Doni Tondo

Doni Tondo
Menininkas	Mikelandželas
Metai	1506
Meno kryptis	Aukštasis renesansas
Medžiagos, technika	tempera ant medžio panelės
Matmenys	120 cm su rėmu
Miestas (vieta)	Florencija
Muziejus	Uficių galerija

Lankytojai ties „Doni Tondo“ Uficių galerijoje

Doni Tondo arba Tondo Doni, kitaip Šv. Šeima arba Doni Madona – italų renesanso dailininko Mikelandželo paveikslas, atliktas apie 1506 m. ir esantis Uficių galerijoje Florencijoje. Tai vienintelis Mikelandželo baigtas panelės darbas ir vienintelis, dėl kurio autorystės nėra kilę abejonių.

Istorija

Paveikslas sukurtas apie 1506 m. Mikelandželo draugo ir patrono Agnolo Doni ir jo žmonos Maddalena Strozzi šeimos užsakymu. Strozzi giminė buvo viena iš turtingiausių ir įtakingiausių Florencijos giminių. Pats Agnolo Doni buvo sėkmingas tekstilinių gaminių prekiautojas. Pasak Giorgio Vasari, Agnolo Doni iš pradžių siūlė Mikelandželui 40 dukatų vietoj prašytų 70. Tai sužinojęs Mikelandželas liepė grąžinti paveikslą arba sumokėti 100. Esą Doni užsigavo ir sumokėjo 140 dukatų. Dabartiniai tyrinėtojai vertina šią istoriją kaip prasimanymą. Darbo užsakymo proga diskutuotina. Jis buvo siejamas su Agnolo Doni ir Maddalena Strozzi vestuvių 1504 m. proga ir turėjo simbolizuoti šeimos tvirtybę. Kitu spėjimu, paveikslas galėjo būti skirtas šeimos duktės Marijos gimimui 1507 m. − versija, kurią paremia scenos vaizdavimas: Šv. Juozapas dovanoja kūdikį Marijai.

Paveikslas atliktas apskritoje formoje (tonde) − tuo metu tai buvo įprasta paveikslo forma privačių užsakovų pageidavimu. Mikelandželas šio paveikslo sukūrimo metu buvo tik ką išgarsėjęs savo „Dovydo“ statula ir Florencijos aukštuomenėje siekė įtvirtinti savo padėtį. Tuo galima paaiškinti, kad jis nutapė šį paveikslą, nors gerai žinoma, kad Mikelandželas skulptūrą laikė svarbiausiu menu, o tapyba jo vertinimu buvo antravertis menas. Tondo rėmo auksinis apvadas buvo sukurtas auksakalių brolių Marco ir Francesco del Tasso dirbtuvėse. Jame pavaizduotos Jėzaus Kristaus, 2 pranašų ir 2 sibilių galvos, Strozzi ir Doni giminių simbolika. Paties apvado detalės primena Giberčio kurtų Florencijos baptisterijos antrųjų durų, žinomų kaip „Rojaus vartai“, kurias Mikelandželas labai aukštai vertino, elementus. Ypač aukšta apvado meninė vertė leido iškelti mintį, kad jį projektavo pats Mikelandželas (paveikslas ir šiuo metu yra išlikęs originaliame rėme). 1635 m. paveikslas perkeltas į Uficių Tribūną.

Tema ir stilistika

„Doni Tonde“ vaizduojama tradicinė renesanso dailės tema − Šv. Šeima, kurią sudaro Mergelė Marija, Šv. Juozapas ir kūdikis Kristus. Kiek toliau, dešiniau, vaizduojamas perpus išlindęs Šv. Jonas Krikštytojas. Už vandens juostos, prie baliustrados vaizduojamos penkios apsinuoginusių vyrų figūros − elementas, būdingas Mikelandželo būsimai tapybai Siksto koplyčioje. Scenoje Madona vaizduojama priimanti kūdikį iš Šv. Juozapo rankų. Šv. Juozapas vaizduojamas iškilęs virš Marijos − tėvo globėjo vaizdinys. Marijos poza sudėtinga, jos judesys sukuria sukamojo spiralinio judėjimo įspūdį − šie bruožai vėliau bus perimti vėlesnių manierizmo dailininkų, kurie įkvėpimo sėmėsi iš Mikelandželo. Kad išlyginti Marijos ir Šv. Juozapo figūrų vertę, Marija vaizduojama didesne ir centrine paveikslo figūra. Muskulingos Marijos rankos taip pat suteikia jai tvirtumo ir pasitikėjimo savimi įspūdį.

Paties Mikelandželo darbas siejamas su Luka Sinjorelio, apie 1500 m. tapytu analogiškos temos paveikslu, kuris taip pat yra tondo formos, jame vaizduojamos apsinuoginusios vyrų figūros ir ant žemės klūpanti Marija (šis paveikslas irgi Uficių galerijoje). Žinoma, kad Mikelandželas aukštai vertino Lukos Sinjorelio talentą. Kita įtaka pasireiškia Marijos pozoje ir visoje Šv. Šeimos trikampėje kompozicijoje. Tai Leonardo da Vinčio įtaka. „Doni Tondo“ siejamas su Leonardo paveikslu „Marija su Kūdikiu ir Šv. Ona“ (dabar Luvre). Tačiau Mikelandželas visiškai nenaudojo Leonardo sfumato technikos. „Doni Tondo“ figūrų linijos aiškios, skulptūrinio vaizdavimo.

Penkių vyrų figūrų prasmė sulaukė daug interpretacijų. Pagal plačiai paplitusį vertinimą, „Doni Tonde“ vaizduojamas krikščionybės gimimas − Marija priima iš Šv. Juozapo Kristų. Nuogi vyrai simbolizuoja pagoniškąjį pasaulį, už jų nugarų − nepaliestas žmogaus rankos laukinis peizažas. Krikščionybę su pagonybe susieja Šv. Jonas Krikštytojas, kuris tuoj turėtų krikštyti (arba nuplauti nuodėmes) nusirengiančius vyrus. Prie Marijos kojų vaizduojamas augantis vaistinis citrinmedis, prie Šv. Jono − tikriausiai isopas. Augalai, irgi turintys prasmę krikščioniškosios mitologijos kontekste. Paveikslo kompozicinėse linijose galima įžvelgti pentagramos simbolį. Marijos trikampės formos figūra ir dvi aiškios horizontalės (priešais Šv. Joną ir ties baliustrada, ant kurios atsirėmę 5 vyrai) užtvirtina paveikslo kompozicinį darnumą.

Taip pat skaitykite

• „Doni Tondo“ originaliame rėme
• Mikelandželas
• Brandusis Renesansas
• Manierizmas