniai/Reikalavimai|tobulo]]''' straipsnio reikalavimus.
+Šiuo metu Vikipedijoje yra '''16''' pavyzdinių straipsnių, kurie atitinka visus '''[[Vikipedija:Pavyzdiniai straipsniai/Reikalavimai|tobulo]]''' straipsnio reikalavimus.
 Taip pat egzistuoja ir [[Vikipedija:Verta paskaityti|Vertingi arba Verti paskaityti]] straipsniai, kurie dar neatitinka visų Pavyzdiniams straipsniams keliamų reikalavimų, tačiau kokybės prasme yra netoli nuo jų.
@@ Eilutė 23: / Eilutė 23: @@
 == [[Vaizdas:P cal euro.png|30px]]Naujausi pavyzdiniai straipsniai ==
+'''Latvių kalba''' (latv. ''latviešu valoda'') – [[baltų kalbos|baltų kalbų]] grupei priklausanti [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių šeimos kalba]], kilusi iš [[baltų prokalbė]]s.
+Iš trijų didžiųjų [[baltų kalbos|baltų kalbų]] – [[lietuvių kalba|lietuvių]], latvių ir [[prūsų kalba|prūsų]] – pati moderniausia, t. y. labiausiai nuo baltų prokalbės nutolusi kalba. Taip atsitiko dėl didelės [[finougrų kalbos|finų kalbų]] įtakos šiaurės baltų ([[baltų kalbos|kuršių]], [[baltų kalbos|žiemgalių]], [[Sėlių kalba|sėlių]] ir [[Latgalių kalba|latgalių]]) kalboms, kurių [[arealas|areale]] nuo [[XIV amžius|XIV a.]] pradėjo formuotis latvių kalba. Spėjama, kad ji formavosi [[Latgaliai|latgalių]] (letų) kalbos pagrindu, jiems išplitus po Pietų [[Livonija|Livoniją]]. Pirmieji rašytiniai paminklai siekia [[XVI a.]] Dabartinėje [[Lotynų abėcėlė|lotynų raidynu]] grįstoje latvių abėcėlėje yra 33 raidės.
 [[Vaizdas:Hittite Cuneiform Tablet- Cultic Festival Script.jpg|thumb|right|100px|Seniausieji indoeuropiečių kalbų tekstai ([[XVIII amžius pr. m. e.|XVIII a. pr. m. e.]]) yra parašyti [[hetitų kalba]].]]
 '''[[Indoeuropiečių prokalbė]]''' ('''ide.''') – hipotetinė kalba, iš kurios kilo [[indoeuropiečių kalbos]]. Nėra jokių indoeuropiečių [[prokalbė]]s rašytinių šaltinių, todėl ji atkuriama [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamosios kalbotyros]] metodu, pasitelkiant paliudytų indoeuropiečių kalbų duomenis. Manoma, kad indoeuropiečių prokalbe kaip viena kalba buvo šnekama [[Neolitas|naujajame akmens amžiuje]] apytiksliai nuo [[5 tūkstantmetis pr. m. e.|4 500]] iki [[3 tūkstantmetis pr. m. e.|2 500]] metų prieš mūsų erą Pasak šiuo metu labiausiai paplitusios [[kurganų hipotezė]]s, indoeuropiečių [[protėvynė]] buvusi [[Ponto stepė]]je. Laikantis kalbų šeimų jungimo teorijų, indoeuropiečių prokalbės kilmė susijusi su įvairiomis kitomis prokalbėmis.
 Indoeuropiečių prokalbėje buvo išplėtota [[fleksinė kalba|fleksija]], linksniuojamieji žodžiai turėjo tris [[Gramatinė giminė|gimines]], buvo kaitomi aštuoniais [[Linksnis|linksniais]], trimis [[Gramatinis skaičius|skaičiais]], [[veiksmažodis]] taip pat turėjo tris skaičius, bent tris pagrindinius [[Gramatinis laikas|laikus]], dvi rūšis ir keturias pagrindines [[Nuosaka|nuosakas]].
-'''[[Vokiečių kalba]]''' (vokiškai {{audio|de-Deutsch.ogg|''Deutsch''}}, tariama: {{IPA|[ˈdɔʏ̯tʃ]}}; ''deutsche Sprache'', tariama: {{IPA|[ˈdɔʏ̯tʃə ˈʃpʀaːχə]}}) – [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų šeimos]] germanų kalbų grupės [[Vakarų germanų kalbos|vakarų germanų]] šakos kalba. Daugiausia vartojama pačių [[Vokiečiai|vokiečių]] [[Vokietija|Vokietijoje]] ir vokiečių kalbos tarmėmis kalbančiose šalyse – [[Austrija|Austrijoje]], [[Lichtenšteinas|Lichtenšteine]], [[Liuksemburgas|Liuksemburge]], vokiškai kalbančiuose [[Šveicarija|Šveicarijos]] kantonuose, rytų [[Belgija|Belgijoje]], [[Italija|Italijoje]] ([[Pietų Tirolis|Pietų Tirolyje]]), [[Prancūzija|Prancūzijoje]] ([[Elzasas|Elzase]]). Vokiškai kalbančių tautinių mažumų yra [[Vidurio Europa|Vidurio Europoje]] bei kitose pasaulio šalyse. Viena iš [[Namibija|Namibijos]] [[Nacionalinė kalba|nacionalinių kalbų]]. [[ES|Europos sąjungoje]] vokiečių kalba yra pirmoje vietoje pagal skaičių žmonių, kuriems ši kalba yra [[Gimtoji kalba|gimtoji]]. Be to, ji laikoma viena iš pasaulinių kalbų.
 == [[Vaizdas:David face.png|30px]]Biografijos ==