Anykščių šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

14:30, 26 vasario 2007 versija

Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, – Panevėžio vyskupija, Anykščių dekanatas.

Stovi Anykščiuose, Vilniaus g. 8. Mūrinė. Pastatyta 1909 m. Neogotikinė. Aukščiausia bažnyčia Lietuvoje (79 m aukščio bokštai).

Istorija

Pirmoji bažnyčia pastatyta XV a. antrojoje pusėje. Anykščių klebonas 1500 m. bylinėjosi su dvaro vietininku dėl dešimtinės iš Kavarsko dvaro.

1507 m. nustatytos klebono žemės ribos. XVI a. viduryje Anykščių bažnyčia buvo viena turtingiausių Vilniaus vyskupijoje. Klebonijos valdose būta 100 kiemų. Per 1566 m. miestelio gaisrą bažnyčia sudegė, netrukus atstatyta.

1671 m. vėl sudegė, iki 1677 m. atstatyta. Anykščių klebonijai 1673 m., be jurisdikos miestelyje, priklausė Elmininkų palivarkas, Kalvelių, Liudiškių, Medžiuolių, Migonių, Miliūnų, Papiškių kaimai.

Kunigo Jono Domininko Lopacinskio (1762 – 1778 m. Žemaičių vyskupas) ir kunigo Tado Milašiaus rūpesčiu 1757 – 1768 m. pastatyta vienabokštė mūrinė bažnyčia. Ji buvo kryžiaus plano, turėjo 5 altorius.

1823 m. pastatyta mūrinė varpinė. Anykščių parapijoje 1858 – 1862 m. ypač propaguota blaivybė. Prekybininkai ir smuklininkai kleboną Ferdinandą Stulginskį dažnai skundė caro valdžiai. F. Stulginskiui 1863 m. pabaigoje atimtas kunigo titulas, dvarininko luomas, konfiskuotas turtas. Jis 8 m. išsiųstas į katorgą (mirė 1892 m. Smolenske). Kunigas J. Kelpša 1864 m. taip pat ištremtas į Sibirą (1871 m. grįžo į Liepoją).

1889 m. parengtas bažnyčios padidinimo projektas. Valdžia neleido jos perstatyti.

1896 m. leidimą davė konsistorija. Nutarta bažnyčios nedidinti, bet statyti naują.

1898 m. patvirtintas Nikolajaus Andrejevo naujos bažnyčios projektas (sąmatinė vertė 87 090 rb). Klebono Ferdinando Ūselio, vėliau klebono Juozapo Vembrės ir parapijiečių rūpesčiu bei lėšomis 1899 – 1909 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Varpinė nugriauta. Bažnyčią 1914 m. konsekravo vyskupas Pranciškus Karevičius.

1908 – 1914 m. veikė „Saulės“ draugijos skyrius. Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečiai susprogdino bokštų viršutines dalis. Jos griūdamos sužalojo stogą ir skliautus.

1917 m. pristatyti mediniai bokštai.

Anykščiuose 1922 m. įsteigtas Šv. Kryžiaus seserų kongregacijos skyrius, pastatytas vienuolynas (fundatorės – Zosė Jokūbauskaitė ir Zosė Viesčiakaitė; veikė iki 1938). Vienuolyne įrengta koplyčia. Seserys širdietės savo namuose įsteigė pradinę mokyklą. Kilus 1928 m. gaisrui, sudegė didysis altorius, parapijos archyvas. Klebono Juozapo Norvilos iniciatyva atstatyti bokštai, didysis altorius, išdažyta bažnyčia.

Vienas žymiausių Anykščių klebonų buvo daktaras Juozapas Čepėnas (1880 – 1976), lietuvių spaudos bendradarbis. Prieš Antrąjį pasaulinį karą jis suremontavo kleboniją; 1940 – 1941 ir 1951 – 1954 m. kalėjo.

Architektūra

Bažnyčia neogotikinė, bazilikinė, stačiakampio plano, dvibokštė, su bokšteliais. Vidus 3 navų, skliautai kryžminiai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame yra Kryžiaus kelio stočių koplytėlės (įrengtos 1982 – 1988 m., dail. Rimas Idzelis), Anykščių klebonų Ferdinando Ūselio, kanauninko Juozapo Norvilos, Jono Uoginto (1911 – 1988) ir iš Anykščių parapijos kilusio kunigo Alfonso Gražio (1923 – 1992) kapai.

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 [[Vaizdas:Anyksciai church.jpg|thumb|Anykščių bažnyčia]]
-'''Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia''', - [[Panevėžio vyskupija]], [[Anykščių dekanatas]].
+'''Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia''', – [[Panevėžio vyskupija]], [[Anykščių dekanatas]].
 Stovi [[Anykščiai|Anykščiuose]], Vilniaus g. 8. Mūrinė. Pastatyta [[1909]] m. [[Neogotika|Neogotikinė]]. Aukščiausia bažnyčia Lietuvoje (79 m aukščio bokštai).
@@ Eilutė 12: / Eilutė 12: @@
 [[1671]] m. vėl sudegė, iki [[1677]] m. atstatyta. [[Anykščiai|Anykščių]] klebonijai [[1673]] m., be jurisdikos miestelyje, priklausė Elmininkų palivarkas, Kalvelių, [[Liudiškiai|Liudiškių]], Medžiuolių, [[Migonys|Migonių]], [[Miliūnai|Miliūnų]], [[Papiškės|Papiškių]] kaimai.
 [[Vaizdas:Anyksciai church2.jpg|thumb|Anykščių bažnyčios fasadas]]
-Kunigo [[Jonas Domininkas Lopacinskis|Jono Domininko Lopacinskio]] ([[1762]] - [[1778]] m. Žemaičių vyskupas) ir kunigo Tado Milašiaus rūpesčiu [[1757]] - [[1768]] m. pastatyta vienabokštė mūrinė bažnyčia. Ji buvo kryžiaus plano, turėjo 5 [[wikt:Altorius|altorius]].
+Kunigo [[Jonas Domininkas Lopacinskis|Jono Domininko Lopacinskio]] ([[1762]] – [[1778]] m. Žemaičių vyskupas) ir kunigo Tado Milašiaus rūpesčiu [[1757]] – [[1768]] m. pastatyta vienabokštė mūrinė bažnyčia. Ji buvo kryžiaus plano, turėjo 5 [[wikt:Altorius|altorius]].
-[[1823]] m. pastatyta mūrinė varpinė. [[Anykščiai|Anykščių]] parapijoje [[1858]] - [[1862]] m. ypač propaguota blaivybė. Prekybininkai ir smuklininkai kleboną Ferdinandą Stulginskį dažnai skundė caro valdžiai. F. Stulginskiui [[1863]] m. pabaigoje atimtas kunigo titulas, dvarininko luomas, konfiskuotas turtas. Jis 8 m. išsiųstas į katorgą (mirė [[1892]] m. Smolenske). Kunigas J. Kelpša [[1864]] m. taip pat ištremtas į Sibirą ([[1871]] m. grįžo į [[Liepoja|Liepoją]]).
+[[1823]] m. pastatyta mūrinė varpinė. [[Anykščiai|Anykščių]] parapijoje [[1858]] – [[1862]] m. ypač propaguota blaivybė. Prekybininkai ir smuklininkai kleboną Ferdinandą Stulginskį dažnai skundė caro valdžiai. F. Stulginskiui [[1863]] m. pabaigoje atimtas kunigo titulas, dvarininko luomas, konfiskuotas turtas. Jis 8 m. išsiųstas į katorgą (mirė [[1892]] m. Smolenske). Kunigas J. Kelpša [[1864]] m. taip pat ištremtas į Sibirą ([[1871]] m. grįžo į [[Liepoja|Liepoją]]).
 [[1889]] m. parengtas bažnyčios padidinimo projektas. Valdžia neleido jos perstatyti.
@@ Eilutė 20: / Eilutė 20: @@
 [[1896]] m. leidimą davė konsistorija. Nutarta bažnyčios nedidinti, bet statyti naują.
-[[1898]] m. patvirtintas [[Nikolajus Andrejevas|Nikolajaus Andrejevo]] naujos bažnyčios projektas (sąmatinė vertė 87 090 rb). Klebono Ferdinando Ūselio, vėliau klebono [[Juozapas Vembrė|Juozapo Vembrės]] ir parapijiečių rūpesčiu bei lėšomis [[1899]] - [[1909]] m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Varpinė nugriauta. Bažnyčią [[1914]] m. konsekravo vyskupas [[Pranciškus Karevičius]].
+[[1898]] m. patvirtintas [[Nikolajus Andrejevas|Nikolajaus Andrejevo]] naujos bažnyčios projektas (sąmatinė vertė 87 090 rb). Klebono Ferdinando Ūselio, vėliau klebono [[Juozapas Vembrė|Juozapo Vembrės]] ir parapijiečių rūpesčiu bei lėšomis [[1899]] – [[1909]] m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Varpinė nugriauta. Bažnyčią [[1914]] m. konsekravo vyskupas [[Pranciškus Karevičius]].
-[[1908]] - [[1914]] m. veikė [[Saulė (organizacija)|„Saulės“ draugijos]] skyrius. Per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] vokiečiai susprogdino bokštų viršutines dalis. Jos griūdamos sužalojo stogą ir skliautus.
+[[1908]] – [[1914]] m. veikė [[Saulė (organizacija)|„Saulės“ draugijos]] skyrius. Per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] vokiečiai susprogdino bokštų viršutines dalis. Jos griūdamos sužalojo stogą ir skliautus.
 [[1917]] m. pristatyti mediniai bokštai.
-[[Anykščiai|Anykščiuose]] [[1922]] m. įsteigtas Šv. Kryžiaus seserų kongregacijos skyrius, pastatytas vienuolynas (fundatorės - Zosė Jokūbauskaitė ir Zosė Viesčiakaitė; veikė iki [[1938]]). Vienuolyne įrengta [[wikt:Koplyčia|koplyčia]]. Seserys širdietės savo namuose įsteigė pradinę mokyklą. Kilus [[1928]] m. gaisrui, sudegė didysis [[wikt:Altorius|altorius]], parapijos archyvas. Klebono Juozapo Norvilos iniciatyva atstatyti bokštai, didysis [[wikt:Altorius|altorius]], išdažyta bažnyčia.
+[[Anykščiai|Anykščiuose]] [[1922]] m. įsteigtas Šv. Kryžiaus seserų kongregacijos skyrius, pastatytas vienuolynas (fundatorės – Zosė Jokūbauskaitė ir Zosė Viesčiakaitė; veikė iki [[1938]]). Vienuolyne įrengta [[wikt:Koplyčia|koplyčia]]. Seserys širdietės savo namuose įsteigė pradinę mokyklą. Kilus [[1928]] m. gaisrui, sudegė didysis [[wikt:Altorius|altorius]], parapijos archyvas. Klebono Juozapo Norvilos iniciatyva atstatyti bokštai, didysis [[wikt:Altorius|altorius]], išdažyta bažnyčia.
-Vienas žymiausių [[Anykščiai|Anykščių]] klebonų buvo daktaras Juozapas Čepėnas ([[1880]] - [[1976]]), lietuvių spaudos bendradarbis. Prieš [[Antras pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] jis suremontavo kleboniją; [[1940]] - [[1941]] ir [[1951]] - [[1954]] m. kalėjo.
+Vienas žymiausių [[Anykščiai|Anykščių]] klebonų buvo daktaras Juozapas Čepėnas ([[1880]] – [[1976]]), lietuvių spaudos bendradarbis. Prieš [[Antras pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] jis suremontavo kleboniją; [[1940]] – [[1941]] ir [[1951]] – [[1954]] m. kalėjo.
 ==Architektūra==
-Bažnyčia [[Neogotika|neogotikinė]], [[wikt:Bazilika (pastatas)|bazilikinė]], stačiakampio plano, dvibokštė, su bokšteliais. Vidus 3 [[wikt:Nava|navų]], skliautai kryžminiai. [[wikt:Šventorius|Šventoriaus]] tvora akmenų mūro. Jame yra Kryžiaus kelio stočių koplytėlės (įrengtos [[1982]] - [[1988]] m., dail. Rimas Idzelis), [[Anykščiai|Anykščių]] klebonų Ferdinando Ūselio, kanauninko Juozapo Norvilos, Jono Uoginto ([[1911]] - [[1988]]) ir iš Anykščių parapijos kilusio kunigo Alfonso Gražio ([[1923]] - [[1992]]) kapai.
+Bažnyčia [[Neogotika|neogotikinė]], [[wikt:Bazilika (pastatas)|bazilikinė]], stačiakampio plano, dvibokštė, su bokšteliais. Vidus 3 [[wikt:Nava|navų]], skliautai kryžminiai. [[wikt:Šventorius|Šventoriaus]] tvora akmenų mūro. Jame yra Kryžiaus kelio stočių koplytėlės (įrengtos [[1982]] – [[1988]] m., dail. Rimas Idzelis), [[Anykščiai|Anykščių]] klebonų Ferdinando Ūselio, kanauninko Juozapo Norvilos, Jono Uoginto ([[1911]] – [[1988]]) ir iš Anykščių parapijos kilusio kunigo Alfonso Gražio ([[1923]] – [[1992]]) kapai.
 [[Category:Lietuvos bažnyčios]]