Vikipedija:Pavyzdiniai straipsniai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Puslapis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 137.135.65.229 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Nomad keitimas)
Žyma: Atmesti
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Eilutė 24: Eilutė 24:
== [[Vaizdas:P cal euro.png|30px]]Naujausi pavyzdiniai straipsniai ==
== [[Vaizdas:P cal euro.png|30px]]Naujausi pavyzdiniai straipsniai ==
[[Vaizdas:Hittite Cuneiform Tablet- Cultic Festival Script.jpg|thumb|right|100px|Seniausieji indoeuropiečių kalbų tekstai ([[XVIII amžius pr. m. e.|XVIII a. pr. m. e.]]) yra parašyti [[hetitų kalba]].]]
[[Vaizdas:Hittite Cuneiform Tablet- Cultic Festival Script.jpg|thumb|right|100px|Seniausieji indoeuropiečių kalbų tekstai ([[XVIII amžius pr. m. e.|XVIII a. pr. m. e.]]) yra parašyti [[hetitų kalba]].]]
'''[[Indoeuropiečių prokalbė]]''' ('''ide.''') – hipotetinė kalba, iš kurios kilo [[indoeuropiečių kalbos]]. Nėra jokių indoeuropiečių [[prokalbė]]s rašytinių šaltinių, todėl ji atkuriama [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamosios kalbotyros]] metodu, pasitelkiant paliudytų indoeuropiečių kalbų duomenis. Manoma, kad indoeuropiečių prokalbe kaip viena kalba buvo šnekama [[Neolitas|naujajame akmens amžiuje]] apytiksliai nuo [[5 tūkstantmetis pr. m. e.|4 500]] iki [[3 tūkstantmetis pr. m. e.|2 500]] metų prieš mūsų erą.<ref>{{cite web|url=http://www.archaeology.org/exclusives/articles/1302-proto-indo-european-schleichers-fable|title=Telling Tales in Proto-Indo-European - Archaeology Magazine|last=POWELL|first=ERIC A.|website=www.archaeology.org|language=en-gb|access-date=2017-10-15}}</ref> Pasak šiuo metu labiausiai paplitusios [[kurganų hipotezė]]s, indoeuropiečių [[protėvynė]] buvusi [[Ponto stepė]]je. Laikantis kalbų šeimų jungimo teorijų, indoeuropiečių prokalbės kilmė susijusi su įvairiomis kitomis prokalbėmis.<ref>{{cite book|first=H.|last=Pedersen|chapter=Linguistic affinities of the Indo-Europeans, home and civilisation|title=Linguistic Science in the Nineteenth Century: Methods and Results|editor=Transl. from the Danish by John Webster Spargo|location=Cambridge, MA|date=1931|publicher=Harvard University Press|pages=338}}</ref>
'''[[Indoeuropiečių prokalbė]]''' ('''ide.''') – hipotetinė kalba, iš kurios kilo [[indoeuropiečių kalbos]]. Nėra jokių indoeuropiečių [[prokalbė]]s rašytinių šaltinių, todėl ji atkuriama [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamosios kalbotyros]] metodu, pasitelkiant paliudytų indoeuropiečių kalbų duomenis. Manoma, kad indoeuropiečių prokalbe kaip viena kalba buvo šnekama [[Neolitas|naujajame akmens amžiuje]] apytiksliai nuo [[5 tūkstantmetis pr. m. e.|4 500]] iki [[3 tūkstantmetis pr. m. e.|2 500]] metų prieš mūsų erą Pasak šiuo metu labiausiai paplitusios [[kurganų hipotezė]]s, indoeuropiečių [[protėvynė]] buvusi [[Ponto stepė]]je. Laikantis kalbų šeimų jungimo teorijų, indoeuropiečių prokalbės kilmė susijusi su įvairiomis kitomis prokalbėmis.


Indoeuropiečių prokalbėje buvo išplėtota [[fleksinė kalba|fleksija]], linksniuojamieji žodžiai turėjo tris [[Gramatinė giminė|gimines]], buvo kaitomi aštuoniais [[Linksnis|linksniais]], trimis [[Gramatinis skaičius|skaičiais]], [[veiksmažodis]] taip pat turėjo tris skaičius, bent tris pagrindinius [[Gramatinis laikas|laikus]], dvi rūšis ir keturias pagrindines [[Nuosaka|nuosakas]].
Indoeuropiečių prokalbėje buvo išplėtota [[fleksinė kalba|fleksija]], linksniuojamieji žodžiai turėjo tris [[Gramatinė giminė|gimines]], buvo kaitomi aštuoniais [[Linksnis|linksniais]], trimis [[Gramatinis skaičius|skaičiais]], [[veiksmažodis]] taip pat turėjo tris skaičius, bent tris pagrindinius [[Gramatinis laikas|laikus]], dvi rūšis ir keturias pagrindines [[Nuosaka|nuosakas]].

16:05, 10 balandžio 2019 versija

Pavyzdiniai straipsniai
Pavyzdiniai straipsniai
Pavyzdiniai straipsniai
Pavyzdiniai straipsniai
Pavyzdiniai straipsniai
Kokybiškiausi Vikipedijos straipsniai


Pavyzdiniai straipsniai – tai geriausi projekto straipsniai, reprezentuojantys lietuvišką Vikipediją. Kiekvieną straipsnį prieš įtraukiant į pavyzdinių kategoriją vertina projekto dalyviai ir balsavimu nusprendžia ar straipsnis vertas atsidurti šiame puslapyje. Jie pažymėti Pavyzdinių straipsnių ženklu ženklu puslapio viršuje dešinėje ir specialiu šablonu apačioje.

Šiuo metu Vikipedijoje yra 15 pavyzdinių straipsnių, kurie atitinka visus tobulo straipsnio reikalavimus.

Taip pat egzistuoja ir Vertingi arba Verti paskaityti straipsniai, kurie dar neatitinka visų Pavyzdiniams straipsniams keliamų reikalavimų, tačiau kokybės prasme yra netoli nuo jų.


Naujausi pavyzdiniai straipsniai

Seniausieji indoeuropiečių kalbų tekstai (XVIII a. pr. m. e.) yra parašyti hetitų kalba.

Indoeuropiečių prokalbė (ide.) – hipotetinė kalba, iš kurios kilo indoeuropiečių kalbos. Nėra jokių indoeuropiečių prokalbės rašytinių šaltinių, todėl ji atkuriama lyginamosios kalbotyros metodu, pasitelkiant paliudytų indoeuropiečių kalbų duomenis. Manoma, kad indoeuropiečių prokalbe kaip viena kalba buvo šnekama naujajame akmens amžiuje apytiksliai nuo 4 500 iki 2 500 metų prieš mūsų erą Pasak šiuo metu labiausiai paplitusios kurganų hipotezės, indoeuropiečių protėvynė buvusi Ponto stepėje. Laikantis kalbų šeimų jungimo teorijų, indoeuropiečių prokalbės kilmė susijusi su įvairiomis kitomis prokalbėmis.

Indoeuropiečių prokalbėje buvo išplėtota fleksija, linksniuojamieji žodžiai turėjo tris gimines, buvo kaitomi aštuoniais linksniais, trimis skaičiais, veiksmažodis taip pat turėjo tris skaičius, bent tris pagrindinius laikus, dvi rūšis ir keturias pagrindines nuosakas.


Vokiečių kalba (vokiškai Apie šį garsą Deutsch (plačiau), tariama: [ˈdɔʏ̯tʃ]; deutsche Sprache, tariama: [ˈdɔʏ̯tʃə ˈʃpʀaːχə]) – indoeuropiečių kalbų šeimos germanų kalbų grupės vakarų germanų šakos kalba. Daugiausia vartojama pačių vokiečių Vokietijoje ir vokiečių kalbos tarmėmis kalbančiose šalyse – Austrijoje, Lichtenšteine, Liuksemburge, vokiškai kalbančiuose Šveicarijos kantonuose, rytų Belgijoje, Italijoje (Pietų Tirolyje), Prancūzijoje (Elzase). Vokiškai kalbančių tautinių mažumų yra Vidurio Europoje bei kitose pasaulio šalyse. Viena iš Namibijos nacionalinių kalbų. Europos sąjungoje vokiečių kalba yra pirmoje vietoje pagal skaičių žmonių, kuriems ši kalba yra gimtoji. Be to, ji laikoma viena iš pasaulinių kalbų.

Biografijos

Kazys Grinius · Ronald Reagan

Biologija

Jūriniai paukščiai

Geografija

Amazonija · Kėdainiai · Senasis Daugėliškis

Kalbotyra

Baltų prokalbė · Lyvių kalba · Vokiečių kalba · Indoeuropiečių prokalbė

Sportas

XVIII pasaulio futbolo čempionatas

Įvairūs

Apačiai · Luvras · Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus · Vokietijos federalinis prezidentas



Jei manote, kad parašėte pavyzdinį straipsnį, radote parašytą kitų ar žymiai papildėte Vertingą straipsnį prašome jį įtraukti į kandidatų sąrašą.



Pasiūlymus dėl projekto rašykite šiame puslapyje.