Vilniaus šv. Mikalojaus Stebukladario palaikų Pernešimo cerkvė: Skirtumas tarp puslapio versijų
S panaikinta Kategorija:Vilniaus cerkvės; įtraukta Kategorija:Vilniaus ortodoksų bažnyčios naudojant HotCat |
S Homo ergaster perkėlė puslapį Vilniaus Šv. Mikalojaus ortodoksų bažnyčia į Vilniaus Šv. Nikolajaus Stebukladario palaikų Pernešimo cerkvė (anksčiau buvo nukreipiamasis): atmesti |
(Jokio skirtumo)
| |
20:01, 9 vasario 2019 versija
54°40′47.70″ š. pl. 25°17′19.50″ r. ilg. / 54.6799167°š. pl. 25.2887500°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Rusiškas pavadinimas | Храм в честь Перенесения мощей святителя Николая Чудотворца |
| Dekanatas | Vilniaus miesto stačiatikių dekanatas |
| Savivaldybė | Vilniaus miestas |
| Gyvenvietė | Vilnius |
| Adresas | Didžioji g. 12 |
| Statybinė medžiaga | plytų mūras, tinkas |
| Pastatyta | 1514 m. |
| Stilius | neobizantika |
Vilniaus Šv. Mikalojaus ortodoksų bažnyčia stovi Vilniuje.
Istorija
Apie 1350 m. šią bažnyčią vietoje buvusios medinės pastatydino LDK Algirdo antroji žmona Julianija Tverietė. Kadangi XV a. viduryje priimtas įstatymas, draudžiantis statyti naujas ir atnaujinti esamas ortodoksų šventoves, todėl sena ir apgriuvusi Šv. Mikalojaus ortodoksų bažnyčia nebuvo atnaujinama, ir tik 1514 m. etmonas Konstantinas Ostrogiškis gavo karaliaus Žygimanto I leidimą ant senų akmens pamatų statyti naują bažnyčią, kuri pavadinta Didžiąja Mikalojaus ortodoksų bažnyčia.
1609 m. ją užėmė unitai ir pastatas vėl buvo apleistas. XVIII a. viduryje bažnyčia kelis kartus stipriai degė. 1839 m. bažnyčia grąžinta ortodoksams, tačiau iš esmės atnaujinta ir sutvarkyta tik 1865 metais, pastatyta Arkangelo Mykolo koplyčia. TSRS valdžia parapiją užregistravo 1947 metais, 1961 m. jai priklausė 800 tikinčiųjų. 1949 ir 1956 m. bažnyčia remontuota.
