Fornarina: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Šablonų peradresavimų šalinimas
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Vaizduojamojo meno kūrinys
{{Vaizduojamojo meno kūrinys
| antraštė = Fornarina
| antraštė = Fornarina
| paveikslėlis = [[Vaizdas:Fornarina.jpg|240px]]
| paveikslėlis = [[Vaizdas:La Fornarina by Raffaello (cropped).jpg|240px]]
| menininkas = [[Rafaelis]]
| menininkas = [[Rafaelis]]
| metai = [[1518]]−[[1520]]
| metai = [[1518]]−[[1520]]

18:32, 20 vasario 2019 versija

Fornarina
Menininkas Rafaelis
Metai 15181520
Meno kryptis Aukštasis renesansas
Medžiagos, technika aliejus ant medžio
Matmenys 85 cm × 60 cm
Miestas (vieta) Roma
Muziejus Barberinio rūmai

Fornarina (kitaip „Jaunos moters portretas“, it. La fornarina) – italų renesanso dailininko Rafaelio (14831520) paveikslas, vaizduojantis, tikima, jo meilužę ir įkvėpėją Margeritą Luti.

Istorija

Paveikslas datuojamas apie 1518−1520 m. Iš italų kalbos išvertus La fornarina reiškia „kepėjo duktė“. Tikima, kad paveiksle Rafaelis nutapė savo meilužę Margeritą Luti (it. Margherita Luti). Margerita Luti gimė apie 1495 m. ir buvo Frančesko, Romos Santa Dorotea kvartalo kepėjo, duktė. Tikriausiai ji įstojo į Sant'Apolonia in Trastevere „puolusių“ moterų vienuolyną 1520 m. rugpjūčio 18 d. iškart po Rafaelio mirties.[1] Daugiau apie ją nežinoma nieko.

Rafaelis gyvenimo metu turėjo oficialią sužadėtinę − įtakingo Romos kardinolo dukterėčią Maria Bibbiena, su kuria nuolat atidėliojo vestuves. Pasak legendos, gyvenimo pabaigoje Rafaelis buvo įsimylėjęs vieną moterį, kad jam tai trukdė atlikinėti užsakymus galingam to meto rėmėjui, bankininkui Agostinui Kjidžiui. Bankininkui trūko kantrybė dėl vėluojančių užsakymų ir jis suteikė kambarį savo rūmuose Rafaeliui ir jo meilužei. Iš tikro nėra nieko tikro žinoma apie paveiksle pavaizduotą moterį. Labai tikėtina, kad toji pati moteris vaizduojama paveiksluose „Siksto Madona“, „Madona ant kėdės“ ir „Dama su skraiste“. Gali būti, kad tai suabsoliutinto Rafaelio moters grožio idealo portretas.

Apie paveikslą

Paveiksle vaizduojama jauna apsinuoginusi moteris. Paveikslas atvirai erotinio pobūdžio. Moteris dešine ranka dengia krūtinę, kas rodytų jos kuklumą, tačiau šia ranka nepridengia nei vienos krūties. Pagal vėlyvųjų Rafaelio kūrinių atlikimo pobūdį galima spėti, kad prie paveikslo tapybos daug prisidėjo to meto Rafaelio mokiniai. Paveikslas yra pasirašytas Rafaelio. Ant moters rankos esančios juostelės yra užrašytas dailininko vardas. Medelis už moters yra mirta − meilės simbolis. Ant kairės moters rankos restauracijos metu buvo rastas žiedo atvaizdas su rubinu, kas galėtų rodyti, kad ši moteris yra susižadėjusi, galbūt su pačiu Rafaeliu. Žiedą tikriausiai užtapė Džulijus Romanas, kuriam priklausė paveikslas po Rafaelio mirties, tikriausiai nenorėdamas sukelti nereikalingų kalbų apie dailininko ryšius. Paveikslas yra Romos Barberinio rūmuose, kurie savo ruožtu yra Nacionalinės senovinio meno galerijos dalis. Aukštos kokybės kopija yra Romos Borgezių galerijoje.

Nuorodos

  1. Jill Berk Jiminez. Dictionary of Artists' Models. Routledge, 2013, p. 332