Tūkstantmečio karta: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Android programėlės keitimas |
|||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Tūkstantmečio karta''' ({{en|millennials; Y karta}}) – karta, gimusi [[XX amžiaus 9-asis dešimtmetis|XX a. 9-ajame]], [[XX amžiaus 10-asis dešimtmetis|XX a. 10-ajame]] ir [[XXI amžiaus 1-as dešimtmetis|XXI a. 1-ajame]] dešimtmečiuose (~ |
'''Tūkstantmečio karta''' ({{en|millennials; Y karta}}) – karta, gimusi [[XX amžiaus 9-asis dešimtmetis|XX a. 9-ajame]], [[XX amžiaus 10-asis dešimtmetis|XX a. 10-ajame]] ir [[XXI amžiaus 1-as dešimtmetis|XXI a. 1-ajame]] dešimtmečiuose (~1982–2005 m.).<ref name="DELFI">{{Cite web|url=http://www.delfi.lt/gyvenimas/namai_ir_seima/kartu-skirtumai-kuri-pavojingiausia-kuri-geriausia-kas-toliau.d?id=66815872|title=Kartų skirtumai: kuri pavojingiausia, kuri geriausia, kas toliau?|work=[[DELFI]]|access-date=2017-03-12}}</ref><ref>{{Cite web|url=http://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/lengvai/x-y-z-ir-prarastoji-karta-kuriai-priklausote-jus-1038-459079|title=X, Y, Z ir prarastoji karta – kuriai priklausote jūs?|work=[[15min]]|access-date=2017-03-12}}</ref><ref name="Horovitz">{{cite web|last=Horovitz|first=Bruce|title=After Gen X, Millennials, what should next generation be?|url=http://usatoday30.usatoday.com/money/advertising/story/2012-05-03/naming-the-next-generation/54737518/1|accessdate=24 November 2012|website=USA Today|date=4 May 2012}}</ref> |
||
== Lietuvoje == |
== Lietuvoje == |
||
22:42, 2 kovo 2019 versija
Tūkstantmečio karta (angl. millennials; Y karta) – karta, gimusi XX a. 9-ajame, XX a. 10-ajame ir XXI a. 1-ajame dešimtmečiuose (~1982–2005 m.).[1][2][3]
Lietuvoje
Lietuvoje iš dalies persidengianti su nepriklausomybės karta,[4] tačiau dalis Lietuvos vyresnių tūkstantmečio kartos atstovų gimė Tarybų Sąjungoje. Tai nepriklausomos Lietuvos geopolitinių įvykių paveikta jaunuolių bei vaikų karta.[1] Labiausiai juos paveikė Lietuvos įstojimas į Europos Sąjunga, NATO, taip pat emigracija, globalizacija.
Nors ir Lietuvoje esminiai geopolitiniai įvykiai nesutapo su anglosaksų šalių (JAV, JK) istorija, kuriose buvo išplėtota kartų teorija (X, Y, Z kartos), tačiau technologijų vystymosi atžvilgiu jaunuolių aplinka mažai skyrėsi.[1] Nuo 2005 m. Lietuvoje didėjo interneto skvarba, pradėjo plėtotis socialinė žiniasklaida, o 2010 m. sekė išmaniųjų telefonų ir mobilaus interneto banga. Tai nulėmė šios kartos palankesnį požiūrį į elektroninę komerciją,[5] dalijimosi ekonomiką,[6] virtualų bendravimą socialiniuose tinkluose, internetinę informaciją (Vikipediją, vlogus, blogus, podkastus), įvairias skaitmenines pramogas (pvz., „Spotify“, „Netflix”).
Išnašos
- ↑ 1,0 1,1 1,2 „Kartų skirtumai: kuri pavojingiausia, kuri geriausia, kas toliau?“. DELFI. Nuoroda tikrinta 2017-03-12.
- ↑ „X, Y, Z ir prarastoji karta – kuriai priklausote jūs?“. 15min. Nuoroda tikrinta 2017-03-12.
- ↑ Horovitz, Bruce (4 May 2012). „After Gen X, Millennials, what should next generation be?“. USA Today. Nuoroda tikrinta 24 November 2012.
- ↑ „Nepriklausomybės vaikai – lietuviškų prekių ženklų gerbėjai“. M360. Nuoroda tikrinta 2017-03-12.
- ↑ „Prekes internetu pernai pirko pusė Lietuvos interneto vartotojų“. M360. Nuoroda tikrinta 2017-03-12.
{{cite web}}: Cite has empty unknown parameter:|1=(pagalba) - ↑ „Dalijimosi ekonomika: kai kur lietuviai lenkia švedus“. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2018-10-23.