Achema: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 55°5′7″ š. pl. 24°19′50″ r. ilg. / 55.08528°š. pl. 24.33056°r. ilg. / 55.08528; 24.33056
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 84.15.176.129 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Powermelon keitimas)
Žyma: Atmesti
Eilutė 41: Eilutė 41:
* http://www.achema.lt/vadovybe
* http://www.achema.lt/vadovybe


== Incidentai ==
== Avarijos ir incidentai ==

=== 1978 m. avarija ===
1978 m. gegužės 13 d. įvyko avarija. Kaltininkais buvo pripažinti: Valstybinis azotinės pramonės institutas (GIAP), prileidęs azoto projektinės schemos netobulumą, ir G/S AZOTAS gamyklos cecho administracija, kuomet monoetanolaminas (tirpalas) pateko į alyvos baką (маслобак).<ref>[http://www.kgbveikla.lt/docs/show/5394/from:726 LSSR KGB pažyma apie avarija Jonavos "Azoto" gamykloje]</ref>

=== 1988 m. sprogimas ===
1988 m. liepos 8 d. ryte Metanolio sandėlyje (saugykloje) įvyko didelis sprogimas, po kurio iškilo akinančios ugnies stulpas. Tuomet vinilacetato garai ir skystis išsiveržė pro apsauginį vožtuvą, susprogdino saugyklą ir užsidegė degūs skysčiai. Priežastis - dėl vinilacetato polimerizacijos padidėjo slėgis saugykloje. Vinilacetato buvo sukaupta daugiau negu buvo leidžiama, pažeisti jo saugaus sandėliavimo reikalavimai. G/S „Azotas“ patyrė per 40 000 rublių nuostolių. Nubausta 15 darbuotojų.<ref>[http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2004/03/19/gkras_01.html Ekologinės katastrofos
nepamiršta ir po penkiolikos metų]</ref>

=== 1989 m. avarija===
[[1989 m. kovo 20 d. G/S „Azotas“ avarija]]

[[1989]] m. [[kovo 20]] d. gamykloje įvyko avarija. Apie 11 val. sprogus izoterminei amoniako saugyklai, išsiliejo 7,5 tūkst. tonų amoniako, kuris per penkias minutes nuo pasklidimo užsidegė nuo atsitiktinio ugnies šaltinio. Degantis amoniakas pateko į [[nitrofoska|nitrofoskos]] cechą, užsidegė sandėlis ir kiti statiniai. Amoniakui patekus į nitrofoskos sandėlį, susidarė nuodingi cheminiai junginiai. Nuodingų junginių debesys susikaupė virš Jonavos, vėjo nešami pajudėjo link [[Ukmergė]]s, [[Širvintos|Širvintų]] ir [[Kėdainiai|Kėdainių]]. Apie vidurdienį oro pavojus buvo paskelbtas [[Vepriai|Vepriuose]], miestelyje netikėtai nutrūko telefono ryšys. 13 val. amoniako kvapas jau buvo juntamas Ukmergėje, jo koncentracija ore 20 kartų viršijo didžiausią leistiną normaliomis sąlygomis. Apie 5 tūkst. Jonavos miesto ir rajono gyventojų buvo evakuota į [[Kaunas|Kauną]]. Avarijos padariniai likviduoti per tris paras. Žuvo 7 žmonės. Veprių evakuacija įvyko po trijų dienų, kuomet gaisras „Azote“ jau buvo užgesintas. Į gretimus laukus išvežti miestelio gyventojai grįžo po trijų valandų. Avarija padarė didelę ekonominę ir ekologinę žalą: nudvėsė daug kolūkio gyvulių, sunyko buvęs 40 [[hektaras|ha]] kadagių draustinis.<ref>[http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/katastrofiskos-jonavos-azoto-avarijos-padariniai-skaudina-ir-po-25-metu-582-413441 Katastrofiškos Jonavos „Azoto“ avarijos padariniai skaudina ir po 25 metų]</ref> Dėl įvyko buvo pradėta baudžiamoji byla, tačiau nepavykus rasti kaltininkų ji buvo nutraukta [[1990]] m. pradžioje. Konstatuota, kad avarija įvyko dėl izoterminės saugyklos konstrukcijos trūkumų.<ref>[http://kultura.lrytas.lt/istorija/diena-kai-nuodu-apgaubtose-jonavos-gatvese-duso-zmones.htm Diena, kai nuodų apgaubtose Jonavos gatvėse duso žmonės]</ref>
[[1989]] m. [[kovo 20]] d. gamykloje įvyko avarija. Apie 11 val. sprogus izoterminei amoniako saugyklai, išsiliejo 7,5 tūkst. tonų amoniako, kuris per penkias minutes nuo pasklidimo užsidegė nuo atsitiktinio ugnies šaltinio. Degantis amoniakas pateko į [[nitrofoska|nitrofoskos]] cechą, užsidegė sandėlis ir kiti statiniai. Amoniakui patekus į nitrofoskos sandėlį, susidarė nuodingi cheminiai junginiai. Nuodingų junginių debesys susikaupė virš Jonavos, vėjo nešami pajudėjo link [[Ukmergė]]s, [[Širvintos|Širvintų]] ir [[Kėdainiai|Kėdainių]]. Apie vidurdienį oro pavojus buvo paskelbtas [[Vepriai|Vepriuose]], miestelyje netikėtai nutrūko telefono ryšys. 13 val. amoniako kvapas jau buvo juntamas Ukmergėje, jo koncentracija ore 20 kartų viršijo didžiausią leistiną normaliomis sąlygomis. Apie 5 tūkst. Jonavos miesto ir rajono gyventojų buvo evakuota į [[Kaunas|Kauną]]. Avarijos padariniai likviduoti per tris paras. Žuvo 7 žmonės. Veprių evakuacija įvyko po trijų dienų, kuomet gaisras „Azote“ jau buvo užgesintas. Į gretimus laukus išvežti miestelio gyventojai grįžo po trijų valandų. Avarija padarė didelę ekonominę ir ekologinę žalą: nudvėsė daug kolūkio gyvulių, sunyko buvęs 40 [[hektaras|ha]] kadagių draustinis.<ref>[http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/katastrofiskos-jonavos-azoto-avarijos-padariniai-skaudina-ir-po-25-metu-582-413441 Katastrofiškos Jonavos „Azoto“ avarijos padariniai skaudina ir po 25 metų]</ref> Dėl įvyko buvo pradėta baudžiamoji byla, tačiau nepavykus rasti kaltininkų ji buvo nutraukta [[1990]] m. pradžioje. Konstatuota, kad avarija įvyko dėl izoterminės saugyklos konstrukcijos trūkumų.<ref>[http://kultura.lrytas.lt/istorija/diena-kai-nuodu-apgaubtose-jonavos-gatvese-duso-zmones.htm Diena, kai nuodų apgaubtose Jonavos gatvėse duso žmonės]</ref>


=== 1990 m. azoto rūgšties išsiliejimas ===
1990 m. spalio 17 d. vidurnaktį Azoto rūgšties ceche iš saugyklos išsiliejo apie 50 tonų azoto rūgšties. Į atmosferą garavo ir pateko nuodingi azoto oksidai ir dioksidai. Vėliau, išaiškėjus nuo visuomenės nuslėptai avarijai, buvo bandoma pateisinti, jog tai buvo ne avarija, o tik technologinis brokas.

=== 2014 m. pavasarį ir vasarą ===
2014 m. gegužės 29 d. iš „Achemos“ azoto rūgšties gamybos padalinio nusidriekė oranžiniai dūmai (taip vadinama „lapės uodega“), tokia pati tarša vėl pasikartojo 2014 m. birželio pradžioje.<ref>http://www.ve.lt/naujienos/ekonomika/ekonomikos-naujienos/prasoma-istirti-galima-cheminiu-medziagu-nutekejima-achemoje/</ref>

=== 2014 m. rudenį ===
[[2014]] m. [[spalio 13]] d. ryte aštuntajame [[azoto rūgštis|azoto rūgšties]] gamybos agregate trūko azoto rūgšties vamzdis, į aplinką išsiskyrė azoto oksidai. Agregatas sustabdytas, teršalai neutralizuoti vandens užtvaromis. Rūgštis apdegino vieną darbuotoją, azoto oksidų debesį vėjas nupūtė tolyn nuo miesto, teršalų kiekio padidėjimas ore nebuvo nustatytas.<ref>[http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/jonavos-achemoje-ivyko-avarija-darbuotojui-prireike-mediku-pagalbos-56-459397 Jonavos „Achemoje“ įvyko avarija, darbuotojui prireikė medikų pagalbos]</ref>
[[2014]] m. [[spalio 13]] d. ryte aštuntajame [[azoto rūgštis|azoto rūgšties]] gamybos agregate trūko azoto rūgšties vamzdis, į aplinką išsiskyrė azoto oksidai. Agregatas sustabdytas, teršalai neutralizuoti vandens užtvaromis. Rūgštis apdegino vieną darbuotoją, azoto oksidų debesį vėjas nupūtė tolyn nuo miesto, teršalų kiekio padidėjimas ore nebuvo nustatytas.<ref>[http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/jonavos-achemoje-ivyko-avarija-darbuotojui-prireike-mediku-pagalbos-56-459397 Jonavos „Achemoje“ įvyko avarija, darbuotojui prireikė medikų pagalbos]</ref>



14:12, 28 vasario 2019 versija

55°5′7″ š. pl. 24°19′50″ r. ilg. / 55.08528°š. pl. 24.33056°r. ilg. / 55.08528; 24.33056

AB „Achema“
„Achemos“ miestui dovanotų dviračių takų monumentinis akmuo

Akcinė bendrovė „Achema“ – azoto trąšų ir pramoninių chemijos prekių gamintoja, didžiausia chemijos pramonės įmonė Baltijos valstybėse, lietuviško kapitalo Lietuvos bendrovė, didžiausia koncerno „Achemos grupė“ įmonė. Įsikūrusi Jonalaukio kaime (Ruklos seniūnija, Jonavos rajonas, LT-55550), šalia Neries ir Šventosios upių santakos, netoli Jonavos. Bendrovėje 2014 m. dirbo apie 1450 darbuotojų.

Istorija

Gamykla 1984 metų buklete

1962 m. netoli Jonavos miesto pradėta statyti Jonavos azotinių trąšų gamykla (Jonavos TSKP XXV suvažiavimo azotinių trąšų gamykla, vėliau – Gamybinis susivienijimas „Azotas“, G/S „Azotas“, Jonavos „Garbės ženklo“ ordino TSKP XXV suvažiavimo „Azoto“ gamybinis susivienijimas). Gamyklos vietą lėmė patogi geografinė padėtis (Lietuvos centrinė dalis, automagistralės ir geležinkelio linijos, jungiančios įmonę su didžiaisiais Lietuvos miestais bei Baltijos jūros uostu).

1965 m. vasario 9 d. pradėtas gaminti sintetinis amoniakas (1965 m. vasario 9 d. laikoma įmonės įkūrimo data, kartu ir didžiosios chemijos pradžia Jonavoje). Vėliau pradėtas gaminti metanolis (1968 m.), karbamidas (1971 m.), azoto rūgštis (1972 m.), amonio salietra, karbamido formaldehido dervos (KFD) ir polivinilacetato dispersija, PVAD (1973 m.).

1977 m. pagamino 258 000 t (perskaičiavus į azotą) azoto trašų ir 48 000 t (perskaičiavus į 100 % P2O5) fosforo trąšų, bendroji produkcija – 86,5 mln. rublių. Produkcija siunčiama į TSRS (Estijos TSR, Latvijos TSR, Baltarusijos TSR, Rusijos TSR, Ukrainos TSR).[1]

Nuo 1989 m. Tarptautinės trąšų gamintojų asociacijos (IFA) narė, gautas IFA sertifikatas.

1994 m. „Azotas“ privatizuota, įsteigta AB „Achema“. 1995 m. pradėtas gaminti karbamido-amonio salietros tirpalas (KAS). Nuo 1995 m. Inžinerinės ekologijos asociacijos (IEA) narė, nuo 1997 m. – Europos trąšų gamintojų asociacijos (EFMA) komiteto narė. 1998 m. įmonė sertifikuota pagal tarptautinį ISO 9002 kokybės standartą. 1999 m. pradėtas gaminti aliuminio sulfato tirpalas.[2]

2011 m. AB „Achema“ baigtas kurti kogeneracinių elektrinių tinklas – rudenį pradėta eksploatuoti kogeneracinio tipo 47 MW dujų jėgainė. Kartu su jau veikia 21 MW galios jėgainė.

Veikla

Pagrindinė veikla – azoto trąšų, birių trąšų mišinių, skystų trąšų kambario ir lauko augalams, amoniako, azoto rūgšties, metanolio, formalino, KF dervų, klijų (PVAD), angliarūgštės, deguonies, azoto, vandens emulsinių dažų, bazinio aliuminio sulfato tirpalo gamyba ir prekyba.[3]

2005 m. apyvarta – 935,5 mln. Lt (~271 mln. eurų), pelnas – 40,4 mln. Lt (~11,7 mln. eurų).

2008 m. pagaminta ir realizuota apie 2,3 mln. tonų trąšų.

2009 m. I pusmetį gauta 527 mln. Lt konsoliduotų pajamų (50 % mažiau, nei 2008 m. I pusmetį, kai pajamos siekė virš 1 mlrd. Lt).[4] 2009 m. I ketvirtį patirtas 14,6 mln. Lt nuostolis (prielaidos – rinkos sąstingis, kritusios produkcijos kainos ir sumažėjusios gamybos apimtys). 2009 m. I ketvirtį bendras „Achemos“ produkcijos pardavimo kiekis sumažėjo 65 100 t (lyginant su 2008 m. I ketvirčio duomenimis).[5]

2011 m. AB „Achema“ metinė apyvarta buvo 2,18 mlrd. Lt, o grynasis pelnas siekė 96,3 mln. Lt.

Vadovybė

  • Generalinis direktorius – Ramūnas Miliauskas
  • Technikos direktorius – Juozas Tunaitis
  • Komercijos direktorius – Tautvydas Misiūnas
  • Gamybos direktorius – Vilius Stankevičius
  • Statybos direktorius – Česlovas Skiedra
  • Ekonomikos-finansų direktorius – Evaldas Venckus
  • Personalo ir bendrųjų reikalų direktorius – Gitenis Subačius
  • http://www.achema.lt/vadovybe

Avarijos ir incidentai

1978 m. avarija

1978 m. gegužės 13 d. įvyko avarija. Kaltininkais buvo pripažinti: Valstybinis azotinės pramonės institutas (GIAP), prileidęs azoto projektinės schemos netobulumą, ir G/S AZOTAS gamyklos cecho administracija, kuomet monoetanolaminas (tirpalas) pateko į alyvos baką (маслобак).[6]

1988 m. sprogimas

1988 m. liepos 8 d. ryte Metanolio sandėlyje (saugykloje) įvyko didelis sprogimas, po kurio iškilo akinančios ugnies stulpas. Tuomet vinilacetato garai ir skystis išsiveržė pro apsauginį vožtuvą, susprogdino saugyklą ir užsidegė degūs skysčiai. Priežastis - dėl vinilacetato polimerizacijos padidėjo slėgis saugykloje. Vinilacetato buvo sukaupta daugiau negu buvo leidžiama, pažeisti jo saugaus sandėliavimo reikalavimai. G/S „Azotas“ patyrė per 40 000 rublių nuostolių. Nubausta 15 darbuotojų.[7]

1989 m. avarija

1989 m. kovo 20 d. G/S „Azotas“ avarija

1989 m. kovo 20 d. gamykloje įvyko avarija. Apie 11 val. sprogus izoterminei amoniako saugyklai, išsiliejo 7,5 tūkst. tonų amoniako, kuris per penkias minutes nuo pasklidimo užsidegė nuo atsitiktinio ugnies šaltinio. Degantis amoniakas pateko į nitrofoskos cechą, užsidegė sandėlis ir kiti statiniai. Amoniakui patekus į nitrofoskos sandėlį, susidarė nuodingi cheminiai junginiai. Nuodingų junginių debesys susikaupė virš Jonavos, vėjo nešami pajudėjo link Ukmergės, Širvintų ir Kėdainių. Apie vidurdienį oro pavojus buvo paskelbtas Vepriuose, miestelyje netikėtai nutrūko telefono ryšys. 13 val. amoniako kvapas jau buvo juntamas Ukmergėje, jo koncentracija ore 20 kartų viršijo didžiausią leistiną normaliomis sąlygomis. Apie 5 tūkst. Jonavos miesto ir rajono gyventojų buvo evakuota į Kauną. Avarijos padariniai likviduoti per tris paras. Žuvo 7 žmonės. Veprių evakuacija įvyko po trijų dienų, kuomet gaisras „Azote“ jau buvo užgesintas. Į gretimus laukus išvežti miestelio gyventojai grįžo po trijų valandų. Avarija padarė didelę ekonominę ir ekologinę žalą: nudvėsė daug kolūkio gyvulių, sunyko buvęs 40 ha kadagių draustinis.[8] Dėl įvyko buvo pradėta baudžiamoji byla, tačiau nepavykus rasti kaltininkų ji buvo nutraukta 1990 m. pradžioje. Konstatuota, kad avarija įvyko dėl izoterminės saugyklos konstrukcijos trūkumų.[9]

1990 m. azoto rūgšties išsiliejimas

1990 m. spalio 17 d. vidurnaktį Azoto rūgšties ceche iš saugyklos išsiliejo apie 50 tonų azoto rūgšties. Į atmosferą garavo ir pateko nuodingi azoto oksidai ir dioksidai. Vėliau, išaiškėjus nuo visuomenės nuslėptai avarijai, buvo bandoma pateisinti, jog tai buvo ne avarija, o tik technologinis brokas.

2014 m. pavasarį ir vasarą

2014 m. gegužės 29 d. iš „Achemos“ azoto rūgšties gamybos padalinio nusidriekė oranžiniai dūmai (taip vadinama „lapės uodega“), tokia pati tarša vėl pasikartojo 2014 m. birželio pradžioje.[10]

2014 m. rudenį

2014 m. spalio 13 d. ryte aštuntajame azoto rūgšties gamybos agregate trūko azoto rūgšties vamzdis, į aplinką išsiskyrė azoto oksidai. Agregatas sustabdytas, teršalai neutralizuoti vandens užtvaromis. Rūgštis apdegino vieną darbuotoją, azoto oksidų debesį vėjas nupūtė tolyn nuo miesto, teršalų kiekio padidėjimas ore nebuvo nustatytas.[11]

Literatūra

  • Žalioji Achemos šviesa (sud. Antanas Stanevičius). – Klaipėda: Eglės leidykla, 2005. – 312 p.: iliustr. – ISBN 9955-542-19-5

Šaltiniai

  1. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V tomas, 69 p.
  2. „Achema - Istorija“. achema.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-01-16. Nuoroda tikrinta 2016-09-01.
  3. „Achema - APIE AB "ACHEMA"“. achema.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-07-14. Nuoroda tikrinta 2016-09-01.
  4. „„Achemos" pajamos I pusmetį sumažėjo perpus“. delfi. 2009-07-27. Suarchyvuotas originalas 2016-04-24. Nuoroda tikrinta 2016-09-01.
  5. „Dėl apmirusios rinkos I ketvirtis „Achemai“ buvo nuostolingas“ 2009 04 24 (Pranešimai spaudai)
  6. LSSR KGB pažyma apie avarija Jonavos "Azoto" gamykloje
  7. [http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2004/03/19/gkras_01.html Ekologinės katastrofos nepamiršta ir po penkiolikos metų]
  8. Katastrofiškos Jonavos „Azoto“ avarijos padariniai skaudina ir po 25 metų
  9. Diena, kai nuodų apgaubtose Jonavos gatvėse duso žmonės
  10. http://www.ve.lt/naujienos/ekonomika/ekonomikos-naujienos/prasoma-istirti-galima-cheminiu-medziagu-nutekejima-achemoje/
  11. Jonavos „Achemoje“ įvyko avarija, darbuotojui prireikė medikų pagalbos

Nuorodos