Apatija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S amž
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas)
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Apatija''' - [[Emocija|emocijų]], [[Motivacija|motivacijos]] ar [[Entuziasmas|entuziasmo]] trūkumas. Apatiškas individas nesirūpina ar jam nesvarbu emociniai, socialiniai ar fiziniai gyvenimo aspektai. Kliniškai apatija laikoma žemesniu lygiu, kai vidutinis lygis yra [[depresija]], o aukščiausias diagnozuojama pusiausvyros disociacija. Fizinis apatijos aspektas susietas su fiziniu detergentu, energijos trūkumas vadinamas [[Letargas|letargu]] taip pat gali sukelti apatija.
'''Apatija''' [[Emocija|emocijų]], [[Motivacija|motivacijos]] ar [[Entuziasmas|entuziasmo]] trūkumas. Apatiškas individas nesirūpina ar jam nesvarbu emociniai, socialiniai ar fiziniai gyvenimo aspektai. Kliniškai apatija laikoma žemesniu lygiu, kai vidutinis lygis yra [[depresija]], o aukščiausias diagnozuojama pusiausvyros disociacija. Fizinis apatijos aspektas susietas su fiziniu detergentu, energijos trūkumas vadinamas [[Letargas|letargu]] taip pat gali sukelti apatija.


Apatija gali būti kryptinga, nukrepta į tam tikrą objektą, asmenį, veiklą ar aplinką. Ji gali reikšti nepatologinį domėjimosi trūkumą objektais, kurie laikomi nesvarbiais.
Apatija gali būti kryptinga, nukrepta į tam tikrą objektą, asmenį, veiklą ar aplinką. Ji gali reikšti nepatologinį domėjimosi trūkumą objektais, kurie laikomi nesvarbiais.
Eilutė 5: Eilutė 5:
Tam tikri [[Vaistas|vaistai]] gali sukelti apatijos [[Simptomas|simptomus]] ar prie jos privesti. Apatija labai panaši į tingėjimą ir gali būti kraštutinė jo [[forma]].
Tam tikri [[Vaistas|vaistai]] gali sukelti apatijos [[Simptomas|simptomus]] ar prie jos privesti. Apatija labai panaši į tingėjimą ir gali būti kraštutinė jo [[forma]].


Pagal [[Stoikų filosofija|stoikų filosofiją]] apatija - būsena, kai žmogus laisvas nuo ''pathē'', grubiai tariant, emocijų ir aistrų, skausmo, baimės, troškimo ir molonumo. [[Doktrina|Doktrinos]] kilmę galima atsekti iki [[Cinikas|cinikų]] (IV a. pr. m. e. antroji pusė). Zeno iš Citiumo (IV-III a. pr. m. e.) atvirai mokė, kad ''pathē'' reikia visiškai panaikinti.
Pagal [[Stoikų filosofija|stoikų filosofiją]] apatija būsena, kai žmogus laisvas nuo ''pathē'', grubiai tariant, emocijų ir aistrų, skausmo, baimės, troškimo ir molonumo. [[Doktrina|Doktrinos]] kilmę galima atsekti iki [[Cinikas|cinikų]] (IV a. pr. m. e. antroji pusė). Zeno iš Citiumo (IV-III a. pr. m. e.) atvirai mokė, kad ''pathē'' reikia visiškai panaikinti.


[[Kategorija:Emocijos]]
[[Kategorija:Emocijos]]

14:35, 26 vasario 2007 versija

Apatijaemocijų, motivacijos ar entuziasmo trūkumas. Apatiškas individas nesirūpina ar jam nesvarbu emociniai, socialiniai ar fiziniai gyvenimo aspektai. Kliniškai apatija laikoma žemesniu lygiu, kai vidutinis lygis yra depresija, o aukščiausias diagnozuojama pusiausvyros disociacija. Fizinis apatijos aspektas susietas su fiziniu detergentu, energijos trūkumas vadinamas letargu taip pat gali sukelti apatija.

Apatija gali būti kryptinga, nukrepta į tam tikrą objektą, asmenį, veiklą ar aplinką. Ji gali reikšti nepatologinį domėjimosi trūkumą objektais, kurie laikomi nesvarbiais.

Tam tikri vaistai gali sukelti apatijos simptomus ar prie jos privesti. Apatija labai panaši į tingėjimą ir gali būti kraštutinė jo forma.

Pagal stoikų filosofiją apatija – būsena, kai žmogus laisvas nuo pathē, grubiai tariant, emocijų ir aistrų, skausmo, baimės, troškimo ir molonumo. Doktrinos kilmę galima atsekti iki cinikų (IV a. pr. m. e. antroji pusė). Zeno iš Citiumo (IV-III a. pr. m. e.) atvirai mokė, kad pathē reikia visiškai panaikinti.