Eugeniusz Bodo

Eugeniusz Bodo
Tikras vardas	Bohdan Eugène Junod
Gimė	1899 m. gruodžio 28 d.
Mirė	1943 m. spalio 7 d. (43 metai)
Šalis	Lenkija
Apdovanojimai
Kryžius "Už nuopelnus" (Lenkija)

Kadras iš filmo Uroda

Eugeniusz Bodo arešte, 1941 m. Paskutinė nuotrauka

Eugeniusz Bodo (tikrasis vardas ir pavardė Bohdan Eugène Junod; 1899 – 1943) – kino režisierius, vienas populiariausių Lenkijos tarpukario aktorių ir komikų, prodiuseris ir dainininkas. Vaidino populiariausiuose ketvirtojo dešimtmečio lenkų filmuose, tapo viena iš didžiausių lenkų muzikinių komedijų ikona ir „Lenkijos komercinio kino simboliu“. Šio dešimtmečio pabaigoje jis taip pat tapo sėkmingu verslininku – turėjo savo kino studiją. Sovietams užėmus Lenkiją buvo areštuotas ir žuvo Gulage.

Sceninis slapyvardis „Bodo“ yra sudarytas iš pirmųjų jo tėvų, Bohdano ir Jadwigos Annos Dorotos, vardų skiemenų.

Biografija

Bohdan Eugène Junod gimė 1899 m. gruodžio 28 d. Jo gimimo vieta nėra žinoma – šaltiniai mini Varšuvą, Lodzę ir Ženevą (Šveicarijoje). Jo motina - Jadwiga Anna Dorota, merg. Dylewska. Tėvas – Teodor Junod buvo Šveicarijos piliečiu, persikėlusiu į carinės Rusijos okupuotą Lenkiją ir 1903 apsigyveno Lodzėje. Čia jis atidarė pirmąją šiame mieste kino ir kabareto teatrą „Urania“. Būtent šioje scenoje, būdamas šešerių, debiutavo.

1917 m. Bohdan Junod persikėlė į Poznanę, kur prisijungė prie teatro „Teatr Apollo“, 1919 m., jau pasivadinęs Eugeniuszu Bodo, pradėjo vaidinti įvairiuose Varšuvos teatruose ir kabaretuose (žinomiausi: „Qui Pro Quo“, „Persijos akis“, „Varšuvos kirpėjas“). Jis taip pat vaidino pagrindinius vaidmenis Varšuvos teatre „Teatr Polski“ ir Vilniaus teatre „Teatr Lutnia“.

Jis yra geriausiai žinomas kaip kino aktorius; vaidino daugiau nei 30 filmų. Debiutavo 1925 m., nebylioje kino juostoje „Varžovai“ (lenk. „Rywale“). Atėjus kinui su garsu, Bodo per kelis metus tapo vienu iš žymiausių Lenkijos aktorių. Dažniausiai vaidinęs muzikinėse komedijose, jau 1932 m. „Filmas“ žurnalo skaitytojų buvo išrinktas Lenkijos kino karaliumi. Jo populiarumas ypač išaugo suvaidinus vaidmenis trijose supainiotų tapatybių komedijose: 1933 m. „Jo ekscelencija, pardavėjas“, 1935 m. „Jo ekscelencija, vairuotojas“, 1934 m. „Ar Liucina tai mergina“. Visada stilingai apsirengęs, 1936 m. „Film“ žurnalo skaitytojų balsais Bodo buvo karūnuotas Stiliaus karaliumi.

1931 m. Bodo tapo kino studijos B.W.B. įkūrėju, o 1933 m. atidarė privačią prodiusavimo kompaniją „Urania“, kurią pavadino tėvo kino teatro Lodzėje garbei. Jo žinomiausias filmas – 1937 m. „Piętro wyżej”, kuriam scenarijų parašė pats. 1939 m. sausio 10 d. jis ir jo verslo partneris Zygmunt Wojciechowski atidarė kavinę ir restoraną „Café Bodo” Varšuvoje, prestižinėje Pierackio g. (dabar Foksal). Jis išpopuliarėjo ir kitose šalyse, pav., Jugoslavijos spauda vadino jį lenkų Maurice Chevalier. Bodo vykdavo į Vokietiją, kur reklamavo savo filmus.

Prasidėjus II pasauliniam karui, Varšuvos apgulimo metu Bodo organizavo rečitalius lenkų kareiviams ir civiliams. Vėliau iš Varšuvos pabėgo į Lvovą, kur prisijungė prie Henriko Warso džiazo grupės „Tea-Jazz”. Su šia grupe jis koncertavo Sovietų Sąjungoje, išleido savo dainų, išverstų į rusų kalbą, albumą. Tuo pat metu jis pradėjo ieškoti būdų išvykti iš Sovietų Sąjungos, remiantis savo Šveicariškuoju pasu. Tačiau prasidėjus Vokietijos invazijai į Sovietų Sąjungos teritoriją jį areštavo NKVD. Bodo buvo nuteistas kalėti 5 metus lageryje (sprendimą 1942 m. spalio 20 d. pasirašė NKVD trejeto vadas Piotr Fedotov). Iš pradžių kalintas Butyrkų kalėjime, jis nebuvo paleistas po Sikorskio-Mayskio sutarties pasirašymo, kadangi sovietų valdžia teigė, kad jis yra Šveicarijos, o ne Lenkijos pilietis, todėl Lenkijos piliečiams taikoma amnestia šiuo atveju taikoma nebus. Eugeniusz Bodo mirė iš bado kelionės į lagerį Kotlaso mieste. Remiantis sovietiniais dokumentais, tai įvyko 1943 m. spalio 7 d. Buvo palaidotas masiniame kape.

Ilgą laiką Bodo likimas nebuvo žinomas, o vėliau pradėtas skelbti, kad Bodo buvo nužudytas vokiečių, 1941 m. Lvove. NKVD dokumentus Lenkijai buvo perduoti tik 1991 m.

2011 m. spalį Kotlaso kapinėse buvo pastatytas paminklas menininkui atminti.

Filmai

• Rywale (Geniuś) (1925)
• Czerwony błazen (1926)
• Uśmiech losu (šokėjas kabarete) (1927)
• Człowiek o błękitnej duszy (skulptorius) (1929)
• Policmajster Tagiejew (Markovskij) (1929)
• Kult ciała (Franciszek, Czesławo pagalbininkas) (1930)
• Na Sybir (darbininkas) (1930)
• Niebezpieczny romans (pagrindinis piktadarys) (1930)
• Uroda życia (1930) (Roszow) (1930)
• Wiatr od morza (Otto) (1930)
• Bezimienni bohaterowie (policijos kapitonas Szczerbic) (1932)
• Głos pustyni (Šeichas Abdullah) (1932)
• Jego ekscelencja subiekt (Jurek) (1933)
• Zabawka (Kuźma, miškininko sūnus) (1933)
• Czarna perła (Stefan) (1934)
• Czy Lucyna to dziewczyna? (Stefan Żarnowski) (1934)
• Kocha, lubi, szanuje (vaistinės darbuotojas Władysław) (1934)
• Pieśniarz Warszawy (Julian) (1934)
• Jaśnie pan szofer (Boratyński) (1935)
• Amerykańska awantura (Paweł) (1936)
• Bohaterowie Sybiru (Władek) (1936)
• Książątko (Tadeusz Rolski) (1937)
• Piętro wyżej (Henryk Pączek) (1937)
• Skłamałam (Karol Borowicz) (1937)
• Paweł i Gaweł (Paweł) (1938)
• Robert i Bertrand (Bertrand) (1938)
• Strachy (Zygmunt Modecki) (1938)
• Za winy niepopełnione (Torence, Holskio draugas ir partneris) (1938)