Jonava

Kitos reikšmės – Jonava (reikšmės).

Jonava
Jonavos panorama
Jonava 55°š. pl. 25°r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Kauno apskritis
Savivaldybė	Jonavos rajono savivaldybė
Įkūrimo data	1750 m. rugpjūčio 8 d.
Meras	Eugenijus Sabutis
Gyventojų (2018)	27 062
Plotas	13,6682 km²
Tankumas (2018)	1 980 žm./km²
Altitudė	65 m
Pašto kodas	centrinis LT-55001
Vikiteka	Jonava
Vietovardžio kirčiavimas (3b kirčiuotė) Vardininkas: Jonavà Kilmininkas: Jonavõs Naudininkas: Jõnavai Galininkas: Jõnavą Įnagininkas: Jõnava Vietininkas: Jonavojè
lenk. Janów, rus. Яново, Яновъ

Jonava (tarimas) – devintas pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestas, esantis Kauno apskrityje, prie Neries, žemiau Šventosios žiočių, 30 km į šiaurės rytus nuo Kauno. Jonavos rajono centras. Yra 2 pašto skyriai. Miesto centre yra Santarvės aikštė, Laikrodžio aikštė (įrengta 1988 m. pagal Rimanto Šneiderio projektą), Ramybės skveras.

Miesto gimtadienis švenčiamas rugpjūčio 8 d., neretai siejamas ir su Joninėmis.

Istorija

Jonavos arklių pašto stotis (dabar Jonavos krašto muziejus)

Pavadinimo kilmė

Žemaičių stalininkas Dominykas Kosakovskis, prie Skarulių dvaro įkurdamas miestelį, jį pavadino savo sūnaus Jono Eustachijaus vardu slaviškos darybos principais (Janowo). Ilgainiui nusistovėjo aplietuvinta pavadinimo lytis Jonava.

Yra legenda, kuri byloja, kad senais laikais kairiajame Neries krante, stovėjusi smuklė, kurioje gyveno Jonas ir Jonienė. Smuklė viliodavo pirklius, amatininkus, kurie sakydavo „Užsukime pas Jonus“. Pasak legendos, taip ir kilo Jonavos pavadinimas.

Miesto kūrimasis ir plėtimasis

Manoma, kad Jonavos vietoje ošė gūdi giria, mat ir dabar rytinė miesto dalis atsimuša į tankius miškus. Bene anksčiausiai apgyvendinta miesto dalis buvo Skarulių kaimo teritorijoje. Čia kasinėjant rasta įvairių 10-12 tūkst. pr. m. e. darbo įrankių. Didžiausia archeologinė gyvenvietė aptikta ties dabartiniu miesto senamiesčiu, seniausia – dabartinio Jonavos Kultūros centro vietoje. Taip pat nemažai gyventa ir ties Jonavos autobusų stotimi, mat net ir šiais laikais randama molio puodų šukių.

Jonaviečiai minėję, jog ties Jonavą per Nerį buvusi brasta, kuri buvo aprašyta ir 1373 m. „Livonijos kronikoje“. Brasta tuomet buvo itin svarbus to meto karinis objektas, tad ji itin slėpta, saugota.

Miesto atsiradimas siejamas su Skarulių dvaru. XVII a. jis atiteko Dominykui Kosakovskiui, kuris 1740 m. pasistatė rūmus. 1750 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. 1776 m. Skarulių kaimas atiteko Juozapui Kazimierui Kosakovskiui, įkurtas marijonų vienuolynas. Pagal Lauryno Stuokos-Gucevičiaus projektą 1791 m. pastatyta bažnyčia ir vienuolynas. Šie pastatai sudarė miesto centrą, o vėliau į jį pradėjo keltis ir pirmieji gyventojai iš aplinkinių kaimų.

XVIII a. Jonava buvo sudaryta iš dvaro ir gyvenvietės, kuri buvo įsikūrusi dešiniajame Neries krante. Pati gyvenvietė plėtėsi į vakarus nuo brastos. Pro dvarą ėjo kelias iš Ukmergės į Kauną, centrinė gatvė vedė į Kėdainius.

1789 m. gyventojų surašymo duomenimis, bene pusė Jonavos gyventojų buvo žydai. Miesteliui plėstis įtaką turėjo nebloga geografinė padėtis. Aštuoniolikto amžiaus pabaigoje Neries upe padidėjo prekyba, tad mieste atsirado nemažai prekybininkų. 1820 m. Jonavoje buvo bemaž 133 kiemai.

Jonavos geležinkelio stotis, pastatyta 1835 m.

1835 m. nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos kelias, pastatyta arklių pašto stotis. 1838 m. per Jonavą nutiesiama optinio telegrafo linija, vėliau buvusi pakeista elektromagnetine. 1842 m. per Nerį veikė keltas.

Jonava statėsi be jokio plano, buvo renčiami mediniai namai, tačiau nuo baudžiavos panaikinimo iki pirmojo pasaulinio karo miestas itin nesiplėtė, o 1894 m. kilęs gaisras itin nuniokojo patį miestą, 1899 m. parengtas miesto atstatymo planas. Vėliau gaisras kilo tik 1905 m. – nuniokota geležinkelio stotis bei daugelis gyvenamųjų namų.

1871 m. Jonavoje gyveno apie 3000 žmonių, dauguma vertėsi prekyba. Tais pačiais metais Liepojos-Romnų geležinkeliu važiavo pirmasis traukinys. Geležinkelis itin smarkiai padidino miesto plėtimąsi į šiaurę, o laivyba Nerimi ilgainiui neteko prasmės.

Toliau plėtėsi prekyba – vyko didelės mugės, kūrėsi parduotuvės, turgūs. XX a. jonaviečiai garsėjo stalyste bei ratų gamyba.

1893 m. ant Varnutės upelio pastatyti pirmieji malūnai. 1912 m. atidarytas degtukų fabrikas.

Pokario metai ir pramonės kūrimasis

AB „Achema“

Po antrojo pasaulinio karo Jonava neteko daugelio pastatų bei gyventojų. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu.

1946 m. nutarta degtukų fabriką pertvarkyti į baldų įmonę, 1958 m. tapusią Jonavos baldų kombinatu. Baldai buvo gaminami net Maskvos Kremliui, Suvažiavimų rūmams, Didžiajam teatrui. Šeštajame dešimtmetyje baldininkams pastatyta gyvenvietė, klubas, mokykla.

1950 m. Jonava tapo Jonavos rajono centru. 1962 m. netoli Skarulių prasidėjo chemijos (azotinių trąšų) gamyklos – „Azoto“ (dab. AB „Achema“), statybos. Pirmasis lietuviškas amoniakas pagamintas 1965 m.. Gamykla plėtėsi ir augo. Taip septintojo dešimtmečio pradžioje Jonava imta vadinti chemikų miestu. Dėl chemijos gamyklos plėtimosi, Skarulių kaimas buvo pradėtas naikinti, padidėjo aplinkos užterštumo problemų. Miesto centre pastatyta universalinė parduotuvė (architektas A. Beinortas).

1986 m. Jonavoje pastatytas Taurostos tiltas, sumažinęs automobilių srautus per miestą.

1989 m. kovo 20 d., 11.20 valandą, Jonavos „Azote“ įvyko sprogimas, kurio metu išsiliejo apie 7,5 tūkst. tonų skysto amoniako. Kilo gaisras, į atmosferą išsiskyrė daug nuodingų dujų, kurių debesis vėjas nunešė link Ukmergės, Širvintų, Kėdainių. Jonavos miestas buvo evakuotas. Žuvo 7 žmonės, daugiau nei 50 buvo sužeisti, 29 žmonės dėl avarijos tapo neįgalūs. Tačiau tikrieji nelaimės nuostoliai ir padariniai nesuskaičiuoti ir neįvardinti iki šiol. Yra žinoma, kad amoniakas gali sukelti rimtus vaikų smegenų pažeidimus, ypač pavojingas embrionui nėštumo laikotarpiu (žr. 1989 m. kovo 20 d. G/S „Azotas“ avarija).

1996 m. patvirtintas dabartinis Jonavos herbas.

2012 m. vasario 2 d. Jonavos miesto teritorija padidėjo 300 hektarų, prie miesto buvo prijungti besiribojantys kaimai ir bendras Jonavos plotas siekė 1366,82 ha.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. 2-oji pusė – 1950 m.	Jonavos valsčiaus centras	Kauno apskritis
1950–1953 m.	?	Jonavos rajono centras	Kauno sritis
1953–1962 m.	?
1962–1965 m.	?	Kauno rajonas
1965–1995 m.	?	Jonavos rajono centras
nuo 1995 m.	Jonavos miesto seniūnija	Jonavos rajono savivaldybės centras	Kauno apskritis

Geografija

Vienas iš Varnutės tvenkinių

Jonava įsikūrusi dešiniajame Neries krante, miestui būdingas raiškus reljefas. Yra gerai sutvarkytas gatvių tinklas (pagrindinės iš jų – Jono Basanavičiaus g., Vasario 16-osios g.), skverai (Ramybės), parkai (Atminimo, Taurostos, Joninių slėnis), aikštės (Jonavos Sąjūdžio, Santarvės, Laikrodžio) bei tvenkiniai (Varnutės), išsidėstę tarp mikrorajonų. Priemiestiniai želdiniai – vieni būdingiausių Jonavos bruožų.

Aplinkinės gyvenvietės
	Kulva - 7 km	Žeimiai - 13 km	Šilai - 6 km
	Čičinai - 6 km		Upninkai - 16 km
	Kaunas – 36 km	Šveicarija - 3 km	Rukla - 8 km

Švietimas ir ugdymas

Jonavos Senamiesčio gimnazija

1782 m. Jonavoje jau veikė mokykla. Vaikus mokė vienuoliai. Rašytiniuose šaltiniuose mokykla minima 1820 m. Po 13 metų šią mokyklą jau lankė 40 vaikų. Po 1820 m. sukilimo ji buvo uždaryta.

1867 m. Jonavoje įkurta liaudies mokykla (t. y. pradinė mokykla), kurioje buvo mokoma rusų kalba. 1871 m. iš Rumšiškių atkelta pradinė mokykla, prie kurios buvo įsteigta amatų klasė. XIX a. antroje pusėje prie Jonavos pradinės žydų mokyklos įsteigta batsiuvių amato klasė. 1919 m. įkurta progimnazija, kuri išleido vieną abiturientų laidą. 1935 m. pastatyta dviaukštė mūrinė mokykla, kuri pokario metu pakeista į vidurinę mokyklą. 1968 m. Jonavoje atsidarė nauja vidurinė mokykla. Miestui augant pastatyta mokykla senojoje Kauno gatvėje.

Šiuo metu veikia Jonavos politechnikos mokykla, bendrojo lavinimo – Jaunimo mokykla, Senamiesčio gimnazija, J. Ralio gimnazija, vidurinė mokykla Santarvės, Suaugusiųjų švietimo centras. Taip pat 4 pagrindinės mokyklos (Lietavos, Neries, R. Samulevičiaus, J. Vareikio), 2 pradinės mokyklos (Panerio, Jonavos). Ikimokyklinio ugdymo srityje veikia 2 mokyklos-darželiai („Bitutė“, „Šilelis“), 3 lopšeliai-darželiai („Lakštingalėlė“, „Dobilas“, „Saulutė“, „Žilvitis“, „Pakalnutė“). Mieste taip pat veikia papildomojo ugdymo įstaiga – Jonavos meno mokykla.

Mikrorajonai ir priemiesčiai

Scheminis miesto planas (raudona linija pavaizduotas kelias  A6  Kaunas–Zarasai–Daugpilis )

Lakštingalų mikrorajonas

Paneriai

• Senamiestis – seniausia miesto dalis, išsidėsčiusi apie Kauno gatvę, prie Neries kranto.
• Geležinkelio stotis – gyvenamųjų namų mikrorajonas miesto šiaurėje, prie Jonavos geležinkelio stoties.
• Girelė – gyvenamasis-pramoninis mikrorajonas miesto šiaurės rytuose.
• Baldininkai (Baldininkų gyvenvietė, Fabriko mikrorajonas) – mišrusis mikrorajonas išsidėstęs miesto šiaurės rytuose, šalia Liepojos-Romnų geležinkelio. Mikrorajonas buvo skirtas buvusio Jonavos baldų kombinato (dab. UAB „Baldai Jums“) darbuotojams.
• Miškų urėdijos gyvenvietė (Miškūkis) – šiaurrytinė miesto dalis tarp Laukagalių kaimo ir Jonava-Ukmergė plento (čia anksčiau buvo įsikūręs Jonavos miškų ūkis; šiuo metu – miškų ūkio darbuotojų gyvenvietė).
• Rimkai – gyvenamasis mikrorajonas į vakarus nuo miesto centro, tai vienas didžiausių ir tankiausiai apgyvendintų mikrorajonų.
• Paneriai – gyvenamasis mikrorajonas prie Neries kranto, šalia Panerių gatvės.
• Lietava – gyvenamasis mikrorajonas, apima Žeimių tako, bei Lietavos gatves.
• Kosmonautai – gyvenamasis mikrorajonas į šiaurę nuo miesto centro, abipus Kosmonautų gatvės.
• Lakštingalos – gyvenamasis mikrorajonas, esantis prie Varnakos upelio tvenkinių.
• Skaruliai – kairiajame Neries krante, į vakarus nuo „Achemos“, įsikūręs mikrorajonas. Šiame mikrorajone yra Skarulių Šv. Onos bažnyčia.
• Juodmena – gyvenamųjų namų mikrorajonas miesto šiaurės vakaruose, abipus Petro Vaičiūno gatvės.
• Virbalai – naujausias gyvenamųjų namų mikrorajonas, esantis netoli Virbalų kaimo.
• Kunigiškiai – pietinis sodų rajonas.
• Laukagaliai – šiaurinis rajonas.
• Melnytėlė – šiaurės vakarinis rajonas.
• Varnutė – vakarinis rajonas.

Kultūra

Jonavos kultūros centras

Kultūros veiklą organizuoja Jonavos kultūros centras (JKC). 1995 m. liepos 1 d. Kultūros ir švietimo skyriaus metodinis kabinetas reorganizuotas į Kultūros centrą, o po metų kultūros centras persikėlė į „AB Achema“ kultūros rūmus . Šiuo metu kultūros centro direktorė yra Gintarė Vaiciekavičiūtė. Organizuojamos Joninių šventės su pagoniškomis tradicijomis, Užgavėnės, centrinės Eglės įžiebimo ceremonijos, „Homo Ludens“ – meno forumas, daugelis kitų renginių.

Kolektyvai

Rajone yra per 20 meno kolektyvų. Garsus Savivaldybės mėgėjų teatras, liaudies kapelos. Įdomi jaunimo kolektyvo „Dobilia“ veikla. Dauguma metų gyvuoja Jonavos Raimundo Samulevičiaus pagrindinės mokyklos šokių kolektyvas (vadovė Rima Auglienė). Kultūros centre veikia vaikų pop choras „Šuldu buldu“, trys chorai: „Žemyna“-mišrus, „Guoba“-moterų ir 'Viltis„-tremtinių, vokalinis ansamblis „Presto“, merginų tautinių šokių grupė „Siaudelė“, folkloro grupė „Laduta“, pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas „Mazgytinis“, senjorų šokių kolektyvas.

Krašto muziejus

Jonavos krašto muziejus (buv. arklių pašto stotis)

Krašto muziejaus pradžia laikoma 1987 m. organizuota paroda „Senoji Jonava“. 1989 m. Jonavos rajono taryba muziejui skyrė patalpas mokytojo tremtinio B. Garmaus name, kuriame 1989 m. rugpjūčio 1 d. atidarytas Jonavos kraštotyros muziejus. 1992 m. Jonavos kraštotyros muziejus persikėlė į senąsias Jonavos arklių pašto stoties patalpas, pakeistas pavadinimas į Jonavos krašto muziejų.

Šiuo metu muziejuje įrengtos kelios parodų salės, dailės, istorijos, etnografijos skyriai, turi tris filialus Jonavos rajone. Muziejininkai užsiima mokslinė tiriamąja, edukacine, kultūrine, leidybine bei ūkine veikla, organizuoja įvairius renginius bei šventes miesto bei rajono gyventojams.

Bibliotekos

Jonavos viešoji biblioteka

1939 m. įsteigta Jonavos valstybinė viešoji biblioteka, kuri 1941 m. uždaryta, vėliau, pasibaigus antrajam pasauliniam karui, atkurta. 1950 m. tapo rajonine biblioteka. 1976 m. persikėlė į Jonavos arklių pašto stoties patalpas, o 1992 m. – į dabartines.

Šiuo metu Jonavos rajono savivaldybės viešoji biblioteka turi 15 filialų Jonavos rajono kaimuose ir vieną filialą Jonavos mieste. Centrinėje bibliotekoje organizuojama daug parodų, susitikimų su rašytojais, kraštiečiais. Per metus čia išduodama apie 200000 knygų .

Religiniai statiniai

Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia

• Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, pastatyta 1793 m. pagal Lauryno Stuokos-Gucevičiaus projektą.
• Skarulių Šv. Onos bažnyčia, pastatyta 1622 m., garsėja Švč. Mergelės Marijos paveikslu; Renesanso stiliaus.
• Tremtinių koplyčia, pastatyta 1992 m.
• Jonavos Šv. apaštalo Jono parapijos koplyčia, 2012 m.

Žiniasklaida

1951 m. Jonavoje išleistas pirmasis krašto laikraštis „Pergalės vėliava“, nuo 1965 m. spausdintas „Jonavos balsas“. Šiuo metu leidžiami laikraščiai „Alio Jonava“, „Naujienos“, „Jonavos garsas“, mėnraštis „Jonavos kraštas“.

Jonavoje taip pat veikia ir du televizijos kanalai: „AVVA“, transliuojamas kabelinės televizijos abonentams bei „TV7“, transliuojamas analoginės televizijos siųstuvais Jonavos ir aplinkiniams rajonams.

Sportas

Jonavos kūno kultūros ir sporto centro stadionas

Sportinę veiklą organizuoja Kūno kultūros ir sporto centras. Jame įregistruota virš 13 sporto klubų, kuriuose yra virš 300 narių. „Lietavos“ komanda – Lietuvos II futbolo lygos nugalėtoja. Tinklinio moterų klubas „Achema-KKSC“ – tris kartus tapo Lietuvos čempionato nugalėtojomis. Taip pat yra bokso, šachmatų klubai. Ilgų nuotolių bėgimo klubo „Maratonas“ atstovai yra iškovoję keturis medalius tarptautiniame Vilniaus maratone.

Futbolas

• FK Jonava, futbolo klubas, kuris žaidžia A lyga pirmenybėse.
• Jonava B, dublerių ekipa, žaidžianti LFF II lyga pirmenybėse.

Krepšinis

• Jonavos SK Triobet Malsta

Tinklinis

• TSK "Aušrinė"

Pramonė

Jonavos baldų kombinatas

Didžiausia miesto įmonė yra chemijos bendrovė AB „Achemos grupės“ įmonė „Achema“, esanti pačiame rytiniame miesto pakraštyje, netoli Neries ir Šventosios upių santakos, gaminanti trąšas.

Kitos svarbios įmonės:

• UAB „Baltasis pyragas“ (seniau vadinta „Jonavos duona“) – duonos gaminiai
• AB „Jonavos dujų ūkis“ – gamtinių dujų tiekimas
• UAB „Baldai Jums“ – baldų gamyba (veikia vietoj buvusio „Jonavos baldų kombinato“)
• UAB „Jonavos stalius“ – langai, konstrukcijos
• AB „Jonavos agroservisas“ – metalinės konstrukcijos, statybos, elektros darbai
• „A grupė“ – audimo fabrikas
• UAB „Lonas ir partneriai“ – porolono gamyba
• AB „Jonavos grūdai“ – grūdų apdorojimas, saugojimas, prekyba.

Susisiekimas

Autobusai

Jonavos autobusų stotis po rekonstrukcijos

Visuomeninio transporto veiklą organizuoja AB „Jonavos autobusai“. Kursuoja 1-9 numerio autobusai ir mikroautobusai (6 numerio autobusai yra privatūs). Jonavos autobusų stotis pastatyta 1978 m. Šiuo metu autobusais galima pasiekti beveik visus Lietuvos regionus. Autobusų stotis atnaujinta 2013 metais.

• Jonavos autobusų stoties tinklalapis: http://www.jonavosautobusai.lt/

Geležinkelis

Jonavos geležinkelio stotis pastatyta 1871 m. Ji priklausė Liepojos–Romnų geležinkelio atkarpai. Naujas geležinkelis sujungė Jonavą su Vilniumi, Šiauliais, Liepoja ir plačia Rusijos rinka. Jonava tapo svarbiu geležinkelių tašku. 1916 m. nutiestas siaurasis Jonavos–Ukmergės geležinkelis, iki išardymo 1958 m. naudotas keleivių ir krovinių vežimui.

Keliai

Per Jonavą eina magistralinis kelias:

•  A6  Kaunas–Zarasai–Daugpilis 
•  E262  Kaunas-Utena-Daugpilis-Rėzeknė-Ostravas 

Krašto keliai:

•  143  Jonava–Žasliai–Kloniniai Mijaugonys 
•  144  Jonava–Kėdainiai–Šeduva 
•  224  Jonava–Liepiai–Pasraučiai 

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2018 m.
1823 m.	1851 m.	1871 m.	1885 m.*	1893 m.	1897 m.sur.	1904 m.*
600	1 560	2 920	1 906	3 350	5 000	5 622
1913 m.	1923 m.sur.	1939 m.	1959 m.sur.	1970 m.sur.	1974 m.	1976 m.
5 644	4 115	5 460	5 005	14 563	21 400	24 000
1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2006 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.
28 413	36 520	34 954	34 696	34 521	34 446	34 238
2010 m.	2011 m.sur.	2014 m.	2017 m.	2018 m.	-	-
31 725	30 777	29 353	27 809	27 062	-	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Mieste gyvena 46,5 proc. vyrų ir 53,5 proc. moterų.

Tautinė sudėtis

2016 m. gyveno 28 568 žmonės. 2011 m. gyveno 30 650 žmonės: Lietuviai – 87,74 % (26 892); Rusai – 8,25 % (2 528); Lenkai – 1,22 % (373); Ukrainiečiai – 0,83 % (255); Baltarusiai – 0,66 % (203); Vokiečiai – 0,14 % (42); Čigonai – 0,13 % (39); Totoriai – 0,07 % (20); Kiti – 0,97 % (298).

2001 m. gyveno 34 954 žmonės: Lietuviai – 85,88 % (30 020); Rusai – 9,48 % (3 312); Lenkai – 1,34 % (467); Ukrainiečiai – 0,93 % (324); Baltarusiai – 0,8 % (281); Vokiečiai – 0,15 % (53); Totoriai – 0,08 % (28); Čigonai – 0,08 % (27); Kiti – 1,26 % (442).

1923 m. gyveno 4 115 žmonės: Žydai – 65,64 % (2701); Lietuviai – 28,53 % (1 174); Rusai – 3,65 % (150); Lenkai – 1,34 % (55); Kiti – 0,85 % (35).

Jonavos žydai

Jonavos žydai minimi aštuonioliktame amžiuje. Tarpukaryje Jonavoje veikė septynios sinagogos. 1941 m. rugpjūčio 14 d. Giraitės (Girelkos) miškelyje naciai vokiečiai ir jų talkininkai lietuviai sušaudė 552 žydus. Rašytojas Grigorijus Kanovičius yra įamžinęs Jonavos žydų gyvenimą.

Garbės piliečiai

Jonavos rajono garbės piliečiai – Bronislovas Lubys (garbės pilietis nuo 2000 m. rugpjūčio 4 d.), pramonininkas; Edvardas Prichodskis (nuo 2000 m. rugpjūčio 4 d.), Jeronimas Ralys (nuo 2000 m. rugpjūčio 4 d.), gydytojas, vertėjas; Jonas Sirvydis (nuo 2006 m. sausio 26 d.), „Achemos“ vadovas; Konstantinas Bogdanas (nuo 2000 m. rugpjūčio 4 d.), skulptorius; Stanislovas Gediminas Ilgūnas (nuo 2000 m. rugpjūčio 4 d.), visuomenininkas; Teresė Žižienė (nuo 2004 m. spalio 14 d.), gydytoja; Vincas Algirdas Pranckietis (nuo 2000 m. rugpjūčio 4 d.), klebonas.

Žymūs žmonės

• Laurynas Gucevičius (1753–1798), architektas, brandžiojo klasicizmo atstovas Lietuvoje.
• Juozapas Antanas Kosakovskis (1772–1842), Prancūzijos kariuomenės generolas, Napoleono I adjutantas, ypač pasižymėjęs 1812 m. kampanijos Rusijoje metu.
• Moris Winczewski (1856–1932), poetas
• Israel Davidson (1870–1939), rašytojas
• Juozas Kaunas (1870–1936), pirmasis Jonavos burmistras 1926–1936 metais
• Jeronimas Ralys (1876–1921), gydytojas ir vertėjas, miręs Jonavoje. Palaidotas senosiose miesto kapinėse.
• Abraham Myerson (1881–1948), neurologas, psichiatras, sociologas, vėliau emigravęs į JAV.
• Leiba Solominas (1914–1973), sovietinis partizanas
• Ričardas Tamulis (1938–2008), boksininkas, olimpinių žaidynių vicečempionas.
• Alfonsas Grumbinas (1943), regbininkas, teisėjas
• Janina Miščiukaitė (1948–2008), estrados atlikėja.
• Vytautas Andriulaitis (1956), šachmatininkas
• Lyda Lubienė (1957), verslininkė, Achemos grupė savininkė ir valdytoja.
• Julius Sabatauskas (1958), politikas, Seimo narys.
• Ligitas Kernagis (1963), dainininkas, TV laidų vedėjas, atlikėjas, buvęs Seimo narys
• Vladas Kovaliovas (1967), dainininkas, atlikėjas.
• Artūras Zuokas (1968), verslininkas ir politikas, buvęs žurnalistas, Vilniaus meras.
• Dainius Kreivys (1970), politikas, Seimo narys, buvęs ūkio ministras.
• Vydas Dolinskas (1970), dailėtyrininkas, meno istorikas, muziejininkas, Valdovų rūmų direktorius.
• Andrius Janukonis (1971), verslininkas, „Rubicon Group“ vadovas.
• Darius Maskoliūnas (1971), buvęs Lietuvos krepšininkas, treneris, Vilniaus miesto politikas.
• Nerijus Zabarauskas (1971), krepšinio treneris
• Linas Balčiūnas (1978), dviratininkas olimpietis
• Vaida Arbočiūtė (1984), irkluotoja, daugkartinė Lietuvos čempionė ir prizininkė, pasaulio ir Europos čempionatų dalyvė
• Aurimas Vilkaitis (1993), Lietuvos ir Italijos futbolininkas
• Arvydas Vilčinskas (1958), atlikėjas, dainininkas

Paminklai

Paminklas Abraomui Kulviečiui Santarvės aikštėje, atidengtas 2009 m.

• Abraomui Kulviečiui medinis paminklas Ramybės skvere (autorius V. Cikana);
• paminklinis biustas Petrui Vaičiūnui (skulptorius V. Vildžiūnas);
• kryžius jonaviečiams, kurie buvo palaidoti iškeltose kapinėse (autorius A. Kazlauskas);
• Atminimo ansamblis (autorius V. Vildžiūnas ir dailės akademijos studentai);
• Nepriklausomybės šaulių kryžius prie išvažiavimo Ukmergėn (pastatytas 1928 m., autorius D. Leparskis, sovietmečiu nugriautas, atstatytas 1990 m. „Taurostos“ klubo iniciatyva, autoriai A. Kazlauskas ir J. Listvina).
• Atminimo akmuo AB “Achema“ 40 metų jubiliejaus proga (atvežtas 2005 metais iš Rizgonių karjero), Joninių slėnis.

Miestų partnerystė

Jonavos miestų partnerių herbai ant savivaldybės pastato.

• Bagrationovskas, Rusija
• Dečynas, Čekija
• Jegeva, Estija
• Kendzežynas-Kozlė, Lenkija
• Polockas, Baltarusija
• Puchoasa, Rumunija
• Ryhimekis, Suomija

Literatūra

• Jonavos kraštas: ten, kur teka Lietuva…: fotoalbumas. – Kaunas: V studija, 2008. – 96 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-737-32-2

Nuorodos

Vikisritis: Jonava

• Jonava. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 358 psl.
• Janów Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom III, psl. 422 (lenk.)
• Jonavos rajono savivaldybės svetainė (lietuvių, anglų k.)
• Miesto vartai (informacinis portalas apie Jonavos miestą)
• Jonava.net (informacinis portalas jonaviečiams)
• Apie Jonavos miestą, istoriją (Miesteliai.lt informacija)
• Jonavos turizmo informacijos centro svetainė
• Jonavos krašto muziejus
• Jonavos žemėlapis
• Jonavos Autobusų Parkas

Vikižodynas

Video

• Naciai užgrobia Jonavą (1941 m.)

Galerija

• 
  Jonavos rajono savivaldybė
• 
  Skarulių Šv. Onos bažnyčia
• 
  Pagrindinė (Jono Basanavičiaus) gatvė
• 
  Ramybės skveras
• 
  „Šviesos bokštas“ - miesto simbolis
• 
  Jonavos geležinkelio tiltas
• 
  Santarvės aikštė
• 
  Santarvės aikštės fontanai
• 
  Jonavos tiltas
• 
  Senųjų miesto laiptų fragmentas
• 
  Monumentas žydų genocido vietoje
• 
  Karių kapinės
• 
  Sąjūdžio aikštė
• 
  Jonavos turgus

Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją.