Intelekto koeficientas

Intelekto koeficientas (IQ) – koeficientas, kuris nurodo asmens intelektinių gebėjimų lygį, lyginant su to paties amžiaus asmenų grupės vidurkiu.

Intelekto testai

Pirmieji šiuolaikiniai IQ testai – Stenfordo-Binė testai, sukurti 1905 metais Alfredo Binė kaip būdas atpažinti mokinius, kuriems reikalinga papildoma pagalba mokytis. Jis manė, kad žemesnis intelekto koeficientas reiškia, kad mokiniui reikia papildomai pasimokyti, bet ne patį sugebėjimą mokytis. Šią nuomonę vis dar palaiko dalis šių laikų mokslininkų.

Pakankamai didelės populiacijos intelekto testų rezultatai turėtų pasiskirstyti pagal Gauso skirstinį

IQ testas yra pritaikomas konkrečiai šaliai ir būtinai turi būti to žmogaus gimtąja kalba.

Intelekto koeficientas yra taip normalizuotas skaičius, kad vidutinis amžiaus grupės įvertinimas yra 100. Taigi, reikšmės nuokrypis nuo 100 atitinkamai reiškia didesnį arba mažesnį nei vidutinį tos amžiaus grupės IQ. Dažniausiai testai paruošiami taip, kad standartinis nuokrypis (σ) būtų 15. Taip pat testai ruošiami taip, kad reikšmės pasiskirstytų pagal Gauso skirstinį.

Kai reikšmių pasiskirstymas įprastas (σ=15), apie 67% žmonių IQ koeficientas yra tarp 85–115, o į 70–130 rėžį patenka apie 95% populiacijos. Reikšmė žemiau 70 laikoma protinio atsilikimo požymiu, reikšmė virš 130 - išskirtinai talentingo ir gabaus žmogaus požymiu. Didesnį nei 135 intelekto koeficientą turi apie 1% populiacijos.
Mokslininkai autistai paprastai pasižymi įspūdingomis mąstymo galiomis, tačiau jų IQ gali būti ir vidutinis.

Individai tarpusavy sėkmingai komunikuoja esant intelekto koeficiento nuokrypiui iki 30 taškų vienas kito atžvilgiu.

Intelekto nulemiami gebėjimai ir galimybės

IQ koeficientas	Gebėjimai ir galimybės
60–70	Silpni mokymosi gebėjimai riboti primityviais įgūdžiais, labai silpnas abstraktus mąstymas, galima silpnaprotystė. Geba išmokti naudotis primityviais įrankiais, naujas žinias įsisavina sunkiai. Reikalingas išsamus lėtas mokymo procesas. Geba atlikti mechaninį darbą apibrėžtose konkrečios disciplinos ribose su priežiūra ir kontrole.
70–80	Silpni mokymosi gebėjimai, silpnas abstraktus mąstymas. Geba išmokti naudotis paprastais įrankiais, naujas žinias įsisavina lėtai ir praktikuojantis. Reikalingas išsamus lėtas mokymo procesas. Geba atlikti mechaninį ar dalinai kvalifikuotą darbą apibrėžtose konkrečios disciplinos ribose su priežiūra ir kontrole.
80–90	Vidutiniai mokymosi gebėjimai, silpnas abstraktus mąstymas. Geba išmokti naudotis paprastais įrankiais, įsisavinti naujas žinias, patobulinti įgūdžius praktikuojantis, rasti primityvius sprendimus. Reikalingas įprastas mokymo procesas. Geba atlikti mechaninį ar dalinai kvalifikuotą darbą konkrečios disciplinos ribose su daline priežiūra ir kontrole.
90–100	Vidutiniai mokymosi gebėjimai, vidutinis abstraktus mąstymas. Geba išmokti naudotis paprastais ir sudėtingesniais įrankiais, įsisavinti naujas žinias, tobulinti įgūdžius praktikuojantis, rasti trūkstamos informacijos, rasti paprastus sprendimus, akivaizdžias sąsajas bei dėsningumus. Reikalingas įprastas mokymo procesas. Geba atlikti dalinai ar pilnai kvalifikuotą darbą konkrečios disciplinos ribose su daline priežiūra.
100–110	Geri mokymosi gebėjimai, vidutinis abstraktus mąstymas. Geba išmokti naudotis sudėtingesniais įrankiais, įsisavinti naujas žinias, greitai tobulinti įgūdžius praktikuojantis, rasti ir pritaikyti trūkstamą informaciją, rasti paprastus sprendimus, tiesiogines sąsajas bei dėsningumus, apibendrinti ir teikti išvadas. Reikalingas apibendrintas mokymo procesas. Geba savarankiškai atlikti dalinai ar pilnai kvalifikuotą darbą konkrečios disciplinos ribose, apibrendrinti ir teikti išvadas.
110–120	Geri mokymosi gebėjimai, stiprus abstraktus mąstymas. Geba išmokti naudotis sudėtingais įrankiais, greitai įsisavinti naujas žinias bei adaptuotis ir tobulinti įgūdžius praktikuojantis, rasti ir pritaikyti trūkstamą informaciją bei naujus įrankius, rasti išvestinius sprendimus, sąsajas bei dėsningumus, apibendrinti ir teikti savo išvadas bei pasiūlymus. Reikalingas nebent apibendrintas mokymo procesas. Geba savarankiškai atlikti kvalifikuotą tarpdisciplininį darbą, apibendrinti bei teikti savo išvadas ir pasiūlymus.
120–130	Išskirtinai geri mokymosi gebėjimai, labai stiprus abstraktus mąstymas. Geba išmokti naudotis išskirtinai sudėtingais įrankiais, greitai įsisavinti naujas žinias bei adaptuotis ir tobulinti įgūdžius praktikuojantis, rasti ir pritaikyti trūkstamą informaciją, kurti ir taikyti naujus sudėtingus įrankius, rasti sudėtingus išvestinius sprendimus, daugiapakopius dėsningumus bei sąsajas, apibendrinti ir teikti savo išvadas bei pasiūlymus. Mokymo procesas nebūtinas. Geba savarankiškai atlikti kvalifikuotą tarpdisciplininį darbą, kurti naujus įrankius ar procesus, teikti savo išvadas, įžvalgas bei pasiūlymus.
130–140	Nuo tokio intelekto asmenys laikomi apdovanotais, turinčiais intelekto dovaną (angl. gifted). Išskirtinai geri mokymosi gebėjimai ir abstraktus mąstymas. Geba itin greitai įsisavinti naujas žinias, rasti ir pritaikyti trūkstamą informaciją bei adaptuotis, išmokti naudotis ir perprasti itin sudėtingus įrankius, sąvokas, procesus, rasti išskirtinai sudėtingus daugiapakopius išvestinius sprendimus, dėsningumus bei sąsajas. Geba iškirtinai greitai savarankiškai išmokti ir atlikti praktiškai bet kokį tarpdisciplininį darbą, kurti naujus sudėtingus įrankius, procesus, teikti savo išvadas, pasiūlymus, įžvalgas.
>140	Ypatingai išreikštas konceptualus ir abstraktus mąstymas. Žaibiškai perpranta įvairias sąsajas ir abstrakcijas bei randa sprendimus ar dėsningumus. Būtent todėl dažniausiai neturi motyvacijos dalyvauti įprastame mokymo procese bei gali atrodyti tingūs, apsileidę, keistoki, dažnai rodo ir prastus formalių testų rezultatus. Tačiau teikiant užduotis gyvai ar sprendžiant realius klausimus paprastai geba atsakyti ar rasti bet kokius sprendimus greitai ir tiksliai. Dažniausiai nerodo ir susidomėjimo bendrauti įprastomis kasdieniškomis temomis bei siekti ar didžiuotis visuomenėje paplitusiais įprastais sėkmės simboliais, rutiną nuolat siekia efektyvinti, supaprastinti arba automatizuoti, objektus vertina išskirtinai pragmatiškai, linkę atmesti ar apeiti efektyviai veikti trukdančias visuomenines normas ar tradicijas. Dėl ypatingai išreikšto konceptualaus mąstymo, dažnai turi problemų randant juos suprantančių bei dominančių individų, dėl to gali pasirodyti atsiskyrę. Siekiant sėkmingai integruotis į visuomenę, išlaikyti motyvaciją bei susidomėjimą ir smalsumą, tokie asmenys turėtų veikti aukšto intelekto reikalaujančioje aplinkoje, bendrauti su panašaus intelekto asmenimis, dalyvauti svarstant ar spręsti svarbius sudėtingus klausimus, išskirtinės reikšmės ar masto problemas, kurti ar valdyti arba įtakoti didėlės aprėpties procesus bei įrankius.