Astana: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Android programėlės keitimas |
||
| Eilutė 7: | Eilutė 7: | ||
|vėliava = New flag of Astana.svg |
|vėliava = New flag of Astana.svg |
||
|PL=51|PM=10|PS=00|IL=71|IM=26|IS=00 |
|PL=51|PM=10|PS=00|IL=71|IM=26|IS=00 |
||
|regionas = |
|regionas = Nursultano |
||
|įkurtas = [[1830]] m. |
|įkurtas = [[1830]] m. |
||
|vadovotitulas = Meras |vadovas = [[Imangalis Tasmagambetovas]] |
|vadovotitulas = Meras |vadovas = [[Imangalis Tasmagambetovas]] |
||
| Eilutė 15: | Eilutė 15: | ||
|pastokodas = |
|pastokodas = |
||
|tinklalapis = http://www.astana.kz |
|tinklalapis = http://www.astana.kz |
||
|vikiteka = Category: |
|vikiteka = Category:Nursultanas |
||
|globėjas = |
|globėjas = |
||
|kirč = |
|kirč = Nursultanas |
||
}} |
}} |
||
''' |
'''Nursultanas''' (ankščiau žinoma kaip '''Astana''') – [[Kazachija|Kazachstano]] sostinė, įsikūrusi šalies šiaurėje, abipus [[Išimas|Išimo]] upės. |
||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
17:33, 22 kovo 2019 versija
| Astana kaz. Астана | |
|---|---|
.svg) .svg)
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+6) | |
| Valstybė |  Kazachstanas
|
| Regionas | Nursultano sritis |
| Įkūrimo data | 1830 m. |
| Meras | Imangalis Tasmagambetovas |
| Gyventojų | 708 794 |
| Plotas | 841 km² |
| Tankumas | 843 žm./km² |
| Tinklalapis | [1] |
 Vikiteka |
Astana |
| Kirčiavimas | Nursultanas |
Nursultanas (ankščiau žinoma kaip Astana) – Kazachstano sostinė, įsikūrusi šalies šiaurėje, abipus Išimo upės.
Istorija
Miestas įkurtas 1824 m. kaip tvirtovė Akmolinskas. 1832 m. gavo miesto teises. Tapo kazachų stepių prekybiniu centru ir karavanų, einančių iš Taškento ir Bucharos į europinę Rusijos imperijos dalį, susirinkimų vieta. Nuo 1868 m. apskrities centras. 1918 m. sausio mėn. įsigalėjo tarybų valdžia. 1918 m. birželio – 1919 m. lapkričio mėn. valdė baltagvardiečiai. Nuo 1920 m. priklauso Kazachijai. 1929 m. geležinkeliu sujungta su Petropavlovsku, 1931 m. su Karaganda. 1935–1958 m. apie 10 km nuo miesto veikė Akmolinsko lageris, kurį pastatė represuotų Raudonosios armijos kariškių žmonos.
Nuo 1954 m. Akmolinskas – pagrindinis plėšinių įsavinimo centras. 1960 m. miestas pervadintas Celinogradu („plėšinių miestas“ – sąsaja su N. Chruščiovo politine programa auginti grūdines kultūras Šiaurės Kazachijos stepėse). Nuo 1965 m. – srities centras. Kazachijai tapus nepriklausoma, miestui sugrąžintas senasis pavadinimas, vėliau sugrąžinta kazachiška forma Akmola (pažodžiui: „Balti Kapai“). 1997 m. į šį miestą perkelta šalies sostinė, dėl to 1998 m. miestui suteiktas dabartinis pavadinimas – Astana, reiškiantis „sostinė“. 2019 m. kovą Nursultanui Nazarbajevui pasitraukus iš prezidento posto, naujasis prezidentas Kasymas Tokajevas pateikė siūlymą Nazarbajevo garbei pervadinti miestą į Nursultaną. Siūlymą svarstė ir jam pritarė šalies parlamentas, tokiu sprendimu nuo 2019 m. kovo 20 d. oficialiai pervadindamas Astaną į Nursultaną.[1]
Ekonomika
Svarbus geležinkelio mazgas, yra tarptautinis oro uostas. Nuo 1997 m. veikia laisvoji ekonominė zona, išvystyta žemės ūkio mašinų, siurblių gamyba, juodoji metalurgija, statybinių medžiagų (keramzitbetonio dirbinių, termoizoliacinių plokščių, keramikos), baldų, stiklo, lengvoji, maisto, poligrafijos pramonė.
Kultūra, švietimas
Astanoje veikia Eurazijos, agrarinis universitetai, medicinos, muzikos akademijos, 5 privačios aukštosios mokyklos. Yra Kazachų muzikinis dramos, operos ir baleto, rusų dramos teatrai, filharmonija, S. Seifulino literatūrinis, istorijos ir kraštotyros, šiuolaikinio meno, nacionalinis muziejai.
Architektūra
Iki XX a. vidurio miestas buvo stačiakampio plano, vyravo mediniai ir moliniai pastatai. Nuo 1954 m. pradėta statyti daugiabučius gyvenamuosius namus. 1998 m. parengtas Astanos bendrasis planas (japonų architektas K. Kurokava). Statomi daugiabučiai gyvenamieji namai, valstybės valdymo, mokslo, mokymo ir kultūros įstaigos, bankai, biurai, viešbučiai, sporto ir poilsio kompleksai.[2] Astanoje dirbtinės stepės apsuptas stovi 62 m aukščio pastatas – Taikos ir sutarimo rūmai (arba Taikos piramidė), N. Nazarbajevo inicijuotas religijų dialogo centras (architektas – Normanas Fosteris).
Lietuviai
1947–1950 m. Akmolinsko moterų koncentracijos stovykloje kalėjo apie 40 lietuvių moterų, jos dirbo siuvinėjimo fabrike, žemės ūkio darbus.[3]
Sportas
Futbolas
Šaltiniai
- ↑ Nursultan: Kazakhstan renames capital Astana after ex-president, BBC News, 2019-03-20
- ↑ Mindaugas Pažemys. Astana. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 93 psl.
- ↑ Aldona Juodvalkytė. Astana. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 93 psl.
