Tolerancija: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

18:27, 24 sausio 2019 versija

Šis straipsnis apie elgesį. Apie įgyjamą atsparumą žr. Tolerancija (biologija)

Tolerancija (lot. tolerantia „pakėlimas, kantrybė, ištvermė“), pakanta – sociologinis terminas, reiškiantis pakantumą kitokiai pasaulėžiūrai, gyvenimo būdui, elgesiu ir papročiams. Tolerancija nėra tolygi abejingumui. Ji taip pat nereiškia, kad kitokia pasaulėžiūra ar gyvenimo būdas turi būti perimtas, tolerancija reiškia tik teisės kitiems gyventi pagal savo pasaulėžiūrą suteikimą.^[1]

Toleracija reiškia kitų kultūrų, saviraiškos priemonių ir žmogiškojo individualumo reiškimosi gerbimą, priėmimą ir teisingą supratimą. Tolerancijos pasireiškimu nėra pakantumas socialiniam neteisingumui, savo įsitikimų atsisakymas ar nuolaidžiavimas svetimiems įsitikinimams, taip pat savo įsitikinimų primetimas kitiems žmonėms.^[2].

Pagrindinės sritys, kuriose vartojamas tolerancijos terminas, yra religija, politika, sociologija, psichologija.

Istorija

1579 m. sausio 24 d. Utrechto unijoje pirmą kartą Europos istorijoje buvo įteisinta pozicija, kad negalima persekioti žmonių už jų tikėjimą. Šią datą galima vadinti tolerancijos įteisinimo pradžia. Nyderlandai – pirmoji šalis Europoje, kurioje buvo įteisinta kitamanystė^{[reikalingas šaltinis]}: nustoti deginti eretikai ir raganos, liautasi persekioti kitamanius ir žydus.

1689 m. anglų filosofas Džonas Lokas paskelbė „Laišką apie toleranciją“. 1763 m. pasirodė Voltero „Traktatas apie toleranciją“.

1995 m. UNESCO paskelbė lapkričio 16-ąją tarptautine tolerancijos diena.

Sociologinės teorijos

Tolerancijos problemą mikrosociologijos lygmenyje buvo tirta George Herbert Mead ir Herbert Blumer.

Nuorodos

↑ Viktor Emil Frankl. Wörterbuch der Logotherapie und Existenzanalyse, S. 471–472.
↑ Рамазан Г. А.Этнополитология: учебное пособие для студентов высших учебных заведений, с. 182

Šis su sociologija susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[1] Viktor Emil Frankl. Wörterbuch der Logotherapie und Existenzanalyse, S. 471–472.

[2] Рамазан Г. А.Этнополитология: учебное пособие для студентов высших учебных заведений, с. 182

[1]

[2]

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 ''Šis straipsnis apie elgesį. Apie įgyjamą atsparumą žr. [[Tolerancija (biologija)]]''
-'''Tolerancija''' ({{la|tolerantia}} kantrybė, ištvermė), ''pakanta'' – sociologinis terminas, reiškiantis pakantumą kitokiai pasaulėžiūrai, gyvenimo būdui, elgesiu ir papročiams. Tolerancija nėra tolygi abejingumui. Ji taip pat nereiškia, kad kitokia pasaulėžiūra ar gyvenimo būdas turi būti perimtas, tolerancija reiškia tik teisės kitiems gyventi pagal savo pasaulėžiūrą suteikimą.<ref>[[Viktor Emil Frankl]]. [http://books.google.de/books?id=xZtPrDreLXEC&pg=PA471&lpg=PA471&dq=toleranz+w%C3%B6rterbuch&source=bl&ots=ARn3n-CpTH&sig=rEEYsE0e3A1fM0SiAdrOhujDktw&hl=de&sa=X&ei=X09kUMDZGYXatAbU84DoBA&ved=0CE4Q6AEwBQ#v=onepage&q=toleranz%20w%C3%B6rterbuch&f=false Wörterbuch der Logotherapie und Existenzanalyse], S. 471—472.</ref>
+'''Tolerancija''' ({{la|tolerantia}} „pakėlimas, kantrybė, ištvermė“), '''''pakanta''''' – sociologinis terminas, reiškiantis pakantumą kitokiai pasaulėžiūrai, gyvenimo būdui, elgesiu ir papročiams. Tolerancija nėra tolygi abejingumui. Ji taip pat nereiškia, kad kitokia pasaulėžiūra ar gyvenimo būdas turi būti perimtas, tolerancija reiškia tik teisės kitiems gyventi pagal savo pasaulėžiūrą suteikimą.<ref>[[Viktor Emil Frankl]]. [http://books.google.de/books?id=xZtPrDreLXEC&pg=PA471&lpg=PA471&dq=toleranz+w%C3%B6rterbuch&source=bl&ots=ARn3n-CpTH&sig=rEEYsE0e3A1fM0SiAdrOhujDktw&hl=de&sa=X&ei=X09kUMDZGYXatAbU84DoBA&ved=0CE4Q6AEwBQ#v=onepage&q=toleranz%20w%C3%B6rterbuch&f=false Wörterbuch der Logotherapie und Existenzanalyse], S. 471–472.</ref>
 Toleracija reiškia kitų kultūrų, saviraiškos priemonių ir žmogiškojo individualumo reiškimosi gerbimą, priėmimą ir teisingą supratimą. Tolerancijos pasireiškimu nėra pakantumas socialiniam neteisingumui, savo įsitikimų atsisakymas ar nuolaidžiavimas svetimiems įsitikinimams, taip pat savo įsitikinimų primetimas kitiems žmonėms.<ref>Рамазан Г. А.[http://books.google.de/books?id=iu8GnDEZX7QC&pg=PA182&lpg=PA182&dq=толерантность&source=bl&ots=fvHWZREBux&sig=Pbf2z78aAGnvj8gwDub8MOlIMAM&hl=de&sa=X&ei=PlJkUN2eNIvHswbvrYGYBQ&ved=0CDwQ6AEwAQ#v=onepage&q=толерантность&f=false Этнополитология]: учебное пособие для студентов высших учебных заведений, с. 182</ref>.
@@ Eilutė 12: / Eilutė 12: @@
 [[1689]] m. anglų filosofas [[Džonas Lokas]] paskelbė „Laišką apie toleranciją“. [[1763]] m. pasirodė [[Volteras|Voltero]] „Traktatas apie toleranciją“.
-[[1995]] m. [[UNESCO]] paskelbė lapkričio 16-ąją tarptautine tolerancijos diena.
+[[1995]] m. [[UNESCO]] paskelbė lapkričio 16-ąją tarptautine tolerancijos diena.
 == Sociologinės teorijos ==
-Tolerancijos problemą mikrosociologijos lygmenyje buvo tirta  [[George Herbert Mead]] ir [[Herbert Blumer]].
-Jei esi tolerantiškas, tai dar nereiškia, kad tu privalai draugauti su tais, kurių nemėgsti, juos aukštinti ar garbinti. Tolerancija – tai paprasčiausiai supratimas, kad jie yra tau lygūs, kad jie – tokie patys žmonės, piliečiai, asmenybės, ir turi vienodas teises kaip ir tu.
-'''Ar reikia toleruoti viską? Kur yra tolerancijos ribos?'''
-Iš esmės, tolerancija yra leidimas žmogui būti savimi ir gyventi taip, kaip jis nori. Tačiau tas žmogus, jo gyvenimo būdas, elgesys ir kalbos neturi pažeisti kito žmogaus teisių ir laisvių - pavyzdžiui, šmeižti ar skatinti susidoroti su juo. Ne visos nuomonės, ne visi žodžiai ar veiksmai gali patikti kitiems, tačiau jei tai išreiški kaip nuomonė, niekas negali tavęs nubausti vien dėl to, kad tu pasakei, jog nemėgsti rusų.
-Tačiau jei nuolatos kalbėsi neigiamai apie rusus, juos kaltinsi nebūtais dalykais, įžeidinėsi ir raginsi su jais susidoroti, tikėtina, kad prieš tave bus imtasi ne tik teisinių veiksmų (už nesantaikos kurstymą gresia bausmės), bet ir susilauksi komentarų, tave patį ims kaltinti netolerancija, ragins tau nepritarti.
-Tolerancija nėra absoliuti - ji baigiasi tada, kai pažeidžiamos kito žmogaus teisės ar užsiimama kitokia nusikalstama veikla.
-'''Ar daug yra tolerantiškų žmonių?'''
-Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atlikta apklausa atskleidė, kad maždaug 80% Lietuvos gyventojų laiko save tolerantiškais. Tačiau šiuo skaičiumi galima suabejoti – apklausa taip pat parodė, kad dauguma iš tų 80% negalėtų dirbti su „kitokiais“. Labai paplitusi tokia nuomonė: „Aš esu tolerantiškas, kol JŲ nematau ir negirdžiu“, arba „Toleruoju, kol tai manęs neliečia“. Tačiau tai parodo tik abejingumą kitokiems žmonėms, o ne toleranciją. Susidūrus su kitos grupės atstovu užslėptas nepakantumas kaipmat iškyla aikštėn.
-'''Ar įstatymai apibrėžia toleranciją?'''
-m. Jungtinių Tautų priimtoje Tolerancijos Deklaracijoje teigiama, kad tolerancija nėra nuolaidžiavimas, malonė ar paprasčiausiais atlaidumas, atvirkščiai, tolerancija yra aktyvus, pozityvus požiūris, kurį lemia universalių žmogaus teisių ir laisvių supratimas ir pripažinimas. Kitaip tariant, toleruoti – nereiškia pakęsti, kentėti, ignoruoti ką nors tarsi kokią blogybę. Toleruoti reiškia suvokti ir pripažinti, kad kitos lyties, tautybės, tikėjimo, seksualinės orientacijos, pažiūrų ar kitų ypatybių turintis žmogus nėra blogesnis, žemesnis, menkesnis.
-Lietuvos teisės aktuose tolerancija minima, bet nėra apibrėžta, dėl to yra sudėtinga nustatyti jos pažeidimo atvejus, ar suprasti, ką valstybės pareigūnai gali pripažinti „netolerancija“.
-Nuo tolerancijos yra neatskiriamos kitos sąvokos - diskriminacija bei žmogaus teisės.
+Tolerancijos problemą mikrosociologijos lygmenyje buvo tirta [[George Herbert Mead]] ir [[Herbert Blumer]].
+== Nuorodos ==
 {{reflist}}