Vilniaus šv. Konstantino ir Mykolo cerkvė: Skirtumas tarp puslapio versijų
S panaikinta Kategorija:Vilniaus cerkvės; įtraukta Kategorija:Vilniaus ortodoksų bažnyčios naudojant HotCat |
S Tutita2 pervadino puslapį Vilniaus Šv. Konstantino ir Mykolo cerkvė į Vilniaus Šv. Konstantino ir Mykolo ortodoksų bažnyčia |
(Jokio skirtumo)
| |
16:27, 9 vasario 2019 versija
54°40′56″š. pl. 25°16′07″r. ilg. / 54.6821894°š. pl. 25.268479°r. ilg.
 | |
|---|---|
.jpg)
| |
| Rusiškas pavadinimas | Храм во имя святого равноапостольного царя Константина и преподобного Михаила Малеина |
| Dekanatas | Vilniaus miesto stačiatikių dekanatas |
| Savivaldybė | Vilniaus miestas |
| Gyvenvietė | Vilnius |
| Adresas | Basanavičiaus gatvė |
| Statybinė medžiaga | plytų mūras |
| Pastatyta | 1913 m. |
| Stilius | neobizantinis, modernas |
Vilniaus Šv. Konstantino ir Mykolo cerkvė (dar žinoma kaip Romanovų cerkvė) stovi Vilniuje. Kartais vadinama Romanovų cerkvė.
Istorija
Cerkvė pastatyta 1913 metais carų Romanovų dinastijos 300 metų jubiliejaus proga ir pavadinta apaštališkojo caro Konstantino ir šventojo Michailo Maleino garbei. Ji pastatyta valdininko I. Kolesnikovo (žymus rusų cerkvių fundatorius) lėšomis. Architektūros stilius – Rostovo ir Suzdalės. Cerkvės vidus buvo tapytas senovės rusų stiliumi (dabar neišlikę). Architektai V. Adamovičius ir A. Špakovskis. Iš Maskvos atgabenta 13 varpų. Cerkvė pašventinta gegužės 9 dieną, į iškilmes atvyko kunigaikštienė Jelizaveta Romanova.
1915 m. miestą okupavę vokiečiai cerkvėje laikydavo komendanto valandos nesilaikančius asmenis. XX a. tarpukariu cerkvė priskirta stačiatikių soborui, 1921–1926 m. remontuota. Nuo 1939 m. joje dirbo Aleksandras Nesterovičius, 1951–1956 m. kalintas už antitarybinę veiklą. 1946 m. parapijoje buvo 300 tikinčiųjų. 1947 m. sovietai cerkvę oficialiai įregistravo.
