Rabindranatas Tagorė: Skirtumas tarp puslapio versijų
atm |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 3: | Eilutė 3: | ||
| vardas = Rabindranatas Tagorė<br />{{bn|Robyndronath Thakur}} |
| vardas = Rabindranatas Tagorė<br />{{bn|Robyndronath Thakur}} |
||
| paveikslėlis = Rabindranath Tagore in 1909.jpg |
| paveikslėlis = Rabindranath Tagore in 1909.jpg |
||
| paveikslėlio apibūdinimas = |
| paveikslėlio apibūdinimas = Laura Tagorė ([[1915]]) |
||
| paveikslėlio dydis = |
| paveikslėlio dydis = |
||
| gimimo data = {{Gimė| |
| gimimo data = {{Gimė|2000|5|7}} |
||
| gimimo vieta = [[Kolkata|Kalkutoje]] |
| gimimo vieta = [[Kolkata|Kalkutoje]] |
||
| mirties data = {{Mirė|1941|8|7|1861|5|7}} |
| mirties data = {{Mirė|1941|8|7|1861|5|7}} |
10:43, 5 balandžio 2019 versija
Rabindranatas Tagorė beng. Robyndronath Thakur | |
---|---|
Laura Tagorė (1915) | |
Gimė | 2000 m. gegužės 7 d. Kalkutoje |
Mirė | 1941 m. rugpjūčio 7 d. (80 metų) |
Veikla | žymus indų poetas, prozininkas, dramaturgas, visuomenės veikėjas. |
Žinomas (-a) už | eilėraščių rinkinį „Aukojimo giesmės“ („Gytandžali“ 1910) |
Žymūs apdovanojimai | |
Vikiteka | Rabindranatas Tagorė |
Rabindranatas Tagorė (bengal. Robyndronath Thakur; 1861 m. gegužės 7 d. Kalkutoje – 1941 m. rugpjūčio 7 d.) – žymus indų poetas, kompozitorius, prozininkas, dramaturgas, visuomenės veikėjas.[reikalingas šaltinis] Už eilėraščių rinkinį „Aukojimo giesmės“ („Gytandžali“ 1910), paties išverstą į anglų kalbą, tapo 1913 m. Nobelio literatūros premijos laureatu.
Biografija
R. Tagorė gimė Kalkutoje turtingų žemvaldžių šeimoje. Mokėsi keliose Bengalijos mokyklose.
Būdamas keturiolikos metų, išleido pirmuosius savo eilėraščius ir kritikos straipsnius, sulaukęs septyniolikos – du eilėraščių rinkinius: „Poeto pasakojimas“, „Bhanušinho Thakuro dainos“.
1877 metais išvyko į Angliją, kur studijavo juridinius mokslus. Tačiau kadangi Tagorę labiau domino literatūra bei muzika, nebaigęs studijų, sugrįžo į Indiją.
Gyvendamas savo „Šilaidėho“ dvare, labai daug rašė, skyrė nemažai laiko švietėjiškai veiklai: literatūrinio-visuomeninio žurnalo Šadhoda redagavimui, 1901 m. Šantiniketane įsteigė ašramą, kuris ilgainiui išaugo, apimdamas mandirą (maldyklą), eksperimentinę mokyklą, giraitę, sodą ir biblioteką. 1918 m. Ašramas peraugo į Višnu-Bharati universitetą.
1905 – 1908 m. laikomas idėjiniu vadu kovoje už nacionalinę nepriklausomybę. R. Tagorės parašyti eilėraščiai tapo himnais: „Liaudies siela“ – Indijoje, o „Auksinė Bengalija“ – Bangladeše.
Rašytojas daug keliavo po pasaulį: aplankė Aziją, Ameriką, Europą, buvusią TSRS. Kovojo prieš karą ir fašizmą.
Sulaukęs 60-ties metų, ėmėsi tapybos.
Kūryba
Išleista 50 R. Tagorės eilėraščių rinkinių, 12 romanų ir apysakų, 40 pjesių, daug novelių ir straipsnių.
Eilėraščių rinkiniai: „Vakaro dainos“ (1881), „Ryto dainos“ (1883), „Paveikslai ir dainos“ (1883), „Diezai ir bemoliai“ (1884), „Mielosios paveikslas“ (1890), „Derliaus nuėmimas“ (1896), „Gervės“ (1913) ir daug kitų.
Romanai: „Krislelis“ (1900), „Sudužimas“ (1905), „Goras“ (1907), „Namai ir pasaulis“ (1915), „Keturi gyvenimai“ (1931), „Paskutinė poema“ (1930).
Paliko apie du tūkstančius tapybos darbų.
Lietuviška bibliografija
- R. Tagorė. Namai ir pasaulis: romanas. – 1925 (vertė Jonas Jablonskis), 1959 (vertė Stasys Sabonis)
- R. Tagorė. Dainos vaikams. 2 [Garso įrašas]. – 1997
- R. Tagorė. Paklydę paukščiai. – 1998
- R. Tagorė. Užklydę paukščiai: [poetinės miniatiūros]. – 1998
- R. Tagorė. Krislelis: romanas. 2-asis patais. leid. – 1995
- R. Tagorė. Sudužimas: romanas. – 2-asis patais. leidimas. – 1995
- R. Tagorė. Aukso miražas: apsakymai. – 1983
- R. Tagorė. Gyvenimo žabangos; Keturi gyvenimai: romanas ir apysaka. – 1982
- R. Tagorė. Atsisveikinimo naktis: (apsakymai). – 1969
- R. Tagorė. Aukojimo giesmės: lyrikos rinkinys. – 1998
- R. Tagorė. Lyrika. – 1972
- R. Tagorė. Sodininkas: dainos apie meilę ir gyvenimą. Vilnius: Vaga, 2005. 144 p.