Gedimino pilis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 54°41′12″ š. pl. 25°17′27″ r. ilg. / 54.68667°š. pl. 25.29083°r. ilg. / 54.68667; 25.29083
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nestea (aptarimas | indėlis)
Atšauktas naudotojo 88.118.169.179 (Aptarimas) darytas keitimas 5539040
Žyma: Anuliuoti
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Coord|54|41|12|N|25|17|27|E|display=t}}Gedimino pilies bokštas
{{Coord|54|41|12|N|25|17|27|E|display=t}}


[[Vaizdas:Gediminas Tower in Vilnius (cropped).jpg|thumb|250px|Gedimino pilies bokštas]]
'''Vilniaus ušpakalio pilis''' – [[gotika|gotikinė]] [[pilis]] [[Vilnius|Vilniuje]], kurios kakai stūkso [[Gedimino kalnas|Gedimino kalno]] aikštelėje. Papėdėje buvo kako kunigaikščio rezidencija, dabar – atstatyti [[Valdovų rūmai]]. Iš pagarbos Vilniaus įkūrėjui LDK kunigaikščiui [[Gediminas|Gediminui]] pilis pavadinta jo vardu. Pilis priklauso [[Vilniaus pilių rezervatas|Vilniaus pilių rezervatui]].

'''Vilniaus aukštutinė pilis''' – [[gotika|gotikinė]] [[pilis]] [[Vilnius|Vilniuje]], kurios liekanos stūkso [[Gedimino kalnas|Gedimino kalno]] aikštelėje. Papėdėje buvo [[LDK]] kunigaikščio [[Vytautas Didysis|Vytauto Didžiojo]] rezidencija, dabar – atstatyti [[Valdovų rūmai]]. Iš pagarbos Vilniaus įkūrėjui LDK kunigaikščiui [[Gediminas|Gediminui]] pilis pavadinta jo vardu. Pilis priklauso [[Vilniaus pilių rezervatas|Vilniaus pilių rezervatui]].


Gedimino pilies bokštas – labiausiai turistų lankoma Vilniaus vieta. Skaičiuojama, kad per vienerius metus Gedimino pilyje apsilanko daugiau kaip 150 tūkst. žmonių. [[Lietuvos valstybės šimtmetis|Lietuvos valstybės šimtmečio]] proga buvo pristatyta Aukštutinės pilies atkūrimo vizualizacija.<ref>{{Cite web|url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/tevynes-karuna-ar-imanoma-atstatyti-aukstutines-pili-973-998408|title=„Tėvynės karūna“: ar įmanoma atstatyti Aukštutinę pilį?|website=[[15min]]|access-date=2018-07-09}}</ref>
Gedimino pilies bokštas – labiausiai turistų lankoma Vilniaus vieta. Skaičiuojama, kad per vienerius metus Gedimino pilyje apsilanko daugiau kaip 150 tūkst. žmonių. [[Lietuvos valstybės šimtmetis|Lietuvos valstybės šimtmečio]] proga buvo pristatyta Aukštutinės pilies atkūrimo vizualizacija.<ref>{{Cite web|url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/tevynes-karuna-ar-imanoma-atstatyti-aukstutines-pili-973-998408|title=„Tėvynės karūna“: ar įmanoma atstatyti Aukštutinę pilį?|website=[[15min]]|access-date=2018-07-09}}</ref>
Eilutė 19: Eilutė 21:
[[1995]] m. Valstybės įmonė [[Vilniaus pilių direkcija]] atliko Vilniaus Aukštutinės pilies vakarinio bokšto rekonstrukciją, taip pat sutvirtino šlaitą bei takus į Gedimino pilį, įrengė apšvietimą. Po šių darbų buvo atnaujinta ekspozicija Gedimino pilies bokšte.
[[1995]] m. Valstybės įmonė [[Vilniaus pilių direkcija]] atliko Vilniaus Aukštutinės pilies vakarinio bokšto rekonstrukciją, taip pat sutvirtino šlaitą bei takus į Gedimino pilį, įrengė apšvietimą. Po šių darbų buvo atnaujinta ekspozicija Gedimino pilies bokšte.


== Legenda ==
== pasaka apie pirma susapnuota minerala. ==


Aukštutinės pilies atsiradimą pasakoja legenda. Vieną kartą kunigaikštis [[Gediminas]] ir Eduardas išvykę medžioti apsistojo [[Šventaragio slėnis|Šventaragio slėnyje]]. Užmigę susapnavo nuostabų sapną – ant kalno [[Neris|Neries]] ir [[Vilnia|Vilnios]] upės santakoje stovi didžiulis geležinis kristalas ir švyti taip, lyg milijonai lempeliu Nubudę kunigaikščiai Gediminas ir Eduardas klausė savo žynio Lizdeikos, ką sapnas galėtų reikšti. [[Lizdeika]] išpranašavo, kad jog ten, kur kristalas išaugs gražus ir didis miestas, o žinia apie jį pasklis visame pasaulyje.
Aukštutinės pilies atsiradimą pasakoja legenda. Vieną kartą kunigaikštis [[Gediminas]] išvykęs medžioti apsistojo [[Šventaragio slėnis|Šventaragio slėnyje]]. Užmigęs susapnavo nuostabų sapną – ant kalno [[Neris|Neries]] ir [[Vilnia|Vilnios]] upės santakoje stovi didžiulis geležinis vilkas ir staugia taip, lyg staugtų šimtas vilkų. Nubudęs kunigaikštis Gediminas klausė savo žynio Lizdeikos, ką sapnas galėtų reikšti. [[Lizdeika]] išpranašavo, kad jog ten, kur staugė vilkas, išaugs gražus ir didis miestas, o žinia apie jį pasklis visame pasaulyje.


== Galerija ==
== Galerija ==

16:11, 15 balandžio 2019 versija

54°41′12″ š. pl. 25°17′27″ r. ilg. / 54.68667°š. pl. 25.29083°r. ilg. / 54.68667; 25.29083

Gedimino pilies bokštas

Vilniaus aukštutinė pilisgotikinė pilis Vilniuje, kurios liekanos stūkso Gedimino kalno aikštelėje. Papėdėje buvo LDK kunigaikščio Vytauto Didžiojo rezidencija, dabar – atstatyti Valdovų rūmai. Iš pagarbos Vilniaus įkūrėjui LDK kunigaikščiui Gediminui pilis pavadinta jo vardu. Pilis priklauso Vilniaus pilių rezervatui.

Gedimino pilies bokštas – labiausiai turistų lankoma Vilniaus vieta. Skaičiuojama, kad per vienerius metus Gedimino pilyje apsilanko daugiau kaip 150 tūkst. žmonių. Lietuvos valstybės šimtmečio proga buvo pristatyta Aukštutinės pilies atkūrimo vizualizacija.[1]

Statyba

Gedimino bokštas 1906 m.

Istorikų bei archeologų duomenimis, Vilniaus aukštutinė pilis galėjo būti pastatyta XIII a. pab. – XIV a. pr. 14131414 m. Lietuvoje lankęsis Prancūzijos diplomatas Ghillebert de Lannoy taip aprašė tuometinį Vilnių: „pilis stovėjusi ant smėlingo kalno, buvusi medinė, sutvirtinta plytomis, akmenimis ir žemėmis. Pilis ir kiti mediniai jos pastatai aptverti, tačiau pats Vilniaus miestas atviras – jis neturi gynybinių sienų.“

Kunigaikštis Gediminas, norėdamas pilies kalną iš visų pusių apsupti vandeniu, įsakė iškasti perkasą ir pripildyti ją vandens. Taip atsirado naujoji Vilnios vaga, juosianti kalną iš rytų pusės.

1419 m. kilus gaisrui, medinė pilis sudegė. Atstatant ją naudotos jau tvirtesnės medžiagos – akmenys ir plytos. Akmenys buvo neskaldyti. Jiems ir plytoms surišti naudotas kalkių skiedinys. Naujoji pilis buvo gotikinio stiliaus, mūrinė, su trimis bokštais, reprezentaciniais rūmais ir ūkiniais pastatais. Vakarinis, iki mūsų laikų išlikęs bokštas buvęs keturių aukštų. Apačioje – keturkampis, aukščiau – aštuoniakampis. Šiaurinės pilies bokštas, kurio teliko tik liekanos, buvęs mažesnis. XVI a. pilis dar taisyta, perstatyta, tačiau pirminis jos vaizdas iš esmės nepakito. Iš vieno XVI a. piešinio matyti, kad tuomet ji jau turėjusi tik du apvalius trijų aukštų bokštus. Ją supo ginamieji rūmai su šaudymo angomis. XVII a. Aukštutinė pilis buvo apleista, joje įrengtas bajorų kalėjimas. XVII-XVIII a. per karus su Rusija pilis smarkiai apgriauta ir daugiau neatstatyta.

Restauracija

19481949 m. restauruotas Aukštutinės pilies vakarinis bokštas, dabar vadinamas Gedimino vardu. Trijuose bokšto aukštuose įrengtas pilies muziejus, o viršuje – apžvalgos aikštelė, iš kurios atsiveria plati miesto panorama.

1995 m. Valstybės įmonė Vilniaus pilių direkcija atliko Vilniaus Aukštutinės pilies vakarinio bokšto rekonstrukciją, taip pat sutvirtino šlaitą bei takus į Gedimino pilį, įrengė apšvietimą. Po šių darbų buvo atnaujinta ekspozicija Gedimino pilies bokšte.

Legenda

Aukštutinės pilies atsiradimą pasakoja legenda. Vieną kartą kunigaikštis Gediminas išvykęs medžioti apsistojo Šventaragio slėnyje. Užmigęs susapnavo nuostabų sapną – ant kalno Neries ir Vilnios upės santakoje stovi didžiulis geležinis vilkas ir staugia taip, lyg staugtų šimtas vilkų. Nubudęs kunigaikštis Gediminas klausė savo žynio Lizdeikos, ką sapnas galėtų reikšti. Lizdeika išpranašavo, kad jog ten, kur staugė vilkas, išaugs gražus ir didis miestas, o žinia apie jį pasklis visame pasaulyje.

Galerija

Literatūra

  • Ingrida Semaškaitė. Lietuvos pilys ir dvarai. – Vilnius: Algimantas, 2005 m. 216–217 psl.

Šaltiniai

  1. „„Tėvynės karūna“: ar įmanoma atstatyti Aukštutinę pilį?“. 15min. Nuoroda tikrinta 2018-07-09.

Nuorodos