Humanizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Vaidila (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Humanizmas''' ({{fr|humanisme}}) [[Antropocentrizmas|antropocentrinė]] [[pasaulėžiūra]], teigianti pagarbą [[žmogus|žmogui]], jo gerovei, išaukštinanti jo vertę.<ref>{{VLE|VII||Jūratė Morkūnienė|[https://www.vle.lt/Straipsnis/humanizmas-31098 Humanizmas]}}</ref><ref>Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius. 1954</ref>
'''Humanizmas''' ({{fr|humanisme}}) [[Antropocentrizmas|antropocentrinė]] [[pasaulėžiūra]], teigianti pagarbą [[žmogus|žmogui]], jo gerovei, išaukštinanti jo vertę.<ref>{{VLE|VII||Jūratė Morkūnienė|[https://www.vle.lt/Straipsnis/humanizmas-31098 Humanizmas]}}</ref><ref>Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius. 1954</ref>


Tai plati [[etika|etinių]] [[filosofija|filosofijų]] kategorija, žmogų laikanti pagrindine vertybe, jo gerovę – socialinių institutų vertinimo kriterijumi, o lygybę, teisingumą, žmogiškumą – trokštamais žmonių santykių principais. Pagrindiniai tikslai, anot humanizmo, yra žmonijos suklestėjimas, visų žmonių gerovė ir geresnio pasaulio palikimas ateinančioms kartoms.
Tai plati [[etika|etinių]] [[filosofija|filosofijų]] kategorija, žmogų laikanti pagrindine vertybe, jo gerovę – socialinių institutų vertinimo kriterijumi, o lygybę, teisingumą, žmogiškumą – trokštamais žmonių santykių principais. Pagrindiniai tikslai, anot humanizmo, yra žmonijos suklestėjimas, visų žmonių gerovė ir geresnio pasaulio palikimas ateinančioms kartoms.

20:02, 19 kovo 2019 versija

Humanizmas (pranc. humanisme) – antropocentrinė pasaulėžiūra, teigianti pagarbą žmogui, jo gerovei, išaukštinanti jo vertę.[1][2]

Tai plati etinių filosofijų kategorija, žmogų laikanti pagrindine vertybe, jo gerovę – socialinių institutų vertinimo kriterijumi, o lygybę, teisingumą, žmogiškumą – trokštamais žmonių santykių principais. Pagrindiniai tikslai, anot humanizmo, yra žmonijos suklestėjimas, visų žmonių gerovė ir geresnio pasaulio palikimas ateinančioms kartoms.

Sekuliarieji humanistai vertina mokslinį skepticizmą ir mokslinį metodą, vengdami aklo tikėjimo, dogmų bei perdėto skepticizmo[reikalingas šaltinis]. Stengiasi ieškoti tiesos racionaliais metodais, atmesdami misticizmą, tradiciją ir kitus dalykus, kurie nėra tiesioginis ir logiškas įrodymų nagrinėjimas. Humanizmas yra suderinamas su ateizmu ir agnosticizmu, bet ne visi ateistai ir agnostikai yra humanistai. Kai kurios didžiosios religijos taip pat buvo įtakotos šios filosofijos ir priėmė humaniškesnę poziciją.

Kitas humanizmo bruožas yra optimistinis požiūris į žmogaus gebėjimus. Bet tai nėra tikėjimas, kad žmogaus prigimtis yra grynas gėris ar kad visi žmonės be pagalbos gali pasiekti humanistiškus idealus. Dauguma humanistų kaip tik mano, kad tam reikia daug sunkaus darbo ir kitų paramos.

Taip pat skaitykite

Išnašos

  1. Jūratė Morkūnienė. Humanizmas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
  2. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius. 1954