Danielius Alseika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Šablonų peradresavimų šalinimas
Pakajus (aptarimas | indėlis)
papild.
Eilutė 34: Eilutė 34:


== Biografija ==
== Biografija ==
Gimė valstiečių šeimoje, vyresnysis brolis [[Albinas Alseika]] užaugęs tapo [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] kunigu, visuomenės veikėju.
Žmona [[Veronika Alseikienė]], sūnus [[Vytautas Kazimieras Alseika]], duktė [[Marija Gimbutienė|Marija Birutė Alseikaitė-Gimbutienė]]. [[1910]] m. baigė [[Tartu universitetas|Tartu universiteto]] Medicinos fakultetą.


[[Spaudos draudimas|Spaudos draudimo]] laikotarpiu rašė į [[Varpas (laikraštis)|„Varpą“]], [[Ūkininkas (laikraštis)|„Ūkininką“]]. Dalyvavo [[LDP|Lietuvos demokratų partijos]] veikloje. [[1905]] m. [[Didysis Vilniaus Seimas|Didžiojo Vilniaus seimo]] dalyvis, vienas [[LVLS|Lietuvos valstiečių sąjungos steigėjų]]. Per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] [[Rusijos imperijos kariuomenė]]s karo gydytojas [[Minskas|Minske]], dirbo lietuvių tremtinių, pabėgėlių organizacijose. [[1917]]–[[1918]] m. dalyvavo lietuvių karių suvažiavimuose Rusijoje. vokiečių kariuomenei [[1918]] m. vasario mėn. užėmus Minską su žmona Veronika ir A. Krutuliu įkūrė Lietuvių sanitarinės pagalbos draugiją, iki mirties jos pirmininkas. Draugija rusų paliktą ligoninių inventorių 17 vagonų [[1918]] m. liepos mėn. atgabeno į Vilnių, kur rudenį su žmona ir A. Krutuliu įsteigė polikliniką, ilgainiui virtusią pirmąja miesto lietuvių ligoninę, [[1918]]–[[1933]] m. jos vedėjas.
Danielius [[1910]] m. baigė [[Tartu universitetas|Tartu universiteto]] Medicinos fakultetą. [[Spaudos draudimas|Spaudos draudimo]] laikotarpiu rašė į [[Varpas (laikraštis)|„Varpą“]], [[Ūkininkas (laikraštis)|„Ūkininką“]]. Dalyvavo [[LDP|Lietuvos demokratų partijos]] veikloje. [[1905]] m. [[Didysis Vilniaus Seimas|Didžiojo Vilniaus seimo]] dalyvis, vienas [[LVLS|Lietuvos valstiečių sąjungos steigėjų]]. Per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] [[Rusijos imperijos kariuomenė]]s karo gydytojas [[Minskas|Minske]], dirbo lietuvių tremtinių, pabėgėlių organizacijose. [[1917]]–[[1918]] m. dalyvavo lietuvių karių suvažiavimuose Rusijoje. vokiečių kariuomenei [[1918]] m. vasario mėn. užėmus Minską su žmona Veronika ir A. Krutuliu įkūrė Lietuvių sanitarinės pagalbos draugiją, iki mirties jos pirmininkas. Draugija rusų paliktą ligoninių inventorių 17 vagonų [[1918]] m. liepos mėn. atgabeno į Vilnių, kur rudenį su žmona ir A. Krutuliu įsteigė polikliniką, ilgainiui virtusią pirmąja miesto lietuvių ligoninę, [[1918]]–[[1933]] m. jos vedėjas.


[[1918]] m. lapkričio mėn. nuo liaudininkų kooptuotas į [[Lietuvos Taryba|Lietuvos Tarybą]]. [[1920]] m. Vilniaus krašto sveikatos reikalų vedėjas. [[1920]]–[[1921]] m. [[JAV]] rinko aukas „Varpo“ bendrovei, Vilniaus krašto lietuviams. [[1923]]–[[1928]] m. Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto, [[1929]]–[[1934]] m. draugijos [[Kultūra (bendrovė)|„Kultūra“]] pirmininkas; [[1928]] m. įsteigė, leido ir redagavo žurnalą „[[Vilniaus šviesa]]“. [[1926]] m. Lietuvos ūkio draugijos steigėjas, [[1918]]–[[1934]] m. [[Lietuvių mokslo draugija|Lietuvių mokslo draugijos]] veikėjas. [[1929]] m. įsteigė laikraštį „[[Vilniaus žodis]]“, iki [[1931]] m. jo faktinis redaktorius. [[1927]] m. [[Varšuva|Varšuvoje]] keturiomis kalbomis leisto žurnalo „Natio“ vienas redaktorių ir bendradarbių. Lenkų okupacinės administracijos Vilniuje buvo nuolat persekiojamas, suimamas.<ref>{{VLE|I|388|[[Vytautas Kazimieras Alseika]]|Danielius Alseika}}</ref>
[[1918]] m. lapkričio mėn. nuo liaudininkų kooptuotas į [[Lietuvos Taryba|Lietuvos Tarybą]]. [[1920]] m. Vilniaus krašto sveikatos reikalų vedėjas. [[1920]]–[[1921]] m. [[JAV]] rinko aukas „Varpo“ bendrovei, Vilniaus krašto lietuviams. [[1923]]–[[1928]] m. Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto, [[1929]]–[[1934]] m. draugijos [[Kultūra (bendrovė)|„Kultūra“]] pirmininkas; [[1928]] m. įsteigė, leido ir redagavo žurnalą „[[Vilniaus šviesa]]“. [[1926]] m. Lietuvos ūkio draugijos steigėjas, [[1918]]–[[1934]] m. [[Lietuvių mokslo draugija|Lietuvių mokslo draugijos]] veikėjas. [[1929]] m. įsteigė laikraštį „[[Vilniaus žodis]]“, iki [[1931]] m. jo faktinis redaktorius. [[1927]] m. [[Varšuva|Varšuvoje]] keturiomis kalbomis leisto žurnalo „Natio“ vienas redaktorių ir bendradarbių. Lenkų okupacinės administracijos Vilniuje buvo nuolat persekiojamas, suimamas.

Žmona [[Veronika Alseikienė]], sūnus [[Vytautas Kazimieras Alseika]], duktė [[Marija Gimbutienė|Marija Birutė Alseikaitė-Gimbutienė]].<ref>{{VLE|I|388|[[Vytautas Kazimieras Alseika]]|Danielius Alseika}}</ref>


== Bibliografija ==
== Bibliografija ==
Eilutė 48: Eilutė 50:


{{DEFAULTSORT:Alseika Danielius }}
{{DEFAULTSORT:Alseika Danielius }}

[[Kategorija:Lietuvos gydytojai]]
[[Kategorija:Lietuvos gydytojai]]
[[Kategorija:Lietuvos visuomenės veikėjai]]
[[Kategorija:Lietuvos visuomenės veikėjai]]

11:38, 4 vasario 2019 versija

Danielius Alseika
Gimė 1881 m. sausio 1 d.
Urviai, Skuodo valsčius
Mirė 1936 m. gegužės 9 d. (55 metai)
Vilnius
Sutuoktinis (-ė) Veronika Alseikienė
Vaikai Vytautas Kazimieras Alseika, duktė Marija Birutė Alseikaitė-Gimbutienė
Veikla gydytojas, Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjas
Partija Lietuvos demokratų partija
Alma mater 1910 m. Tartu universitetas
Atminimo lenta Alseikų šeimai Vilniuje, Jogailos g. 11

Danielius Alseika (1881 m. sausio 1 d. Urviai, Skuodo valsčius – 1936 m. gegužės 9 d. Vilnius) – gydytojas, Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjas.

Biografija

Gimė valstiečių šeimoje, vyresnysis brolis Albinas Alseika užaugęs tapo Romos katalikų kunigu, visuomenės veikėju.

Danielius 1910 m. baigė Tartu universiteto Medicinos fakultetą. Spaudos draudimo laikotarpiu rašė į „Varpą“, „Ūkininką“. Dalyvavo Lietuvos demokratų partijos veikloje. 1905 m. Didžiojo Vilniaus seimo dalyvis, vienas Lietuvos valstiečių sąjungos steigėjų. Per Pirmąjį pasaulinį karą Rusijos imperijos kariuomenės karo gydytojas Minske, dirbo lietuvių tremtinių, pabėgėlių organizacijose. 19171918 m. dalyvavo lietuvių karių suvažiavimuose Rusijoje. vokiečių kariuomenei 1918 m. vasario mėn. užėmus Minską su žmona Veronika ir A. Krutuliu įkūrė Lietuvių sanitarinės pagalbos draugiją, iki mirties jos pirmininkas. Draugija rusų paliktą ligoninių inventorių 17 vagonų 1918 m. liepos mėn. atgabeno į Vilnių, kur rudenį su žmona ir A. Krutuliu įsteigė polikliniką, ilgainiui virtusią pirmąja miesto lietuvių ligoninę, 19181933 m. jos vedėjas.

1918 m. lapkričio mėn. nuo liaudininkų kooptuotas į Lietuvos Tarybą. 1920 m. Vilniaus krašto sveikatos reikalų vedėjas. 19201921 m. JAV rinko aukas „Varpo“ bendrovei, Vilniaus krašto lietuviams. 19231928 m. Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto, 19291934 m. draugijos „Kultūra“ pirmininkas; 1928 m. įsteigė, leido ir redagavo žurnalą „Vilniaus šviesa“. 1926 m. Lietuvos ūkio draugijos steigėjas, 19181934 m. Lietuvių mokslo draugijos veikėjas. 1929 m. įsteigė laikraštį „Vilniaus žodis“, iki 1931 m. jo faktinis redaktorius. 1927 m. Varšuvoje keturiomis kalbomis leisto žurnalo „Natio“ vienas redaktorių ir bendradarbių. Lenkų okupacinės administracijos Vilniuje buvo nuolat persekiojamas, suimamas.

Žmona Veronika Alseikienė, sūnus Vytautas Kazimieras Alseika, duktė Marija Birutė Alseikaitė-Gimbutienė.[1]

Bibliografija

  • Lietuvių tautinė idėja istorijos šviesoje, 1924 m.;
  • Vilniaus krašto lietuvių gyvenimas 19191934 m., 1935 m.

Šaltiniai

  1. Vytautas Kazimieras AlseikaDanielius Alseika. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 388 psl.