Sankt Peterburgas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 59°57′00″ š. pl. 30°19′00″ r. ilg. / 59.95000°š. pl. 30.31667°r. ilg. / 59.95000; 30.31667 (Sankt Peterburgas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Eilutė 53: Eilutė 53:


<gallery mode="packed">
<gallery mode="packed">
Winter_Palace_Panorama_2.jpg|[[Žiemos rūmai]]
Hermitage_night.jpg|[[Žiemos rūmai]], [[Ermitažas]]
Petersburg-square.jpg|miniatiūra|[[Rūmų aikštė]]je stovinti [[Aleksandro kolona]]
Petersburg-square.jpg|miniatiūra|[[Rūmų aikštė]]je stovinti [[Aleksandro kolona]]
Собор_Воскресения_Христова_1.jpg|[[Prisikėlimo bažnyčia (Sankt Peterburgas)|Prisikėlimo bažnyčia]]
Собор_Воскресения_Христова_1.jpg|[[Prisikėlimo bažnyčia (Sankt Peterburgas)|Prisikėlimo bažnyčia]]

10:46, 23 sausio 2019 versija

Sankt Peterburgas
rus. Санкт-Петербург
            
Sankt Peterburgo panorama nuo Šventojo Izaoko Katedros soboro (2012 m.)
Sankt Peterburgas
Sankt Peterburgas
59°57′00″ š. pl. 30°19′00″ r. ilg. / 59.95000°š. pl. 30.31667°r. ilg. / 59.95000; 30.31667 (Sankt Peterburgas)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Leningrado sritis Leningrado sritis
Įkūrimo data 1703 m. gegužės 27 d.
Meras Georgijus Poltavčenka
Gyventojų (2018 m.) 5 351 935
Plotas 1 439 km²
Tankumas (2018 m.) 3 719 žm./km²
Altitudė 3 m
Pašto kodas 190000-199406
Tel. kodas +7 812
Tinklalapis (рус.)
Vikiteka Sankt Peterburgas
Kirčiavimas Sánkt Peterbùrgas (buv. Petrogrãdas, Petrãpilis, Leningrãdas)

Sankt Peterburgas (rus. Санкт-Петербург); nuo 1914 m. rugpjūčio 31 d. iki 1924 m. sausio 26 d. oficialiai vadintas Petrogradu (rus. Петроград), prieškario Lietuvoje dar vadintas Petrapiliu, nuo 1924 m. sausio 26 d. iki 1991 m. rugsėjo 6 d. vadinosi Leningradu (rus. Ленинград) – miestas Šiaurės Vakarų Rusijoje, svarbus Rusijos jūrų uostas; Leningrado srities centras.

Miestas įkurtas 1703 m. gegužės 27 d., tarp 17121728 m. ir 17321918 m. buvo Rusijos imperijos sostine.

Tai antrasis pagal dydį Rusijos miestas, ketvirtasis pagal dydį Europos miestas ir pats šiauriausias milijoninis miestas. Mieste yra Pulkovo oro uostas, jūrų (prie Suomijos įlankos), upių (prie Nevos žiočių) uostai. Išvystyta mašinų pramonė, juodoji ir spalvotoji metalurgija, chemijos, lengvoji, maisto, poligrafijos pramonė. Nuo 1955 m. veikia metropolitenas.

Sankt Peterburge yra Rusijos mokslų akademijos centras, daug mokslo institutų, 43 aukštosios mokyklos (tarp jų – universitetas, konservatorija). 16 profesionalių teatrų (žymiausi – operos ir baleto, dramos), didelės bibliotekos (nacionalinė biblioteka, mokslų akademijos biblioteka), 43 muziejai (žymiausi – Ermitažas, antropologijos ir etnografijos, mokslo ir tyrimų).

Geografija

Sankt Peterburgas įsikūręs Nevos upės žiotyse, prie Suomijos įlankos (Baltijos jūra).

Po Sankt Peterburgo plėtros prijungus aplinkinius miestus, jo plotas išaugo daugiau kaip dvigubai, ir užima 1439 km² teritoriją, bet tankiau užstatyta teritorija sudaro 650 km².

Centriniai miesto rajonai virš jūros lygio iškilę 1–5 metrus, šiaurinio pakraščio rajonai 5–30 m virš jūros lygio, pietų ir pietvakarių pakraščio rajonai 5–22 m virš jūros lygio. Pati aukščiausia pakyluma yra pietvakarių pakraščio Krasnoje selo rajone (Красносельский район), esančiose Dudergovskio aukštumose (Дудергофские высоты), ši vieta iškylusi 176 m virš jūros lygio[1]. Krasnoje selo rajonas yra Didžiojo Sankt Peterburgo administracinių ribų sudėtinė dalis.

Istorija

Šventojo Mykolo pilis

Miestą įkūrė Rusijos caras Petras I 1703 m. gegužės 27 d. [pagal J.K.: gegužės 16 d.][2], atkovojus šias žemes iš Švedijos. Miestą pavadino savo globėjo Šv. Petro garbei. Miestas iškart tapo Rusijos sostine (17121728 m. ir 17321918 m.), svarbiu prekybos su Vakarais uostu. XIX a. pabaigoje nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis.

Sankt Peterburge 1917 m. įvyko Spalio revoliucija. Antrojo pasaulinio karo metu miestą 900 dienų buvo apsupę vokiečiai, miestas gyveno blokados sąlygomis. 1945 m. suteiktas miesto-didvyrio vardas.

1991 m. birželio 12 d. miesto gyventojai balsavo referendume už tai, kad vietoje Leningrado būtų sugrąžintas istorinis miesto vardas – Sankt Peterburgas.

Architektūra

Mieste daug XVIII – XIX a. architektūros ansamblių: Petropavlovsko tvirtovės kompleksas, Smolnis (rus. Смольный), Rūmų aikštė su Žiemos rūmais ir Aleksandro kolona, Dekabristų (buv. Senato) aikštė su paminklu Petrui I ir Šv. Izaoko katedros soboru, Nevos prospekto ansamblis, Kazanės soboras, Ostrovskio aikštė su Akademiniu dramos teatru ir Rusijos nacionaline biblioteka, Menų aikštė su Rusų muziejumi, Marso lauku (rus. Марсово поле), Vasaros sodu ir Inžinierių pilimi (rus. Инженерный замок).

Klasicizmo paminklai: Dailės akademija (17641788 m.), Admiralitetas (18061823 m.), Kalnų institutas (18061811 m.), Narvos vartai (18271834 m.), daug tiltų (taip pat ir pakeliamų). Sankt Peterburgo priemiesčiuose yra rūmų ir parkų ansambliai (Petrodvorecas arba Peterhofas, Puškinas arba Carskoje Selo, Gatčina ir kt.).

Sportas

Sankt Peterburgo stadionas (2017 m.)

Mieste pastatytas 1,1 mlrd JAV dolerių vertės Sankt Peterburgo stadionas.

Futbolas

| width="50%" align="left" valign="top" |

Krepšinis

| width="50%" align="left" valign="top" |

Transportas

Sankt Peterburge veikia metro, tramvajaus linijos, daugybė troleibusų ir autobusų linijų.

Taip pat skaitykite

Šaltiniai

  1. gov.spb.ru / Петербург в цифрах. Дата изменения: 16 апреля 2015 г.
  2. Sankt Peterburgo datos

Nuorodos

Valdžios svetainė:

Turistams:

Muziejai ir kiti objektai:

Sankt Peterburgo laikas ir orai:

Sankt Peterburgo transportas ir žemėlapiai:

Sankt Peterburgo medija:

Sankt Peterburgo tiosioginio stebėjimo internetu vaizdo kameros ir nuotraukos:


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos Flag of Russia
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Krymas* | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Žemutinis Naugardas | Naugardas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas