Steve Reich: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{klaidos}}
[[Vaizdas:Steve Reich2.jpg|thumb|Steve Reich]]'''[[Steve Reich|Stephen Michael Reich]]''' (g. [[1936]] m. [[spalio 3]] d.) yra amerikiečių kompozitorius, vienas iš pirmųjų minimalistinės muzikos kūrėjų. Steve Reich kartu su [[La Monte Young]], [[Terry Riley]] ir [[Philip Glass]] pradėjo kurti minimalią muziką 1960-ųjų viduryje ir pabaigoje.
[[Vaizdas:Steve Reich2.jpg|thumb|Steve Reich]]'''[[Steve Reich|Stephen Michael Reich]]''' (g. [[1936]] m. [[spalio 3]] d.) yra amerikiečių kompozitorius, vienas iš pirmųjų minimalistinės muzikos kūrėjų. Steve Reich kartu su [[La Monte Young]], [[Terry Riley]] ir [[Philip Glass]] pradėjo kurti minimalią muziką 1960-ųjų viduryje ir pabaigoje.


Eilutė 11: Eilutė 12:


Po metų Reichas pradėjo studijuoti kompoziciją privačiai pas [[:en:Hall_Overton|Hall Overton]], ik tol kol jis įstojo į Juilliard. Ten jau studijavo pas William Bergsma ir Vincent Persichetti (1958-1961). Vėliau jis lankė Mills College Oakland, Kalifornijoje, kur taip pat mokėsi Luciano Berio ir Darius Milhaud (1961-1963) ir įgijo kompozicijos magistro laipsnį. Reichas bendradarbiavo su San Francisko juostų muzikos centru, [[Pauline Oliveros]], [[:en:Ramon_Sender|Ramon Sender]], [[:en:Morton_Subotnick|Morton Subotnick]], [[Phil Lesh]] ir [[Terry Riley|Terry Riley.]]
Po metų Reichas pradėjo studijuoti kompoziciją privačiai pas [[:en:Hall_Overton|Hall Overton]], ik tol kol jis įstojo į Juilliard. Ten jau studijavo pas William Bergsma ir Vincent Persichetti (1958-1961). Vėliau jis lankė Mills College Oakland, Kalifornijoje, kur taip pat mokėsi Luciano Berio ir Darius Milhaud (1961-1963) ir įgijo kompozicijos magistro laipsnį. Reichas bendradarbiavo su San Francisko juostų muzikos centru, [[Pauline Oliveros]], [[:en:Ramon_Sender|Ramon Sender]], [[:en:Morton_Subotnick|Morton Subotnick]], [[Phil Lesh]] ir [[Terry Riley|Terry Riley.]]

<br />


== Kūryba ==
== Kūryba ==
Eilutė 20: Eilutė 21:
Didelę įtaką Steve Reich padarė kolegos minimalistai Terry Riley, kuris savo darbuose jungia paprastus muzikinius modelius, kurie atsinaujindami laike sukuria lėtai besikeičiančią, darnią visumą. Reich  šią techniką panaudojo pirmajame savo  stambiame kūrinyje  "It's Gonna Rain", sukurtame 1965 m.  Kūrinyje jis panaudojo fragmentą apie pasaulio pabaigą, kurį pateikė juodaodis penktadalysčių gatvės pamokslininkas brolis Walter. Reichas panaudojo tą įrašą  savo garso takeliui, perkeldamas paskutinius tris fragmento žodžius "it's gonna rain", į daugybę juostų kilpų, kurios palaipsniui pereina iš fazės į frazę.
Didelę įtaką Steve Reich padarė kolegos minimalistai Terry Riley, kuris savo darbuose jungia paprastus muzikinius modelius, kurie atsinaujindami laike sukuria lėtai besikeičiančią, darnią visumą. Reich  šią techniką panaudojo pirmajame savo  stambiame kūrinyje  "It's Gonna Rain", sukurtame 1965 m.  Kūrinyje jis panaudojo fragmentą apie pasaulio pabaigą, kurį pateikė juodaodis penktadalysčių gatvės pamokslininkas brolis Walter. Reichas panaudojo tą įrašą  savo garso takeliui, perkeldamas paskutinius tris fragmento žodžius "it's gonna rain", į daugybę juostų kilpų, kurios palaipsniui pereina iš fazės į frazę.


<nowiki>''</nowiki>The 13-minute Come Out<nowiki>''</nowiki> (1966) naudoja panašiai ušdėstytus vienos šnekamosios linijos įrašus, kuriuose pateiktas tekstas "to let the bruise’s blood come out to show them."  Reichas įrašė fragmentą dviem kanalais, kurie iš pradžių grojo vieningai. Po kurio laiko tie kanalai išsinchronizuojami, palaipsniškai didėjantis neatitikimas tampa  savotiška reverberacija. Tada du balsai suskaidomi į keturia kilpas, tada aštuonias, ir tęsiasi skaidymas tol, kol faktiniai žodžiai klausytojui tampa nesuprantami. 1999 m. "Rolling Stone" žurnalas pavadino Steve Reich "The Father of Sampling" ir palygino jo darbą su hip-hop kultūros DJ'ais, tokiais kaip "Kool Herc" ir "Grandmaster Flash".
''The 13-minute Come Out'' (1966) naudoja panašiai ušdėstytus vienos šnekamosios linijos įrašus, kuriuose pateiktas tekstas "to let the bruise’s blood come out to show them."  Reichas įrašė fragmentą dviem kanalais, kurie iš pradžių grojo vieningai. Po kurio laiko tie kanalai išsinchronizuojami, palaipsniškai didėjantis neatitikimas tampa  savotiška reverberacija. Tada du balsai suskaidomi į keturia kilpas, tada aštuonias, ir tęsiasi skaidymas tol, kol faktiniai žodžiai klausytojui tampa nesuprantami. 1999 m. "Rolling Stone" žurnalas pavadino Steve Reich "The Father of Sampling" ir palygino jo darbą su hip-hop kultūros DJ'ais, tokiais kaip "Kool Herc" ir "Grandmaster Flash".


Pirmasis Reicho bandymas versti šią fazavimo techniką iš įrašytos juostos į gyvus pasirodymus buvo 1967 m. Fortepijono fazė, dviems fortepijonams. Fortepijono fazėje atlikėjai pakartoja greitą melodinę figūrą, iš pradžių vieningai. Kadangi vienas atlikėjas išlaiko tempą, kitas paspartėja per vieną šešioliktinę. Šis periodiškas greitėjimas tęsiasi visą kūrinį.  Smuiko fazė, taip pat parašyta 1967 m., yra paremta ta pačia linijine greitėjimo technika.
Pirmasis Reicho bandymas versti šią fazavimo techniką iš įrašytos juostos į gyvus pasirodymus buvo 1967 m. Fortepijono fazė, dviems fortepijonams. Fortepijono fazėje atlikėjai pakartoja greitą melodinę figūrą, iš pradžių vieningai. Kadangi vienas atlikėjas išlaiko tempą, kitas paspartėja per vieną šešioliktinę. Šis periodiškas greitėjimas tęsiasi visą kūrinį.  Smuiko fazė, taip pat parašyta 1967 m., yra paremta ta pačia linijine greitėjimo technika.
Eilutė 27: Eilutė 28:


=== 1970-ieji ===
=== 1970-ieji ===
1970 m. Reich pradėjo penkių savaičių kelionę, norėdamas studijuoti muziką Ganoje, apie kurią jis sužinojo iš būgnininko Gideon Alorwoyie. Reich taip pat studijavo Balio gamelaną Sietle, 1973 m. Ir 1974 m. Reich įkvėptas savito egzotiškų būgnų skambesio jis sukūrė  savo 90 minučių kūrinį <nowiki>''Drummingas''</nowiki>.  Sukurtas perkusijos ansambliui su moterų balsais ir pikolo fleita.
1970 m. Reich pradėjo penkių savaičių kelionę, norėdamas studijuoti muziką Ganoje, apie kurią jis sužinojo iš būgnininko Gideon Alorwoyie. Reich taip pat studijavo Balio gamelaną Sietle, 1973 m. Ir 1974 m. Reich įkvėptas savito egzotiškų būgnų skambesio jis sukūrė  savo 90 minučių kūrinį ''Drummingas''.  Sukurtas perkusijos ansambliui su moterų balsais ir pikolo fleita.


"Drumming" kūrinys žymėjo naują kūrybos etapą, kurio metu jis suformavo savo ansamblį, <nowiki>''</nowiki>Steve Reich and Musicians<nowiki>''</nowiki>. Steve Reich ir muzikantai. Reich persikėlė iš "fazės poslinkio" (- angl. "phase shifting") technikos, kurią jis pradėjo savo kūrybinį kelią ir pradėjo kurti sudėtingesnius kūrinius. Jis ištyrė kitus muzikinius procesus, tokius kaip augmentacija (frazių ir melodinių fragmentų laiko pratęsimas). Būtent tuo laikotarpiu jis rašė tokius kūrinius kaip "Music for Mallet Instruments", "Voices and Organ" (1973) ir "Six Pianos" (1973 m.). 1974 m. Reichas pradėjo rašyti muziką 18 muzikantų. Šis kūrinys įtraukė daug naujų idėjų, jis yra pagrįstas vienuolikos akordų, įvestų pradžioje (vadinamas "Impulsais") ciklu, po kurio seka maža kiekvieno akordo muzikos dalis ("I-XI sekcijos"), ir pagaliau grįžta į pradinį ciklą (" Impulsai "). Tai buvo pirmasis Reicho bandymas rašyti didesniems ansambliams. Dėl padidėjusio atlikėjų skaičiaus atsirado daugiau psichoakustinių efektų, kurie sužavėjo kompozitorių, ir jis pažymėjo, kad jis norėtų toliau išnagrinėti šią idėją. Reich pastebėjo, kad šis vienas kūrinys per pirmąsias penkias minutes turėjo daugiau harmoningų judesių nei bet kuris kitas jo parašytas darbas. Reich toliau plėtojo šias savo naujas idėjas kūriniuose  "Music for a Large Ensemble" (1978) ir "Octet" (1979).
"Drumming" kūrinys žymėjo naują kūrybos etapą, kurio metu jis suformavo savo ansamblį, ''Steve Reich and Musicians''. Steve Reich ir muzikantai. Reich persikėlė iš "fazės poslinkio" (- angl. "phase shifting") technikos, kurią jis pradėjo savo kūrybinį kelią ir pradėjo kurti sudėtingesnius kūrinius. Jis ištyrė kitus muzikinius procesus, tokius kaip augmentacija (frazių ir melodinių fragmentų laiko pratęsimas). Būtent tuo laikotarpiu jis rašė tokius kūrinius kaip "Music for Mallet Instruments", "Voices and Organ" (1973) ir "Six Pianos" (1973 m.). 1974 m. Reichas pradėjo rašyti muziką 18 muzikantų. Šis kūrinys įtraukė daug naujų idėjų, jis yra pagrįstas vienuolikos akordų, įvestų pradžioje (vadinamas "Impulsais") ciklu, po kurio seka maža kiekvieno akordo muzikos dalis ("I-XI sekcijos"), ir pagaliau grįžta į pradinį ciklą (" Impulsai "). Tai buvo pirmasis Reicho bandymas rašyti didesniems ansambliams. Dėl padidėjusio atlikėjų skaičiaus atsirado daugiau psichoakustinių efektų, kurie sužavėjo kompozitorių, ir jis pažymėjo, kad jis norėtų toliau išnagrinėti šią idėją. Reich pastebėjo, kad šis vienas kūrinys per pirmąsias penkias minutes turėjo daugiau harmoningų judesių nei bet kuris kitas jo parašytas darbas. Reich toliau plėtojo šias savo naujas idėjas kūriniuose  "Music for a Large Ensemble" (1978) ir "Octet" (1979).


=== 1980-ieji ===
=== 1980-ieji ===
Eilutė 44: Eilutė 45:


2013 m. Kovo 5 d. Londone vykusio "London Sinfonietta" salėje įvyko kūrinio "Radiohead Rewrite" premjerą 11-ai atlikėju. Kūrinio atsiradimas įkvėptas grupės "Radiohead" muzikos. Į programa taip pat buvo įtraukti ir "Double Sextet" ansambliui, 12 atlikėjų, "Clapping Music", dviem žmonėms ir keturioms rankoms su perkusininku Colin Currie, "Electric Conounter", elektrinei gitarai, kurios takelį sukūrė Mats Bergstrom, taip pat du Steve Reich maži ansambliai, vienas akustiniams instrumentams, kitas - elektriniams instrumentams ir juostelei.
2013 m. Kovo 5 d. Londone vykusio "London Sinfonietta" salėje įvyko kūrinio "Radiohead Rewrite" premjerą 11-ai atlikėju. Kūrinio atsiradimas įkvėptas grupės "Radiohead" muzikos. Į programa taip pat buvo įtraukti ir "Double Sextet" ansambliui, 12 atlikėjų, "Clapping Music", dviem žmonėms ir keturioms rankoms su perkusininku Colin Currie, "Electric Conounter", elektrinei gitarai, kurios takelį sukūrė Mats Bergstrom, taip pat du Steve Reich maži ansambliai, vienas akustiniams instrumentams, kitas - elektriniams instrumentams ir juostelei.
<br />


== Apdovanojimai ==
== Apdovanojimai ==
2006 m. spalio mėn. Steve Reich apdovanotas muzikos apdovanojimu "Praemium Imperiale".
2006 m. spalio mėn. Steve Reich apdovanotas muzikos apdovanojimu "Praemium Imperiale".


2007 m. sausio 25 d. Steve Reich  gavo 2007 m. "Polar Music Prize<nowiki>''</nowiki> apdovanojimą.
2007 m. sausio 25 d. Steve Reich  gavo 2007 m. "Polar Music Prize" apdovanojimą.


2009 m. Balandžio 20 d. Steve Reich buvo apdovanotas 2009 m. Pulitzerio muzikos premija už kūrinį "Double Sextet".
2009 m. Balandžio 20 d. Steve Reich buvo apdovanotas 2009 m. Pulitzerio muzikos premija už kūrinį "Double Sextet".
Eilutė 126: Eilutė 126:
* ''Pulse - Quartet'', International Contemporary Ensemble, Colin Currie Group (Nonesuch)
* ''Pulse - Quartet'', International Contemporary Ensemble, Colin Currie Group (Nonesuch)


<br />
== Nuorodos ==
== Nuorodos ==
* [http://www.stevereich.com/ SteveReich.com] – Oficialus puslapis
* [http://www.stevereich.com/ SteveReich.com] – Oficialus puslapis
*[[:en:Minimal_music|Minimalist music]]
*Mertens, W. (1983), ''American Minimal Music'', Kahn & Averill, London, (p.11)
*Mertens, W. (1983), ''American Minimal Music'', Kahn & Averill, London, (p.11)
*Michael Nyman, writing in the preface of Mertens' book refers to the style as "so called minimal music"<sup>[''vague'']</sup> (Mertens p.8).
*Michael Nyman, writing in the preface of Mertens' book refers to the style as "so called minimal music"<sup>[''vague'']</sup> (Mertens p.8).
Eilutė 152: Eilutė 150:
*Emmerson, S. (2007), ''Music, Electronic Media, and Culture'', Ashgate, Adlershot, p.68.
*Emmerson, S. (2007), ''Music, Electronic Media, and Culture'', Ashgate, Adlershot, p.68.
*Reich Remixed: album track listing at www.discogs.com
*Reich Remixed: album track listing at www.discogs.com

<br />


[[Kategorija:JAV kompozitoriai|Reich]]
[[Kategorija:JAV kompozitoriai|Reich]]

12:04, 3 vasario 2019 versija

   Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti.
Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan.
Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą.
Steve Reich

Stephen Michael Reich (g. 1936 m. spalio 3 d.) yra amerikiečių kompozitorius, vienas iš pirmųjų minimalistinės muzikos kūrėjų. Steve Reich kartu su La Monte Young, Terry Riley ir Philip Glass pradėjo kurti minimalią muziką 1960-ųjų viduryje ir pabaigoje.

Ankstyvoje Reicho veikloje buvo daugybė eksperimentų, visų pirma įrašant cikliškai besikartojančius fragmentus, kuriuos jis įrašydavo į magnetinės juostelės gabaliukus ir suklijuodavo juos tarpusavyje. (angl. Time loop) (pvz., "It's Gonna Rain" arba "Come Out"). Taip pat Steve Reich naudojo ir paprastus, garsinius, procesus muzikinei koncepcijai sukurti (pvz., "Pendulum").Tokios kompozicijos pagal savo formą ir ritmą buvo labai modernios savo laikais ir padarė didelę įtaką šiuolaikinės muzikos, ypatingai JAV, raidai. 1980-aisiais Reicho kūryba tapo tamsesnė, įvedant istorines temas.Šioms kompozicijoms būdingi pasikartojantys skaičiai, lėtas harmoningas ritmas ir kanonai. Vienu iš jo pasekėjų gali būti vadinamas Scott Johnson.

Brolis - rašytojas Jonathan Carroll.

Anstyvasis laikotarpis

Steve Reich gimė Niujorke, Brodvejaus lyrikų June Sillman ir Leonard Reich šeimoje. Kai jis sulaukė vienerių metų, jo tėvai išsiskyrė, tad vaikystę Reichas leido tarp Niujorko ir Kalifornijos. Būdamas dar visai mažas jis pradėjo lankyti fortepijono pamokas. Jau 14 metų jis pradėjo studijuoti  ir gilintis į baroko laikotarpiu ir anksčiau sukurtą muziką, taip pat ir XX a. muziką.  Reichas studijavo būgnus su Roland Kohloff, norėdamas išmokti groti džiazą.

Kornelio universitete studijavo filosofiją, baigė 1957 m. Reicho disertacija buvo skirta Ludwig Wittgenstein. Vėliau jis pritaikė šio filosofo tekstus muzikai Proverbe (1995) ir You Are (variations) (2006).

Po metų Reichas pradėjo studijuoti kompoziciją privačiai pas Hall Overton, ik tol kol jis įstojo į Juilliard. Ten jau studijavo pas William Bergsma ir Vincent Persichetti (1958-1961). Vėliau jis lankė Mills College Oakland, Kalifornijoje, kur taip pat mokėsi Luciano Berio ir Darius Milhaud (1961-1963) ir įgijo kompozicijos magistro laipsnį. Reichas bendradarbiavo su San Francisko juostų muzikos centru, Pauline Oliveros, Ramon Sender, Morton Subotnick, Phil Lesh ir Terry Riley.


Kūryba

1960-ieji

Reich ankstyvosios kūrybos įkvėpimas buvo eksperimentai su dvylikos tonų sistema, tačiau jis nustatė, kad ritminiai aspektai muzikoje yra daug įdomesni nei aukščio. Reichas taip pat sukūrė garso takelius  filmams "Plastic Haircut" (1963), "Oh Dem Watermelons" (1965) ir "Thick Pucker" (1965), trys Robert Nelson filmai. 1963 m. Sukurtas "Plastic Haircut" garso takelis buvo trumpas juostos koliažas, galbūt Reicho pirmasis. "Oh Dem Watermelons" garso takelyje buvo naudojamos dvi 19-ojo amžiaus ministrelių melodijos. Jos buvo naudojamos kartu, frazuojant į didelį penkiolikos dalių kanoną. "Thick Pucker" muzika kilo iš gatvių įrašų. Reichas vaikščiojo aplink San Franciską su Nelson, kuris filmavo tuo metu filmavo kino juostą.

Didelę įtaką Steve Reich padarė kolegos minimalistai Terry Riley, kuris savo darbuose jungia paprastus muzikinius modelius, kurie atsinaujindami laike sukuria lėtai besikeičiančią, darnią visumą. Reich  šią techniką panaudojo pirmajame savo  stambiame kūrinyje  "It's Gonna Rain", sukurtame 1965 m.  Kūrinyje jis panaudojo fragmentą apie pasaulio pabaigą, kurį pateikė juodaodis penktadalysčių gatvės pamokslininkas brolis Walter. Reichas panaudojo tą įrašą  savo garso takeliui, perkeldamas paskutinius tris fragmento žodžius "it's gonna rain", į daugybę juostų kilpų, kurios palaipsniui pereina iš fazės į frazę.

The 13-minute Come Out (1966) naudoja panašiai ušdėstytus vienos šnekamosios linijos įrašus, kuriuose pateiktas tekstas "to let the bruise’s blood come out to show them."  Reichas įrašė fragmentą dviem kanalais, kurie iš pradžių grojo vieningai. Po kurio laiko tie kanalai išsinchronizuojami, palaipsniškai didėjantis neatitikimas tampa  savotiška reverberacija. Tada du balsai suskaidomi į keturia kilpas, tada aštuonias, ir tęsiasi skaidymas tol, kol faktiniai žodžiai klausytojui tampa nesuprantami. 1999 m. "Rolling Stone" žurnalas pavadino Steve Reich "The Father of Sampling" ir palygino jo darbą su hip-hop kultūros DJ'ais, tokiais kaip "Kool Herc" ir "Grandmaster Flash".

Pirmasis Reicho bandymas versti šią fazavimo techniką iš įrašytos juostos į gyvus pasirodymus buvo 1967 m. Fortepijono fazė, dviems fortepijonams. Fortepijono fazėje atlikėjai pakartoja greitą melodinę figūrą, iš pradžių vieningai. Kadangi vienas atlikėjas išlaiko tempą, kitas paspartėja per vieną šešioliktinę. Šis periodiškas greitėjimas tęsiasi visą kūrinį.  Smuiko fazė, taip pat parašyta 1967 m., yra paremta ta pačia linijine greitėjimo technika.

Panašus, bet mažiau žinomas šios vadinamosios procesinės muzikos pavyzdys yra "Pendulum Music" (1968), kurį sudaro keli mikrofonai, skambantys per garsiakalbius, prie kurių jie yra pritvirtinti. "Pendulum Music" buvo pristatytas tik 1990-ųjų pabaigoje "Sonic Youth" grojant žiūrovams.

1970-ieji

1970 m. Reich pradėjo penkių savaičių kelionę, norėdamas studijuoti muziką Ganoje, apie kurią jis sužinojo iš būgnininko Gideon Alorwoyie. Reich taip pat studijavo Balio gamelaną Sietle, 1973 m. Ir 1974 m. Reich įkvėptas savito egzotiškų būgnų skambesio jis sukūrė  savo 90 minučių kūrinį Drummingas.  Sukurtas perkusijos ansambliui su moterų balsais ir pikolo fleita.

"Drumming" kūrinys žymėjo naują kūrybos etapą, kurio metu jis suformavo savo ansamblį, Steve Reich and Musicians. Steve Reich ir muzikantai. Reich persikėlė iš "fazės poslinkio" (- angl. "phase shifting") technikos, kurią jis pradėjo savo kūrybinį kelią ir pradėjo kurti sudėtingesnius kūrinius. Jis ištyrė kitus muzikinius procesus, tokius kaip augmentacija (frazių ir melodinių fragmentų laiko pratęsimas). Būtent tuo laikotarpiu jis rašė tokius kūrinius kaip "Music for Mallet Instruments", "Voices and Organ" (1973) ir "Six Pianos" (1973 m.). 1974 m. Reichas pradėjo rašyti muziką 18 muzikantų. Šis kūrinys įtraukė daug naujų idėjų, jis yra pagrįstas vienuolikos akordų, įvestų pradžioje (vadinamas "Impulsais") ciklu, po kurio seka maža kiekvieno akordo muzikos dalis ("I-XI sekcijos"), ir pagaliau grįžta į pradinį ciklą (" Impulsai "). Tai buvo pirmasis Reicho bandymas rašyti didesniems ansambliams. Dėl padidėjusio atlikėjų skaičiaus atsirado daugiau psichoakustinių efektų, kurie sužavėjo kompozitorių, ir jis pažymėjo, kad jis norėtų toliau išnagrinėti šią idėją. Reich pastebėjo, kad šis vienas kūrinys per pirmąsias penkias minutes turėjo daugiau harmoningų judesių nei bet kuris kitas jo parašytas darbas. Reich toliau plėtojo šias savo naujas idėjas kūriniuose  "Music for a Large Ensemble" (1978) ir "Octet" (1979).

1980-ieji

1980-ųjų dešimtmetyje Reich kūryboje atsirado kiek kitokia, istorinė temika. "Tehillim" (1981) yra pirmasis Reicho kūrinys susijęs su žydiška tema. Kūrinys keturių dalių, moterų balsams (vienas aukštas sopranas, du lyriški sopranai ir vienas altas), pikolo, fleita, obojui, anglinų ragui, dviems klarnetams, perkusijai, dviems elektroniniams vargonams, dviems smuikams, altui, violončelei ir kontrabosui. Tekstai paimti iš psalmių 19: 2-5 (19: 1-4 krikščioniškuose vertimuose) 34: 13-15 (34: 12-14), 18: 26-27 (18: 25-26) ir 150 : 4-6. "Tehillim" - tai nukrypimas nuo kitų Reicho darbų formalioje struktūroje. Tekstams skiriama net keletą eilučių, o ne kaip ankstesniuose kūriniuose naudojami tik teksto fragmentai. Esminis elementas kūrinyje - melodija. Klasikinio kontrapunkto ir funkcinės harmonijos naudojimas taip pat kontrastuoja su anksčiau parašytais laisvai struktūrizuotais minimalistiniais kūriniais."Electric Conounter Point III Fast" (1989).

1990-ieji

1993 m. Reich bendradarbiavo su savo žmona, vaizdo menininke Beryl Korot, operoje "The Cave", kuri sukurta pagali judaizmo, krikščionybės ir islamo religijas, pasitelkiant izraeliečių, palestiniečių ir amerikiečių žodžius. Šis kūrinys, skirtas perkusijoms, balsams ir styginiams. 1994 m. Reich sukūrė "Three Tales" ir "City Life" naudodamas "sampling" techniką.Taip pat 1998 m. sukūrė "Triple Quartet", kuris buvo parašytas Kronos kvartetui, kuris gali būti atliktas styginių kvartetu ir juosta, trimis styginių kvartetais arba 36 atlikėjų styginių orkestru. Pasak kompozitoriaus, kūrinio atsiradimui įtaką padarė kompozitorių Bella  Bartók ir Alfred Schnitke styginių kvartetai ir Michael Gordon "Yo Shakespeare".

2000-ieji

Instrumentinių kūrinių serija, skirta atlikti koncertų salėse, tęsėsi. Buvo sukurti tokie kūriniai kaip "Dance Patters" (2002), "Cello Counterpoint"(2003) ir variacijos "You Are" (2004).

2010-ieji

Reich 2011 m. kovo mėn. pristatė kūrinį, "WTC 9/11", parašytą styginių kvartetui ir juostai. Kronos kvartetas atliktas Duke universitete, Šiaurės Karolina, JAV.

2013 m. Kovo 5 d. Londone vykusio "London Sinfonietta" salėje įvyko kūrinio "Radiohead Rewrite" premjerą 11-ai atlikėju. Kūrinio atsiradimas įkvėptas grupės "Radiohead" muzikos. Į programa taip pat buvo įtraukti ir "Double Sextet" ansambliui, 12 atlikėjų, "Clapping Music", dviem žmonėms ir keturioms rankoms su perkusininku Colin Currie, "Electric Conounter", elektrinei gitarai, kurios takelį sukūrė Mats Bergstrom, taip pat du Steve Reich maži ansambliai, vienas akustiniams instrumentams, kitas - elektriniams instrumentams ir juostelei.

Apdovanojimai

2006 m. spalio mėn. Steve Reich apdovanotas muzikos apdovanojimu "Praemium Imperiale".

2007 m. sausio 25 d. Steve Reich  gavo 2007 m. "Polar Music Prize" apdovanojimą.

2009 m. Balandžio 20 d. Steve Reich buvo apdovanotas 2009 m. Pulitzerio muzikos premija už kūrinį "Double Sextet".

2011 m. Gegužės mėn. Steve Reich gavo "New England Conservatory of Music" garbės daktaro laipsnį.

2012 m. Steve Reich gavo Amerikos meno ir rašytojų akademijos aukso medalį už nuopelnus muzikoje.

2014 m. rugsėjo mėn. Reichas buvo apdovanotas "Leone d'Oro" (auksinis liūtas už pasiekimus muzikoje).

2016 m. kovo mėn. Londono Karališkojo muzikos koledže Steve Reich buvo paskirtas garbės daktaro vardas.

Kūriniai

  • It's Gonna Rain, įrašymo juostelė (1965 m.)
  • Come Out, įrašymo juostelė (1966 m.)
  • Piano Phase dviem pianinam arba dviem marimbom (1967 m.)
  • Slow Motion Sound koncepcija (1967 m.)
  • Violin Phase smuikui ir įrašymo juostelei arba keturiem smuikam (1967 m.)
  • My Name Is trim įrašymo magnetofonam ir atlikėjams (1967 m.)
  • Pendulum Music trim arba keturiems mikrofonam, stiprintuvui ir garsiakalbiams (1968 m.)
  • Four Organs keturiem elektriniams vargonams ir marakom (1970 m.)
  • Phase Patterns keturiem elektriniams vargonams (1970 m.)
  • Drumming keturiom porom bongo būgnų, trim marimbom, trim varpeliam, dviem moteriškiem vokalam, švilpavimui ir pikolo (1970/1971 m.)
  • Clapping Music dviem plojančiam muzikantam (1972 m.)
  • Music for Pieces of Wood penkiom porom medinių lazdelių (1973 m.)
  • Six Pianos (1973 m.) – pervadinta Six Marimbas (1986 m.)
  • Music for Mallet Instruments, Voices and Organ (1973 m.)
  • Music for 18 Musicians (1974-76 m.)
  • Music for a Large Ensemble (1978 m.)
  • Octet (1979 m.) – perdarytas į Eight Lines
  • Variations for Winds, Strings and Keyboards orkestrui (1979 m.)
  • Tehillim balsam ir ansambliui (1981 m.)
  • Vermont Counterpoint įgarsintai fleitai ir įrašymo juostelei (1982 m.)
  • The Desert Music chorui ir orkestrui arba balsams ir ansambliui (1984 m.)
  • Sextet perkusiniams ir klavišiniams (1984 m.)
  • New York Counterpoint įgarsintam klarnetui ir įrašymo juostelei arba vienuolikai klarnetų (1985 m.)
  • Three Movements orkestrui (1986 m.)
  • Electric Counterpoint elektrinei gitarai arba sustiprintai akustinei gitarai ir įrašymo juostelei (1987 m.)
  • The Four Sections forkestrui (1987 m.)
  • Different Trains styginių kvartetui ir įrašymo juostelei (1988 m.)
  • The Cave keturiem balsam, ansambliui ir video (1993 m.)
  • Duet dviem smuikam ir styginių ansambliui (1993 m.)
  • Nagoya Marimbas dviem marimbom (1994 m.)
  • City Life įgarsintam ansambliui (1995 m.)
  • Proverb balsma ir ansambliui (1995 m.)
  • Triple Quartet įgarsintam styginių kvartetui arba trim styginių kvartetam arba styginių orkestrui (1998 m.)
  • Know What Is Above You keturiem moteriškiem balsam ir dviem tamborinam (1999 m.)
  • Three Tales video projekcijai, penkiem balsam ir ansambliui (1998–2002 m.)
  • Dance Patterns dviem ksilofonam, dviem vinrafonam ir dviem paininam (2002 m.)
  • Cello Counterpoint įgarsintai violančelei ir daugiakanalei įrašų juostai (2003 m.)
  • You Are (Variations) balsam ir kameriniam orkestrui (2004 m.)
  • Variations for Vibes, Pianos, and Strings šokis trim styginių kvartetan, keturiem vibrafonam ir dviem pianinam (2005 m.)
  • Daniel Variations keturiem balsam ir instrumentam (2006 m.)

Diskografija

  • Live/Electric Music, (Columbia, 1968)
  • Music for 18 Musicians, Ensemble Signal, Brad Lubman  harmonia mundi
  • Radio Rewrite, Ensemble Signal, Brad Lubman harmonia mundi
  • Double Sextet, Ensemble Signal, Brad Lubman harmonia mundi
  • Drumming. Steve Reich and Musicians (Two recordings: Deutsche Grammophon and Nonesuch) So Percussion (Cantaloupe)
  • Music for 18 Musicians. Steve Reich and Musicians (Two recordings: ECM and Nonesuch), Grand Valley State University New Music Ensemble (Innova), Ensemble Modern (RCA).
  • Octet/Music for a Large Ensemble/Violin Phase. Steve Reich and Musicians (ECM)
  • Variations for Winds, Strings and Keyboards/Music for Mallet Instruments, Voices and Organ/ Six Pianos. San Francisco Symphony Orchestra, Edo de Waart, Steve Reich & Musicians (Deutsche Grammophon)
  • Tehillim/The Desert Music. Alarm Will Sound and OSSIA, Alan Pierson (Cantaloupe)
  • Different Trains/Electric Counterpoint. Kronos Quartet, Pat Metheny (Nonesuch)
  • You Are (Variations)/Cello Counterpoint. Los Angeles Master Chorale, Grant Gershon, Maya Beiser (Nonesuch)
  • Steve Reich: Works 1965–1995. Various performers (Nonesuch).
  • Daniel Variations, with Variations for Vibes, Pianos and Strings. London Sinfonietta, Grant Gershon, Alan Pierson (Nonesuch)
  • Double Sextet/2×5, Eighth Blackbird and Bang on a Can (Nonesuch)
  • Piano Phase, transcribed for guitar, Alexandre Gérard (Catapult)
  • Reich Remixed, Nonesuch – 79552-2; 1999
  • Phase to Face, a film documentary about Steve Reich by Eric Darmon & Franck Mallet (EuroArts) DVD
  • Radio Rewrite, Alarm Will Sound, Jonny Greenwood, Vicky Chow (Nonesuch)
  • Pulse - Quartet, International Contemporary Ensemble, Colin Currie Group (Nonesuch)

Nuorodos

  • SteveReich.com – Oficialus puslapis
  • Mertens, W. (1983), American Minimal Music, Kahn & Averill, London, (p.11)
  • Michael Nyman, writing in the preface of Mertens' book refers to the style as "so called minimal music"[vague] (Mertens p.8).
  • "The term 'minimal music' is generally used to describe a style of music that developed in America in the late 1960s and 1970s; and that was initially connected with the composers La Monte Young, Terry Riley, Steve Reich, and Philip Glass." Sitsky, L. (2002), Music of the twentieth-century avant-garde: a biocritical sourcebook,Greenwood Press, Westport, CT. (p.361)
  • Paul Griffiths, "Reich, Steve [Stephen] (Michael)", The New Grove Dictionary of Music and Musicians, second edition, edited by Stanley Sadie and John Tyrrell (London: Macmillan Publishers, 2001).
  • Music from Mills at AllMusic
  • John Adams: "...For him, pulsation and tonality were not just cultural artifacts. They were the lifeblood of the musical experience, natural laws. It was his triumph to find a way to embrace these fundamental principles and still create a music that felt genuine and new. He didn't reinvent the wheel so much as he showed us a new way to ride." See for instance the articles section of the
  • Šokti į: a b Emmerson, S. (2007), Music, Electronic Media, and Culture, Ashgate, Adlershot, p.68.
  • Reich Remixed: album track listing at www.discogs.com
  • Michael Nyman, writing in the preface of Mertens' book refers to the style as "so called minimal music"[vague] (Mertens p.8).
  • "The term 'minimal music' is generally used to describe a style of music that developed in America in the late 1960s and 1970s; and that was initially connected with the composers La Monte Young, Terry Riley, Steve Reich, and Philip Glass." Sitsky, L. (2002), Music of the twentieth-century avant-garde: a biocritical sourcebook,Greenwood Press, Westport, CT. (p.361)
  • Paul Griffiths, "Reich, Steve [Stephen] (Michael)", The New Grove Dictionary of Music and Musicians, second edition, edited by Stanley Sadie and John Tyrrell (London: Macmillan Publishers, 2001).
  • Music from Mills at AllMusic
  • John Adams: "...For him, pulsation and tonality were not just cultural artifacts. They were the lifeblood of the musical experience, natural laws. It was his triumph to find a way to embrace these fundamental principles and still create a music that felt genuine and new. He didn't reinvent the wheel so much as he showed us a new way to ride." See for instance the articles section of the
  • Šokti į: a b Emmerson, S. (2007), Music, Electronic Media, and Culture, Ashgate, Adlershot, p.68.
  • Reich Remixed: album track listing at www.discogs.com
  • Michael Nyman, writing in the preface of Mertens' book refers to the style as "so called minimal music"[vague] (Mertens p.8).
  • "The term 'minimal music' is generally used to describe a style of music that developed in America in the late 1960s and 1970s; and that was initially connected with the composers La Monte Young, Terry Riley, Steve Reich, and Philip Glass." Sitsky, L. (2002), Music of the twentieth-century avant-garde: a biocritical sourcebook,Greenwood Press, Westport, CT. (p.361)
  • Paul Griffiths, "Reich, Steve [Stephen] (Michael)", The New Grove Dictionary of Music and Musicians, second edition, edited by Stanley Sadie and John Tyrrell (London: Macmillan Publishers, 2001).
  • Music from Mills at AllMusic
  • John Adams: "...For him, pulsation and tonality were not just cultural artifacts. They were the lifeblood of the musical experience, natural laws. It was his triumph to find a way to embrace these fundamental principles and still create a music that felt genuine and new. He didn't reinvent the wheel so much as he showed us a new way to ride." See for instance the articles section of the
  • Emmerson, S. (2007), Music, Electronic Media, and Culture, Ashgate, Adlershot, p.68.
  • Reich Remixed: album track listing at www.discogs.com