Rabindranatas Tagorė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
atm
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 3: Eilutė 3:
| vardas = Rabindranatas Tagorė<br />{{bn|Robyndronath Thakur}}
| vardas = Rabindranatas Tagorė<br />{{bn|Robyndronath Thakur}}
| paveikslėlis = Rabindranath Tagore in 1909.jpg
| paveikslėlis = Rabindranath Tagore in 1909.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas = Rabindranatas Tagorė ([[1915]])
| paveikslėlio apibūdinimas = Laura Tagorė ([[1915]])
| paveikslėlio dydis =
| paveikslėlio dydis =
| gimimo data = {{Gimė|1861|5|7}}
| gimimo data = {{Gimė|2000|5|7}}
| gimimo vieta = [[Kolkata|Kalkutoje]]
| gimimo vieta = [[Kolkata|Kalkutoje]]
| mirties data = {{Mirė|1941|8|7|1861|5|7}}
| mirties data = {{Mirė|1941|8|7|1861|5|7}}

10:43, 5 balandžio 2019 versija

Rabindranatas Tagorė
beng. Robyndronath Thakur
Laura Tagorė (1915)
Gimė 2000 m. gegužės 7 d.
Kalkutoje
Mirė 1941 m. rugpjūčio 7 d. (80 metų)
Veikla žymus indų poetas, prozininkas, dramaturgas, visuomenės veikėjas.
Žinomas (-a) už eilėraščių rinkinį „Aukojimo giesmės“ („Gytandžali“ 1910)
Žymūs apdovanojimai

1913 m. Nobelio literatūros premijos laureatu

Vikiteka Rabindranatas Tagorė

Rabindranatas Tagorė (bengal. Robyndronath Thakur; 1861 m. gegužės 7 d. Kalkutoje1941 m. rugpjūčio 7 d.) – žymus indų poetas, kompozitorius, prozininkas, dramaturgas, visuomenės veikėjas.[reikalingas šaltinis] Už eilėraščių rinkinį „Aukojimo giesmės“ („Gytandžali“ 1910), paties išverstą į anglų kalbą, tapo 1913 m. Nobelio literatūros premijos laureatu.

Biografija

R. Tagorė gimė Kalkutoje turtingų žemvaldžių šeimoje. Mokėsi keliose Bengalijos mokyklose.

Būdamas keturiolikos metų, išleido pirmuosius savo eilėraščius ir kritikos straipsnius, sulaukęs septyniolikos – du eilėraščių rinkinius: „Poeto pasakojimas“, „Bhanušinho Thakuro dainos“.

1877 metais išvyko į Angliją, kur studijavo juridinius mokslus. Tačiau kadangi Tagorę labiau domino literatūra bei muzika, nebaigęs studijų, sugrįžo į Indiją.

Gyvendamas savo „Šilaidėho“ dvare, labai daug rašė, skyrė nemažai laiko švietėjiškai veiklai: literatūrinio-visuomeninio žurnalo Šadhoda redagavimui, 1901 m. Šantiniketane įsteigė ašramą, kuris ilgainiui išaugo, apimdamas mandirą (maldyklą), eksperimentinę mokyklą, giraitę, sodą ir biblioteką. 1918 m. Ašramas peraugo į Višnu-Bharati universitetą.

19051908 m. laikomas idėjiniu vadu kovoje už nacionalinę nepriklausomybę. R. Tagorės parašyti eilėraščiai tapo himnais: „Liaudies siela“ – Indijoje, o „Auksinė Bengalija“ – Bangladeše.

Rašytojas daug keliavo po pasaulį: aplankė Aziją, Ameriką, Europą, buvusią TSRS. Kovojo prieš karą ir fašizmą.

Sulaukęs 60-ties metų, ėmėsi tapybos.

Kūryba

Išleista 50 R. Tagorės eilėraščių rinkinių, 12 romanų ir apysakų, 40 pjesių, daug novelių ir straipsnių.

Eilėraščių rinkiniai: „Vakaro dainos“ (1881), „Ryto dainos“ (1883), „Paveikslai ir dainos“ (1883), „Diezai ir bemoliai“ (1884), „Mielosios paveikslas“ (1890), „Derliaus nuėmimas“ (1896), „Gervės“ (1913) ir daug kitų.

Romanai: „Krislelis“ (1900), „Sudužimas“ (1905), „Goras“ (1907), „Namai ir pasaulis“ (1915), „Keturi gyvenimai“ (1931), „Paskutinė poema“ (1930).

Paliko apie du tūkstančius tapybos darbų.

Lietuviška bibliografija

  1. R. Tagorė. Namai ir pasaulis: romanas. – 1925 (vertė Jonas Jablonskis), 1959 (vertė Stasys Sabonis)
  2. R. Tagorė. Dainos vaikams. 2 [Garso įrašas]. – 1997
  3. R. Tagorė. Paklydę paukščiai. – 1998
  4. R. Tagorė. Užklydę paukščiai: [poetinės miniatiūros]. – 1998
  5. R. Tagorė. Krislelis: romanas. 2-asis patais. leid. – 1995
  6. R. Tagorė. Sudužimas: romanas. – 2-asis patais. leidimas. – 1995
  7. R. Tagorė. Aukso miražas: apsakymai. – 1983
  8. R. Tagorė. Gyvenimo žabangos; Keturi gyvenimai: romanas ir apysaka. – 1982
  9. R. Tagorė. Atsisveikinimo naktis: (apsakymai). – 1969
  10. R. Tagorė. Aukojimo giesmės: lyrikos rinkinys. – 1998
  11. R. Tagorė. Lyrika. – 1972
  12. R. Tagorė. Sodininkas: dainos apie meilę ir gyvenimą. Vilnius: Vaga, 2005. 144 p.

Šaltiniai

Nuorodos

Vikicitatos

Wikiquote logo
Wikiquote logo