Plutonas (nykštukinė planeta): Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

09:04, 8 balandžio 2019 versija

134340 Plutonas

Orbitos charakteristikos
Vid. atstumas nuo Saulės	5906 376 272 km
Vid. atstumas nuo Saulės	39,481 686 77 av
Perihelis	4436 824 613 km
Afelis	7375 927 931 km
Ekscentricitetas	0,248 807 66
Apskriejimo periodas	90 613,3055 d. 248,09 m.
Sinodinis periodas	366,73 d.
Greitis orbitoje, km/s	maž.	vid.	didž.
Greitis orbitoje, km/s	3,676	4,666	6,112
Fizinės charakteristikos
Pusiaujo skersmuo	2370 ± 20 km
Paviršiaus plotas	1,795×10⁷ kv.km
Tūris	7,15×10⁹ kub.km
Masė	(1,305±0,007)×10²² kg
Vidutinis tankis	2,03±0,06 g/cm³
Laisvojo kritimo pagreitis	0,58 m/s²
Antrasis kosminis greitis	1,2 km/s
Apsisukimo apie ašį periodas	-6 d. 9 val. 17 min. 36 sek.
Pusiaujinis sukimosi greitis	47,18 km/h
Pusiaujo posvyris į orbitos plokštumą	122,54 °
Paviršiaus temperatūra, K	maž.	vid.	didž.
Paviršiaus temperatūra, K	33	44	55
Palydovų skaičius	5
Atmosferos charakteristikos
Atmosferos slėgis, MPa	0,0000003 (0,3 Pa, max)
Atmosferos tankis
Azotas
Metanas

Romėnų mitologijoje Plutonas – pomirtinio pasaulio dievas.

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

@@ Eilutė 2: / Eilutė 2: @@
 : ''Romėnų mitologijoje [[Plutonas (mitologija)|Plutonas]] – pomirtinio pasaulio dievas.''
 [[Vaizdas:Pluto symbol.svg|thumb|Plutono simbolis]]
-'''Plutonas''' (oficialus pavadinimas '''134340 Plutonas''') – didžiausia žinoma [[Saulė]]s sistemos [[nykštukinė planeta]]. Nuo atradimo [[1930]] m. iki [[2006]] m. rugpjūčio 24 d. buvo laikomas [[planeta]]. Aplink Saulę skrieja ištįsusia elipsine [[orbita]] vidutiniu 4,74 km/s greičiu. [[Perihelis|Perihelyje]] būna arčiau Saulės negu [[Neptūnas (planeta)|Neptūnas]]; Plutonas buvo perihelyje 1989 m. Arčiau Saulės nei Neptūnas buvo 1979–1999 m.
-Plutoną galima pamatyti tik pro didelį [[teleskopas|teleskopą]], kadangi didžiausias regimasis jo [[spindesys]] lygus 14,7 ryškio; kampinis skersmuo 0,11". Plutono orbitos plokštuma pasvirusi į [[Ekliptika|ekliptiką]] labiau negu bet kurios planetos, dėl to iš [[Žemė]]s jis kartais matomas už Zodiako juostos. Plutono efektinė temperatūra – apie 32 °K. Plutonas santykinai nedidelis, mažesnis už kai kurių planetų palydovus – jo masė yra maždaug kaip penktadalis Mėnulio. Didžiąją jo dalį sudaro uolienos ir ledas. Būdamas perihelyje, turi metano [[atmosfera|atmosferą]], [[slėgis]] prie paviršiaus lygus 0,000151 Žemės atmosferos slėgio. Plutono viena diena trunka apie 6,39 Žemės dienos.
-XX-ajame amžiuje daugelis objektų panašių į Plutoną buvo aptikti išorinėje Saulės sistemoje, visų pirmas [[Eridė (nykštukinė planeta)|Eridė]] 2005 m., kuris yra 27% masyvesnis už Plutoną. 2006 m. rugpjūčio 24 d. Tarptautinė astronomų sąjunga (IAU) pateikė Saulės sistemos [[planeta|planetos]] apibrėžimą. Juo remiantis, Plutonas nėra planeta ir kartu su [[Eridė (nykštukinė planeta)|Eride]] ir [[Cerera (nykštukinė planeta)|Cerera]] patenka į naują [[nykštukinė planeta|nykštukinių planetų]] kategoriją.
-== Atradimas ==
- m., naudodamas Niutono mechanikos dėsnį, [[Urbain Le Verrier]] nustatė tada dar neatrastų planetų pozicijas. Išanalizavęs Neptūną, jis pastebėjo, kad jo orbitą veikia dar kažkas. Tokios pastabos XIX a. paskatino astronomus spėlioti, kad Neptūno orbitą trikdo ne tik Uranas, bet ir kita [[planeta]]. 1894 metais pradėtas plataus masto projektas, kurio metu ieškota galima devintoji planeta, kuri tuomet vadinosi „Planeta X“. Iki 1909 m. Lowell ir William H. Pickering pasiūlė keletą tokios planetos galimų dangaus koordinačių. Lowell ir jo observatorija vykdė savo paieškas iki pat savo mirties 1916 metais, tačiau nesėkmingai.
-„Planetos X“ paieška nebuvo atnaujinta iki 1929 m., kai Lowell observatorijos direktorius Vesto Melvin Slipher pateikė Planetos X buvimo vietą Klaidui Tombo (''[[Clyde Tombaugh]]''), kuris ką tik atvyko į Lowell observatoriją.
-Klaido Tombo (''[[Clyde Tombaugh]]'') užduotis buvo sistemingai fotografuoti nakties dangų kas dvi savaites po dvi nuotraukas, tada išnagrinėti kiekvieną porą ir nustatyti, ar objektai pakeitė vietas. 1930 m. vasario 18 d., po beveik metų paieškos, Tombaugh pastebėjo pajudėjusį objektą nuotraukose, kurios buvo darytos sausio 23 d. ir tų pačių metų sausio 29 dieną. Mažesnės kokybės nuotrauka, daryta sausio 21 d., leido patvirtinti judėjimą. Paskelbus naujieną, gauta patvirtinančių atradimą papildomų nuotraukų. Taigi 1930 m. [[vasario 18]] d. Klaidas Tombo (''[[Clyde Tombaugh]]'') atrado Plutoną Louelo observatorijoje (''Lowell Observatory''), Arizonoje. [[1930]] m. [[gegužės 1]] d. planeta pavadinta [[romėnų mitologija|romėnų mitologijos]] požemio dievo vardu.
-== Struktūra ==
-„Hubble“ teleskopo duomenimis, Plutono [[tankis]] turėtų būti tarp 1,8 ir 2,1 g/cm³, o tai rodo, kad jo vidaus sudėtį sudaro maždaug 50-70 proc. [[uoliena|uolienos]] ir 30-50 proc. ledo masės. Mokslininkai mano, kad Plutonas turi uolienos šerdį, apgaubtą ledo apsiaustu. Ledo masės skersmuo turėtų būti apie 1700 km, 70% Plutono skersmens.
-== Palydovai ==
-{{main|Plutono palydovai}}
-[[Vaizdas:Plutonianmoons.jpg|thumb|right|200px|Plutonas su palydovais, stebint pro [[Hablo kosminis teleskopas|Hablo kosminį teleskopą]]]]
-Žinomi penki Plutono palydovai: [[Charonas (palydovas)|Charonas]] yra didžiausias, atrastas [[1978]] m., dar du – [[Hidra (palydovas)|Hidra]] (S/2005 P1), [[Niktė (palydovas)|Niktė]] (S/2005 P2) buvo atrasti [[2005]] metų [[gegužės 15]] dieną, [[Cerberis (palydovas)|Cerberis]] buvo atrastas 2011 metais, o 2012 metais atrastas [[Stiksas (palydovas)|Stiksas]], arba P5. Plutono palydovai nepaprastai arti vienas kito, palyginti su kitų planetų palydovais.
-Įdomus faktas apie Charoną tas, kad jis apsisuka aplink savo ašį per tą patį laiką, kaip ir Plutonas, ir per tą patį laiką jį apskrieja, dėl to jie visada atsisukę ta pačia puse vienas į kitą (panašiai, kaip į [[Žemė|Žemę]] visada atsukta ta pati [[Mėnulis|Mėnulio]] pusė, skirtumas tas, kad į Mėnulį nevisada atsukta ta pati Žemės pusė). Dėl tų pačių priežasčių Plutonas nejuda Charono danguje, žiūrint iš fiksuoto Charono paviršiaus taško, kuriame jis išvis yra matomas, o Charonas nejuda Plutono danguje (panašiai, kaip geostacionarieji [[dirbtinis palydovas|palydovai]] nejuda Žemės danguje).
-Niktę ir Hidrą 2005 m. atrado dirbę su [[Hablo kosminis teleskopas|„Hubble“]] teleskopu astronomai. Pavadinimus Niktė ir Hidra gavo [[2006]] m. birželio 21 dieną. Šių palydovų individualių savybių paieškos vis dar tęsiasi. Pastebėta, kad Hidra kelius kartu šviesesnė už Niktę, tai gali reikšti, kad Hidra yra didesnė už Niktę. Cerberis skrieja tarp Niktės ir Hidros. Šių mažų Plutono palydovų atradimas gali reikšti, kad Plutonas turi kintamąją žiedų sistemą ({{En|variable ring system}}). Mažas kito kūno poveikis gali sukurti šiukšles, kurios gali formuoti [[Planetos žiedai|planetos žiedus]]. Kol kas „Hubble“ teleskopo duomenys rodo, kad žiedų sistemos nėra. Jeigu tokia sistema egzistuoja, ji yra arba silpna, kaip [[Jupiterio žiedai|Jupiterio]] žiedai, arba yra sandari mažiau kaip 1000 km pločio.
-{| class="wikitable"
-|-
-| '''Pavadinimas''' ||  '''Skersmuo'''
-|-
-| Charonas || 1208 km
-|-
-| Niktė || ~35 km
-|-
-|Hidra || ~45 km
-|-
-|Cerberis || 13 – 34 km
-|-
-|Stiksas || 10 – 25 km
-|}
-== Tyrimai ==
-[[2006]] m. [[sausio 19]] d. iš [[Kanaveralo kyšulys|Kanaveralo kyšulio]] [[NASA]] paleido [[New Horizons]] kosminį zondą. Pasiekus Plutoną, buvo tiriamas jo paviršius, [[atmosfera]], [[magnetinis laukas]] ir kitos planetos savybės. [[Kosminis zondas]] taip pat ištirs [[Charonas|Charoną]] ir neseniai atrastus naujus Plutono palydovus. „New Horizons“ arčiausiai Plutono paviršiaus sėkmingai praskriejo [[2015]] m. [[liepos 14]] d.<ref>[http://pluto.jhuapl.edu/News-Center/News-Article.php?page=20150714-2 NASA’s Three-Billion-Mile Journey to Pluto Reaches Historic Encounter]</ref>
-[[2007]] m. [[vasario 28]] d. New Horizons praskriejo pro [[Jupiteris (planeta)|Jupiterio]] orbitą. Praskriejant pro jį buvo atlikti planetos ir jos palydovų tyrimai bei pasinaudota Jupiterio [[gravitacija]] greičio padidinimui. [[Saturnas|Saturno]] orbitą zondas peržengė [[2008]] m. [[birželio 8]] d., [[Uranas (planeta)|Urano]] – [[2011]] m. [[kovo 18]] d., [[Neptūnas|Neptūno]] 2014 m. [[rugpjūčio 25]] d.
- m. [[liepos 13]] d., dieną prieš arčiausią praskriejimą, „New Horizons“ instrumentais išmatuotas naujas Plutono skersmuo – jis siekia 2370 (± 20 km).<ref>[http://www.space.com/29924-pluto-larger-than-thought-nasa-flyby.html?cmpid=514630_20150713_49098686&adbid=10152940645446466&adbpl=fb&adbpr=17610706465 Pluto Is Larger Than Thought, Has Ice Cap, NASA Probe Reveals]</ref> [[Liepos 14]] d. „New Horizons“ tapo pirmuoju žmogaus sukurtu aparatu priartėjusiu prie šio kosminio objekto. Arčiausio praskriejimo momentu erdvėlaivis buvo 12 500  km nuo planetos paviršiaus. Jis atliko įvairius matavimus ir nuotraukas tiek Plutono, tiek jo mėnulių. Skaičiuojama, kad visų duomenų parsiuntimas į Žemę užtruks 16 mėnesių.<ref>[http://www.space.com/29963-pluto-charon-photos-mysteries-new-horizons.html?cmpid=514630_20150716_49262896&adbid=10152945981166466&adbpl=fb&adbpr=17610706465 New Pluto Photos Contain Multitude of Mysteries]</ref>
-== Nuorodos ==
-* [http://www.sciencedaily.com/releases/2006/02/060223085752.htm Sciencedaily.com – apie naujų palydovų atradimą] {{en-icon}}
-== Šaltiniai ==
-{{Išnašos}}
-{{Commons|Pluto}}
 {{Saulės sistema}}